Dangus Forums

sapnavau, kad reikėjo pakeisti gatvės žibinto lempą ir visi forume bendraujantys susibūrė apačioj, kas rūkyt, kas šiaip sapnais dalintis, kas aiškinti, kaip ta lempa keičiama, lyg nuo to žibinto būtų priklausęs forumo veikimas.
sapne ta žibinto gaubtas atrodė tris kartus didesnis nei realybėje. jį dar berods reikėjo ir pripūst kaip balioną, ir taip, kad neprisiglaustų prie įkaitusios lempos ir nesprogtų ar nepradėtų lydytis. veiksmas iš pradžių vyko lyg prie paprasto devynaukščio, bet paskui persikėlė ant Tauro kalno. lyg kokioj Biliūno pasakoj jau visi. stovim ant laimės kalno, tik va laimės nei truputį, nes perdegė.
nesulaukiau aš šviesos, bet siužetas prasisuko tris kartus. pradedant nuo pradžių, kad va reikia paimti, išsukti, įsukti. ir kadangi „specialistų“ visuomet daugiau nei reikia, tai toks bardakėlis. pavėlavau į darbą valandą per tuos „laimės žiburius“.

gal vėžys. 15 metų kovą būtų buvę, tai ir senatvė.

Sapnavau kad Smiltynės pajūry užstrigo laivas, bet ne šiaip sau laivas, bet toks gerokai parūdijęs spaceshipas. Einam ir mes to laivo žiūrėt, karstomės ir ten gali pakliūt į vidų, tokie metaliniai kaip ir laivo laiptai, kažkokios kajutės, bet kai eini giliau, tai jau pasidaro tokie kaip ir išmūryti gotikiniai rūsiai. Prisistato kažkoks matrosas, sako jeigu eisit žiūrėt kapų tai ten reikia atsargiai nes labai daug pelėdų lizdų, dabar jos peri tai negalima jų išvaikyt. Žodžiu einam mes toliau, ten tokie kaip ir skliautai-alkovai su nedideliais langais, kiekviename toks kaip ir akmenininis sarkofagas su kažkokiais matyt didikais, nes ten ant tų dangčių visokios akmeninės skulptūros, kaip kad senose katedrose kur būna. O visur aplinkui tai pilna tų pelėdų lizdų, viskas nušikta ir pilna lizduose tų pusplikių pelėdžiukų, baisus alasas. Einam mes toliau, o ten kažkokios apšerkšniję žmogystos tokioj kajutėj lošia kortom ir karts nuo karto papučia link tų visų karstų, atseit palaiko temperatūrą kol tą laivą iš to pajūrio nutemps. Iš kažkur atsiranda vėl tas matrosas, sako tai jūs dar pabūkit, bet mes sakom kad ai ne, einam mes ant saulutės pasišildyt, šalta čia neapsirengus, tai tas parodo tokį plyšį tam rūsy, per kurį visi laimingai išlendam lauk. Dar apeinam tą spaceship'ą-laivą, ir ten ant jo šono tokios didelės raidės LDK, tokiam kaip sf filmuose kur būna stiliumi. :)))

Vis paskaitau apie Cvirkos vardo ritualinio kergimo fontaneli. Nuostabu!

/bow. totali gegužinių demonstacijų, vokiškų pornūchų ir tarybinio dizaino beigi poezijos sintezė. :))))

Sapnuoju kad vyksta koks tai didelis etno renginys, toks jau kaip rimtas expo, bet kur kur, ogi... Šilainių turgelyje, Kaune. :))) Vietoj kioskelių tai viskas atrodo vos ne kaip Palanga žiemą, ten visokios sudėtingos iškabos, visokie žymūs archeologai turi savo kioskelį-vilą, viskas rimta kad net baisu užeit į vidų. Na bet nebūtų turgus, pasirodo kažkas rimtai apsivogė ir nukniso visų dalyvių daiktus!

Toliau viskas vyksta taip, susirenka visi pikti turgaus aikštėj, dalijasi kokias kuprines pavogė ir siunčia studentus eit baladotis į pagonių kioskelį, nes tie labiausiai nerimti ir įtartini. Iš kioskelio išlenda Gimbutienė (!), pasukinėja kažkokį auksinį saulės laikrodį ir pradeda kažką pasakot apie senąją religiją, bet studentai neužkimba ir pradeda rimtai ją pertraukinėt. Ori primadona susinervina ir trenkusi durim užsidaro kioskelyje, studentai sutaria kad kažką sektantai slepia!

