Dangus Forums

man atrodo, kad nebūna gabių ir protingų be depresijos priepuolių iš viso. gal čia toks šalutinis aukšto IQ ir/ar EQ poveikis. kad per gerai nebūtų.

kad būtų į temą.

Šiaip labai daug ko tikėtis iš mokslo, kuris iš esmės yra paremtas politinėm pažiūrom, gal ir nereikėtų. :) Yra ir platesnė problema, kad humanitariniai ir socialiniai mokslai apskritai išgyvena krizę, nes iš vienos pusės labai daug įvairių tyrimų centrų funkcijų perima kad ir elementari wikipedija, o iš kitos pusės yra genetiniai, medicininiai ir visokie kitokie tyrimai, kurie kapsto giliau negu socialiniai mokslai - ir neretai soc. mokslų chebra paprasčiausiai neturi pakankamai žinių kad perskaitytų elementarius medicininius tekstus.

Su gender studies yra dar papildomas dalykas, kad ilgą laiką tai buvo kaip ir viena iš lengviausiai finansuojamų sričių, kaip ir rojus tarpt vidutinybėm. Iš esmės jeigu darei gender studies, galėjai sau ramiausiai rašinėt esė pusvalandį pasikuitęs internete ir per daug nesukt sau galvos, svarbiausia plaukt pasroviui ir nekelt bangų. :D

pataisė nuotaiką iš karto

Lietuvos himną „perdirbusioms“ feministėms gresia „Pussy Riot“ likimas
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=62447297

Na, o čia M. Jonaičio atsakas Vėsaitei, Bielskiui & co.:
http://kaunotautininkas.lt/straipsniai/ ... u-simboliu
Su viskuo sutinku.

gera istorija... :)
http://miestolegenda.lt/lietuviskojo-fe ... tovaizdis/

priminkit, kaip vadinasi tas kūtvėla norvegas? youtube išimtas jau tas filmukas, o va prireikė socialinėms blevyzgoms... :)

dar turinčioms iliuzijų dėl feminizmo, kaip socialinio gėrio, skaityti įdėmiai:

Pirmosios moterų prieglaudos įkūrėja ėmėsi ginti vyrus
http://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/lik ... -vyrus.htm

Čia ne feminizmas kaltas, o toks elementarus dalykas kaip galios troškimas, o jau priemonės kaip kam išeina. Bet socialistai nebūtų socialistais jeigu nestatytų vežimo prieš arklį, ne feministės ir soc. tarnybos sugriovė šeimą, o vakarietiškas šeimos modelis nėra set-in-stone . Čia problema yra gilesnė, kad pro-krikščioniška vakarietiška kultūra vis dar laiko save pranašiausia, sofistikiškiausia ir visokia kitokia -ausia, kai realiai šeimyninių santykių tipų ant svieto yra da figa ir dar su trupučiu. Gi vienas iš tipiškiausių kitokių šeimyninių santykių tipų yra kai tėvai beveik iš vis nefigūruoja horizonte, o vaikai auklėjami motinos giminės (aka vyrai vaikų gyvenime yra broliai, dėdės ir pan.). Krikščioniška europinė kultūra šeimos sampratą susiaurino iki vienos kartos (plius nepilnamečiai vaikai), bet realiai net Europoj tokio šeimos tipo beveik niekad nebuvo, nes vienoj troboj grūdosi 2-4 kartos, biologinių tėvų nuomonei būnant toli gražu ne pagrindinėj vietoj (nes su jaunamarte pvz. iš vis niekas nesiskaitė). Tai per paskutinį šimtmetį iš esmės susidarė eksperimentinis šeimyninių santykių modelis, sumažinant šeimos dydį iki minimumo, o paskui stebimasi kad tas modelis griūna su trenksmu, nes paprasčiausiai nėra saugiklių kurie tą šeimą ištemptų per įvairiausias krizes.

