Dangus Forums

nu kad sapnas buvo, tai net juokiausi prabudęs-
ogi sapnuoju, kad djalex Vilniuj, Gerosios Vilties stotelėj (link Panerių) tiesiogine prasme kepa meną- prisikrovęs stiklinių apvalių lėkščių, jose kepa skystą kiaušinienę- o pats trynys, reik suprast, yra Jupiterio planeta. Baigiant kept meninykas dar su penzeliu uždeda finalinį štrichą- kažkokią Jupiterio dėmę. Nu iš solidarumo nusipirkau vieną egzempliorių ir aš, ale kad anas skystas toks, liulantis- o turi kabintis ant sienos. Tai paklausęs, ką daryt, išgirdau atsakymą, kad čia jau ne meninyko reikalas, jo reikalas- padaryt meną :))

vat toks būtų sapnas..

is kur zinai, kad as dailes mokykla ejau ir turiu dar veikianti astronomijos klubo bilieta ;))))

Labai greitai tie sapnai užsimiršta. Porą prisiminiau du rytus iš eilės sapnuotus, nes tai buvo košmarai mano - kone vieninteliai. Juos sapnavau jau pusiau prabudęs, tad vaizdiniai buvo itin realūs, nors sapnai pakankamai fantastiniai. ;]

Pirmą rytą sapnavau, kad esam su kažkuo [ su kuo? ] kažkokiose požeminiuose gamtos "sukurtuose" tuneliuose. Buvo šviesu kažkodėl, tvyrojo nepaaiškinama įtampa. Akmeninės sienos tartum judėjo, lyg audeklas į kurį įsispaudžia einanti žmogaus figūra. Taigi, matėsi tų figūrų visur - vyko nuolatinis judėjimas - vien nuo to nejauku darės. Keistos adatėlės skrido iš niekur ir smigo į kūną, kas labai erzino ir dar labiau didino įtampą. Pamatėm didelį stalą, ant kurio gulėjo du žmonės atmerktom akim, tarsi suparalyžuoti, nekvėpuojantys, bet gyvi. Į juos adatos taip pat smigo, bet nesukeldavo jokios reakcijos. Nuo tų sienų pasidarė baugu visai, atsisėdau ant iš kažkur atsiradusios lovos, kuri, tiesą sakant irgi judėjo, tad sėdėjimas buvo labai neramus. Viena banga įsirėmė į mane, aš iš pasiutimo, trenkiau kumščiu į tą iškilimą. Jis atsitraukė staigiai, pradėjo augti, įgavo rankos formą ir pagrasino man pirštu! Kai šokau iš lovos, po paraliais.......

Kitą rytą jau beveik prabudęs, staiga pamačiau tarsi permatomą praskriejantį žmogaus formos siluetą. Patikėkit, reakcija buvo ne prastesnė nei dieną prieš tai.... ;]

tai aš nežinau. pasamonė, brolau, žino :) informacinis laukas tai vienas...

O ar bandėt kas nors keliauti sapnuose? Na tokioj būsenoj, kai "beveik" miegi, bet dar ne visai. Vieną kartą bandžiau..Sugalvojau kad noriu ką nors aplankyti. Atsimenu, kad lipu laiptinėje, pakylu iki trečio aukšto ir stoviu prieš duris, tokia burokų spalvos dirbtine oda aptrauktas, kaip seniau būdavo..Tiesiu ranką link rankenos ir suvokiu, kad kažkur ateisiu/nueisu/išeisiu.. Toks garsas galvoj atsiranda, kaip didelio stipraus vėjo ūžimas ir jaučiu kaip mane neša..Traukia.. Išsigandau.. Atsibudau.. Neatidariau tų durų.. Bet liko toks įspūdis, atsiminimas kad kažkada vistiek teks..
Sapnai stiprus dalykas, kartais už realybę stipresnis, o ir įdomesnis..