Aš nusprendžiu kad š čia ne kongresas ir einu namo (nes šalia mama gyvena). Laiptinėj pristoja koks tai pagoniško tikėjimo žodžio atstovas, niekaip neina atsikratyt, kol galų gale negauna durim į ragus. Tada namie pagalvoju, kad bus matyt tie daiktus nuknisę tai reikia eit ieškot į kalnus, bet per laiptinę negali, nes ten bus tas sektantas, tai lipu per balkoną. Už namo pasirodo jau prasideda rimti kalnai, bet pirmiausia ten reikia pereit kokių 6 etapų vieškelį ir dar lipt tokiais laiptais į viršų, o viskas baisiausias purvynas, tik spėk per balas šokinėt. Žodžiu lipu tais laiptais, o žemyn tik straksi visokie neaiškūs veikėjai su kuprinytėm, tokie ryškiai sektantai su neaiškiais kėslais. :))) Galų gale nusigaunu į tuos kalnus, o ten stovi kažkokia rimta medinė vila, jau apgulta tų studentų, kurie pasirodo jau išsiaiškino, kad viskas čia tų Gimbutienės sektantų darbas... Gaila tik keltis reikėjo, tai šturmo neteko pamatyt. :)))

Hm, apsižiūrėjau kad kažkaip nuo vasario iki birželio kaip ir nieko doro nesisapnavo... tai šianakt atsigriebė pasąmonė. x)

Žodžiu sapnuoju kad vaikščiojam lyg ir po kažkokį parkelį, lyg ir po kažkokią pievą, ten lyg ir naujų medelių prisodinta, tokie kuolai visur, dar kažkokie kalneliai, ir toks kažkoks molynas pasidaręs... Žolė tokia vietom peraugus, vietom išplikus, ir tose plikenose tokios pasidarę kaip votys, bet žinau kad ten ne votys, o ... vienaragių kiaušiniai. Kažkaip ten apeidinėjam mes tuos kiaušinius, lyg ir pradeda lynot, kažkas skubina kad greičiau reikia eit namo, tai išeinam kaip ir ant tokio šviežiai asfaltuoto tako, o ten jau toj pievoj už mūsų pradeda ristis tie vienaragiai, bet tokie stambūs kaip tie dideli traukiamieji arkliais, ir dar tokie labai murzini ir niūrūs, su tokiais ilgais suskretusiais karčiais ant kojų. Išsirita, išlipa iš tos voties ir lėtai valkiojasi tarp tų naujų medelių, ir ėda ten tokią kaip kažkokią dvėsenieną. Mes einam toliau, lyg ir į kažkokį medinį pastatą, ten jau lauke visai sutemsta ir lyja kaip iš kibiro, kažkas lyg ir bando uždegt žibalinę lempą, bet nesigauna, nes ten pasirodo nėra knato. Visi pradeda raustis kokių nors ten bent jau žvakių, aš pajudinu kažkokias senas skaras ir iš jų išlenda tokia sena plika susisukusi žiurkė... ir kanda man į ranką, o aš ten niekaip jos neatsiginu, nes nu niekaip nenusibraukia... Tada iš kažkokio kampo išlenda toks kuprotas žmogėnas ir pasiūlo kažkokio tepalo, atseit nuo žiurkių, tada tos nepuola - ir tikrai, tik pasitepu tuo tepalu ir nulenda ta žiurkė kažkur ten po spintelėm, bet taip lėtai, letargiškai, vis dar atgal pasižiūrėdama, ir tokia nu bjauri tai iki negalėjimo. Kažkam matyt pavyksta uždegt lempą, tokią kaip ir tarybinę liustrą su apvaliais gaubtais, tai tas žmogėnas kur davė tepalo išsišiepia, pakyla į orą ir pradeda sukt ratus apie tą lempą, taip nu ne tai kad plasnodamas, ne tai kad sklandydamas, ir vis greičiau, ir kažkaip ten labai baisu visiem nuo to skraidančio nykštuko pasidaro.... Tai ten ir prabudau. :)

Na man pasitaikė toks sapnas, kad 12 metų esu beviltiškai įsimylėjus Vingių Joną, ir kad tas kelmas dar kažkaip įsigudrina mane už nosies vedžioti...

"Netašytas kuolas" - šiuolaikinis meilės romanas Žemaitės kūrinių tema... :)))))

A la "tarp nusigyvenusio ūkininko Vingių Jono ir jo tėvų tvyro įtampa, bet vis dėlto jis pasiryžta vesti tėvų jam parinktą turtingą žmoną, nors jos net nėra matęs. Po romantiškų vestuvių paaiškėja... na ir t.t."

Na taip, kuolas tai ne vienaragis.


Kažin kokie čia potepiai, žemaitiški ar aukštaitiški?

