Tai kad nevienodas tas šeimos modelis, pradedant jau poligamija tam pačiam islame, yra pasvarstymų ir kad pas mūsų protėvius tos poligamijos lyg būta lyg ne (kai vyrai pastoviai žūsta kare, kažkas turi našlėm rūpintis, islame pvz. brolis veda brolio našlę, nori nenori.) Azijoj ten irgi ta šeima nors ir monogaminė, bet ... bendruomenė eina prieš šeimą eiliškumo prasme (dėl to Kinijoj galima prastumt tokį reikalą kaip vieno vaiko politiką, nes bendruomenei nuo to geriau, o tu pabandyk tokį poreikį išaiškint europiečiui, jokios represijos nepadės). O jau visose gentinėse bendruomenėse tai ten kokių tik nori tų formų yra, ir vyrų/moterų atskiri namai, ir apskritai su kuom noriu su tuom krušuos, kokia dar santuoka, gentis yra ir užtenka.
Apskritai paėmus aš nemanau kad kažkokios kelios rėksnės bobos, gali pakeist tokius fundamentalius visuomenės institutus kaip šeima, jeigu visuomenėj nėra jau ir taip prasidėjusio šeimos/religijos irimo proceso. Iš dalies tai yra moralumo kitimo išraiška, kol skyrybos buvo tabu, tol ta šeima gyvavo, o skyrybos buvo tabu tol kol katalikų (ar jos atmainos) bažnyčia komandavo tai gyvenimo sferai 100%.
Edit: Ir dar dėl tų soc. tarnybų... Tai tu nueik į pirmą pasitaikiusį bobų forumą, ir paskaityk kad ir elementarias temas apie kūdikių maitinimą... Po 5 min bus aišku kad yra a)grupė bobų, kurios maitina vaikus motinos pienu iki 2,3,4 metų ir remiasi iš kažkur ištraukta PSO rekomendacija kad vaikas iki 2 metų turi gaut tik motinos pieną, nes visaip kitaip motinos tiesiog bando vaikus nunuodyt ir yra nevykėlės tinginės, nesirūpina vaikais b)grupė bobų, kurios maitina vaikus mišiniais ir rėkia ant grupės a, kad tos yra seksualinės iškrypėlės, tvirkina vaikus mosuodamos papais iki mokyklos, pasiramstydamos kokiu nors random psichologiniu tyrimu, edipo kompleksais ir pan. Racionalumo ten nulis, emocijos liejasi laisvai, fanatizmas irgi. Feminizmo ten nulis, bet visas tas bardakas yra perkeliamas į soc. tarnybų lygmenį, nes tos internete besiginčijančios mamašos tai yra realūs žmonės, su labai realia nuomone kaip vaikai turi būt auginami.
Ir dar, žmonės yra nepajėgūs tvarkytis su dabartine informacijos gausa, kas virsta į tunelines vizijas: perskaičiau, pajaučiau kad man tai tinka, visos kitos nuomonės yra nesąmonė. Pabandyk tu kokią eco žaliavalgę veganę misofobišką mamašą įtikint kad vaikas nenumirs vieną kartą hamburgerį suvalgęs Mc Donalde...
Iš čia ir problema, soc. rūpyba gali veikt tik tokiom sąlygom, kai visuomenėj yra daug maž susitarta kaip reikia vaikus augint, bet ne kai egzistuoja nuomonių ir religijų pliuralizmas. Pvz. ar gali tėvai pasirinkt negydyt vaiko religiniais sumetimais, t.y. jei numirs, tokia dievo valia? Kas svarbiau tokiu atveju, išlaikyt šeimos religinių pažiūrų integralumą, ar įsikišt pagal sekuliarias medicinines pažiūras? Visa kita yra tik kur tiksliai tu nubrėši ribą, bet jeigu tu pripažįsti šeimą kaip geriausią, protingiausią ir visais atvejais vaikui geriausią aplinką, tada tu turi pripažint ir tuos religinius įsitikinimus. O čia jau moralinis klausimas ar gerai vaiko interesų prasme, augint religinius fanatikus (nes tada turi ir pripažint kad koks muhamudas augindamas vaiką pagal šarijatą elgiasi teisingai).
_________________ Life sucks and then you die.
|