sapnai, sapnai... jausmai, jausmai (c) Minedas :)

nežinau kaip jums, bet man kartais pavyksta sapne suprast, kad tai sapnas, ypač, kai įsiveliu į kažkokius neaiškius reikalus ir neina iš jų ištrūkt... tada staiga šmaukšt mintis - taigi čia tik sapnuoju! ir viskas iškart susitvarko :)
o kartais svarstau sapne, sapnas čia dabar ar ne, ir sunku suprast dažnai būna, tai va tokį būdą naudoju pasitikrint: tarkim matau kokį grėsmingai artėjantį nepažįstamą tipą ir sakau sau: o kad tai būtų mano močiutė...ir jei po akimirkos jis virsta močiute, vadinasi sapnuoju. o jei niekas nesikeičia, tuomet reality.

aga - geras būdas!

aš taip pat darau, tik man nesvarbu močiutė ar kas ten - tiesiog pagalvoju "o jeigu"... ir jei pradeda keistis vaizdas tai ir suvis galima pasityčioti iš sapno: pvz. pradedi galvoti viena, kai sapnas pradeda virsta - permeti mintį.pagalvoji apie kitką ir t.t. ir pan. sapnas tik iš paskos vejasi, kumščius rodo... kartais kumščiai pasiveja ir nokautuoja taip, kad pabudęs nieko neprisiminsi kas ten buvo...

aha aha, taip ir būna visada, bet tada reik gudriai kumščius medum paverst, ir įklimps sapnas, prilips taip, kad net sunku nukrapštyt bus pabudus ;)

sapnuoju daznaiusiai paryciais, arba pradzioj kai uzmiegu. kai ramus sapnas tai sapnuoju ir prasapnuoju, bet vat paskutinem dienom visokiu baisybiu prisisapnuoju, tai visada kai baisus sapnas pasiseka suvokt kad sapnuoju, tada smarkiai sumerkiu akis, ir atsimerkiu. nu uzvakar is pirmo kart nepavyko, tai porakart mirktelejau ir papudau. nebandziau niekad mociutes isivaizduot kai suprantu kad tai tik sapnas, nes jau bunu tiek persigandes kad norisi kuo greiciau risht ta sapna. ale bet smagu sapnuot :)

Yra toks sapnu porusis, pasireiskiantis vaziuojant ilgoje kelioneje salia vairuotojo. Vairuotojas dar laikos akis ispletes, o keleivis salia is neturejimo ka veikt ima knapseti, bet is visu jegu stengiasi neuzmigti ir tipo palaikyti kompanija. Tai va, per tuos knaptelejimus, kurie trunka praktiskai sekunde kita, speja isisukti sapnas. Uzmiegi viso labo sekundei, o praeina visai nemazas siuzetelis, na arba bent jau intro i siuzeta. Manau visi tai patyre :)

Jo... Kelionėj šalia vairuotojo būna taip... Bet nervina visa tai tik dėl to, kad tai nei miegas nei kas, brrrrr... O šiaip po kelių tokių knaptelėjimų dažniausiai atsigaunu ir visai puikiai!.. O tokie sapnai tai man labai patinka, tokie šėzofreniški!.. :)

uzvalgai m. shrooms'u ir miegelio. va cia tai sapnai...



ir uzvelka jis tik priekyje sedint. sedint gale visai kitas sapnavimas.

tikrai, tie knabtelėjimai puikiai pažįstami...
vienok man dažnai būna taip - pabundi per anksti, miego nebenori (taip manai), bet keltis tingi - ai, pagalvoji, pagulėsiu tą pusvalanduką. galėtum prisiekti, kad nemiegojai - bet pašoki su didžiausiu nustebimu, kad tas pusvalandis ... kažkur dingo!
reiškia - sapnuoji, kad nemiegi? :) tą pusvalandį?

Teisybe, tai kazkokia tarpine busena, nes lyg ir muzika girdi, bet ziuzetas buna konkretus. Bet idomiausia, kad tikrai tas atsijungimas trunka tik kelias sekundes, o jau suspeji kur nors ikliuti ar pabegti :) negalioja tuo metu laikas.

Irgi teisybe. Gal sazine maziau grauzia, del neatliekamu vairuotojo zadintojo pareigu :))

Ir visai kitas vyksmas, jei pilna mašina važiuojama... :)))