Ragai ten teoriniai buvo, xj znajet kodėl vienaragiai susišvietė... :))) Svarbiausia tai kad nedepiliuotos kanopos buvo, gal net ir vienaragės... ką aš žinau, sapne po uodega tai nežiūrėjau. :)



Vietiniai pakaunės, su kai kuriom suvalkietiškom gaidom nuo Marijampolės™ ;)

Nors dabar sako kad iki Nemuno tai vistiek tie patys sūduviai (aka pusiau prūsai) buvo, tai kaip ir tas pats. x)

Va dar vienas neseniai prisisapnavo...

Sapnuoju kad važiuojam į kažkokį tūsą, kažkodėl į Kaliningradą... Traukinys toks kaip ir tarybinis vagon-restoran tipo, bet juda ant kažkokių navarotnų magnetinių pagalvių, tokiu beveik rolekosterio principu, rimtas steampunkinis tech'as. Traukinio vagonas tai pilnas tokio visiško underground'o: pankų, skinų, metalistų, gotų, etc., visi su su atitinkama "išeigine" apranga ir... kiekvienas turi į atlapą prisisegęs kažkokią tokią ryškiai raudoną gėlę, ne to kad gvazdiką, ne to kad rožės žiedą, žodžiu kažkokį archetipinį krasną cvetočką.

Viskas lyg ir vyksta sklandžiai iki Mauručių (tokia geležinkelio stotis į tą pusę), bet ties Mauručiais ten toks sudėtingas transporto mazgas išvystytas, vos ne kosminė stotis, 3 lygių geležinkelio sankryža ir pan, o jau už tų Mauručių tai kaip ir siena su Rusija, su visais pasienio patikrinimo postais. Traukinys sulėtėja, važiuoja pro tokius kažkokius didelius juodus anglių kalnus ir smarkiai apleistas gamyklines teritorijas, žodžiu pro langą matyt vien anglys, rūdys ir kažkokie sandėliai, tokia uosto tipo industrija. Kartais pro šoną prabilda ir kiti traukiniai, daugiausiai prekiniai, bet pasitaiko ir tokių modernių keleivinių, kaip Japonijoj, kurie praskrieja dideliu greičiu.

Vagone visi susirūpina kad mašinistas pasiklydo, nes niekaip neranda ten tos teisingos pasienio pervažos, galų gale traukinys sustoja kažkokioj fabriko teritorijoj, toks kaip ir geležinkelio linijos galas - atseit visus išleist nusimyžt, kol ten išsiaiškins kur reikia važiuot. Visi išlipa ir kas kur eina į krūmus, kas už ten tų pastatų, kas už anglių, kas tiesiog už traukinio. Tokia jau kaip ir vasaros pavakarė, kažkas lyg ir vyksta ten tam fabrike, girdisi muzika, bet dauguma traukinio keleivių trinasi lauke, panašiai kaip prieš koncertus, kas prisigėrinėja, kas prie mergų kabinėjasi, kas šiaip rūko, žodžiu normalus tūsas lauke.

Staiga iš kažkur pasirodo kažkokie kareiviai, su automatais, ir pradeda ant visų rėkt, kad varytumėm atgal į traukinį, nes čia atseit negalima, kažkokia spec. zona ir pan. Prie traukinio jau ten irgi dafiga tų pasieniečių, tikrina visus įlipančius... ar turi tą raudoną gėlelę! Tuos kur neturi nusiveda, kaip sapne suprantam... į pasienio postą, kalbos prasideda kad gal sušaudyti, bet niekas nieko tikrai nežino! o.O

Visi kiti suvaromi atgal į tą vagoną ir važiuoja toliau, tokiu jau kaip ir tuneliu po žemėm, o ten jau tam tunely matyt kažkokia kaip ir malachitinė metro salė ir ten rikiuojasi slavių moterų eilės, tokia smarkiai Sadko stiliaus vorele. Visos apsirengusios tik apatinukais ir apsikarsčiusios daugybe auksinių grandinėlių, nes viršutinius drabužius pasirodo reikėjo palikt Lietuvos pusėj, bo tada galima auksą persinešt be muito! Laukia visos prie tokių kažkokių vartų, praeina po vieną ir ten lyg ir jas tikrina... išsamiai... ir tada, jau kitoj pusėj, matom kaip toms kurios praėjo kontrolę pasienietės išduoda...sabalinius kailinius! Visa tokia didelė turgaus aikštė, pilna turistinių autobusų, o tarp jų zuja ten minia tų rusių bobų, matuojasi kuriai ten kurie tie kailiniais tinka, mainosi, riejasi, koliojasi, žodžiu totalus bobiškas alasas ir balaganas. :)))

Mūsų traukinys irgi sustoja toj aikštėj, laukt ten tų kur pasieniečiai išsivedė, nes pasirodo kirtom sieną ir niekas net neįlipo tikrint! Undergroundas išlipa į lauką parūkyt, bet rusės bobos tuoj užsipuola kad į jas spokso, tokiu moterų pliažo stiliumi, kliūna ir traukinio merginom kad "tegul pačios savo kailiniais diedam rodo". :))) Tada laimingi iš kažkur atvaro tie supakuoti pažįstami... be savo drabužių, apsirengę tais visokiais neaiškiais kailiniais ir kažkokiom vatufkėm, basi tik su triusikais.. o.O Bet visi laimingi kad gerai baigėsi, tik truputį pasieniečiai apvogė, atėmė drabužius, pinigus ir degtinę, bet išsamiai netikrino! :))) Tai va ten ir pabudau iš tos laimės... :)))

Tai va taip monkey, laikas į Kaliningradą, gal tikrai kailinius duoda. :)))

Tai kad aš ir taip turiu kailinių, nuo kiekvieno buvusio meilužio po dvi poras (mėgdavome persirenginėti įvairiais gyvūnais).

Keista, aš šiąnakt irgi sapnavau traukinius... buvo tamsu, važiavau sau pirmame vagone tiesiai už mašinisto kabinos (tarsi autobuse) ir matau, kad iš priekio į mus atlekia kitas traukinys. Dar pagalvojau, na ir pataikiau atsisėsti pačiam priekyje... Aišku, smūgis buvo galingas, traiškė viską. Bet po to dar kažkaip iš šalies pamąsčiau, kodėl iš pradžių mačiau kad tas traukinys į mus irgi važiavo, bet po susidūrimo pradėjo atrodyti, kad tas traukinys stovėjo ant bėgių ir tik mes į jį įvažiavom.

Sapnavau, kad einu su kuprine per toki i Narvessen kioska panasu pasienio praleidimo punkta, tartum Vokietija, o gal ir Tichuana. Pasienietis nelabai madinga milicininko uniforma mane vedasi i toki kaip ir maza prieangi nusilupusiais blyskiai rudais dazais. Kampe ant zemes pamatau susirietusi, vidutinio dydzio kailini kamuoliuka, ir iskart pagalvoju, kad cia turbut miega ziurke. Pradedu itarti kazka negero. Ziurke soka ir kanda i dilbi, bet kazkaip steriliai, astriai. Neskauda, bet ypatingai britku. Pasienietis, praziodes ziurke, grasinimo tikslais aiskina, kiek ten nasruose prisirinke kraujo is seniau, as pasilenkes ziuriu - is tiesu matosi gomurio vingiuose. Galvoju, kad viskas man jau labai nebepatinka. Po to ateina pasieniecio sebras, snekasi nesuprantamai, nevakarietiskai. Jie jau be uniformu, apsirenge nukarusiais treningais. Ir tada suprantu, kad dabar tai jau busiu rimtai ikliuves. Besvarstydamas, ar reiketu bandyti pakenteti, ar is karto neherojiskai isduoti ka lieps, pabudau.

Sapnavau kokį tais kaimą, bet kažkokioj juodai baltoj dykumoj, tokia kažkokia kaip ir prietemoj skendinti plynė, namai kaip pas azijatus, plokščiais stogais, iš tokių baltų silikatinių plytų. Sausa, kiemuose nei žolė neauga, tik kažkokie stagarai ir toks juodas smėlis.

Trinamės mes ten tarp tų namų, lyg ir kažkokios razborkės, kažkas įduoda maišą kokių tais miltų ir lyg ir liepia juos išbarstyt... ir tada iš to juodo smėlio suprantu kad pradeda kilt drakonas, bet ne toks koks ten normalus, o skeletonas, ir kažkur ten nuplasnoja. Suprantu kad lyg ir nelabai gerai išėjo, bet vistiek kažkaip fun, raise an undead dragon. :D Prisistato kažkoks ten herojus, lyg ir einam ten kažkur pro tą namų labirintą, į tokį vidinį kiemą, o ten auga toks kažkoks aplūžinėjęs nedidelis kadagys, bet toks nerealus smaragdinis žalumas tam visam juodai baltam fone. Ir ten kažkas aiškina kad čia atseit po tuo kadagiu ta to herojaus sesuo palaidota, tai išpilam ten tuos likusius miltus ir iš po to kadagio pakyla kitas skeletinis drakonas. Kaip suprantu ne to buvo tikėtasi, kompanija tariasi ką čia toliau daryt, o aš einu ten kažkur toliau, pasižiūrėt kaip ten tie drakonai griauna tą kaimą, ir taip kažkaip labai smagu. :D

Tai iš to smagumo ir prabudau... :D

Žiūrėk, kad tas drakonas skeletonas dar įkąs tau į užpakalį, ot bus tau smagu... :)

Tai kad kai toks užsivytų, manau subinės gerbūvis mažiausiai rūpėtų. :))