Gi jeigu visuomenė negali garantuot kad legalūs vaikai yra tik santuokoj/šeimoj (per visas katalikiškas morales, bastard'ų diskriminaciją ir pan.), kai apskritai lytiniai santykiai patys savaime yra vertybė (aka sex revoliucija ir iš to visos išplaukiančios pasekmės, kai malonumas, o ne 15 nėštumų yra siekiamybė), tai tikėtis kad šeimos tipas išliks stabilus monogaminis "iki grabo lentos"... Nerealu. O jau visa socialinė sistema tai tik to proceso pasekmė, nes dabar viena didesnių problemų yra tai, kad ankstyvo adult'hoodo gyvenimo būdą tiek moterys tiek vyrai tęsia iki klimakso, tai tu pabandyk įpaišyt kokius 3 vaikus į 18-mečio forever dienotvarkę ir matysi kas iš to gaunasi. Užtai ir tos 30-40 metės dažnai yra vienišos (bent jau Vakaruose proper, kad ir UK), nes jos gyvena taip kaip gyveno būdamos 20-ties, o tokio amžiaus tipiškai personažai būna single, su neilgai trunkančiais padraugavimais.

atleisk, bet man atrodo briedus čia pilstai. šeimos modelis yra gan vienodas nuo vieno pasaulio krašto iki kito, ir krikščionybė čia nelabai prie ko (o gal induizme, šintoizme ar dar kur kitoks modelis?), ji tik ėjo paskui tai, kas buvo, ką galėjo išnaudoti, o ne kažką naujo išradinėjo ir nustatinėjo.

Tai kad nevienodas tas šeimos modelis, pradedant jau poligamija tam pačiam islame, yra pasvarstymų ir kad pas mūsų protėvius tos poligamijos lyg būta lyg ne (kai vyrai pastoviai žūsta kare, kažkas turi našlėm rūpintis, islame pvz. brolis veda brolio našlę, nori nenori.) Azijoj ten irgi ta šeima nors ir monogaminė, bet ... bendruomenė eina prieš šeimą eiliškumo prasme (dėl to Kinijoj galima prastumt tokį reikalą kaip vieno vaiko politiką, nes bendruomenei nuo to geriau, o tu pabandyk tokį poreikį išaiškint europiečiui, jokios represijos nepadės). O jau visose gentinėse bendruomenėse tai ten kokių tik nori tų formų yra, ir vyrų/moterų atskiri namai, ir apskritai su kuom noriu su tuom krušuos, kokia dar santuoka, gentis yra ir užtenka.

Apskritai paėmus aš nemanau kad kažkokios kelios rėksnės bobos, gali pakeist tokius fundamentalius visuomenės institutus kaip šeima, jeigu visuomenėj nėra jau ir taip prasidėjusio šeimos/religijos irimo proceso. Iš dalies tai yra moralumo kitimo išraiška, kol skyrybos buvo tabu, tol ta šeima gyvavo, o skyrybos buvo tabu tol kol katalikų (ar jos atmainos) bažnyčia komandavo tai gyvenimo sferai 100%.

Edit:
Ir dar dėl tų soc. tarnybų... Tai tu nueik į pirmą pasitaikiusį bobų forumą, ir paskaityk kad ir elementarias temas apie kūdikių maitinimą... Po 5 min bus aišku kad yra a)grupė bobų, kurios maitina vaikus motinos pienu iki 2,3,4 metų ir remiasi iš kažkur ištraukta PSO rekomendacija kad vaikas iki 2 metų turi gaut tik motinos pieną, nes visaip kitaip motinos tiesiog bando vaikus nunuodyt ir yra nevykėlės tinginės, nesirūpina vaikais b)grupė bobų, kurios maitina vaikus mišiniais ir rėkia ant grupės a, kad tos yra seksualinės iškrypėlės, tvirkina vaikus mosuodamos papais iki mokyklos, pasiramstydamos kokiu nors random psichologiniu tyrimu, edipo kompleksais ir pan. Racionalumo ten nulis, emocijos liejasi laisvai, fanatizmas irgi. Feminizmo ten nulis, bet visas tas bardakas yra perkeliamas į soc. tarnybų lygmenį, nes tos internete besiginčijančios mamašos tai yra realūs žmonės, su labai realia nuomone kaip vaikai turi būt auginami.

Ir dar, žmonės yra nepajėgūs tvarkytis su dabartine informacijos gausa, kas virsta į tunelines vizijas: perskaičiau, pajaučiau kad man tai tinka, visos kitos nuomonės yra nesąmonė. Pabandyk tu kokią eco žaliavalgę veganę misofobišką mamašą įtikint kad vaikas nenumirs vieną kartą hamburgerį suvalgęs Mc Donalde...

Iš čia ir problema, soc. rūpyba gali veikt tik tokiom sąlygom, kai visuomenėj yra daug maž susitarta kaip reikia vaikus augint, bet ne kai egzistuoja nuomonių ir religijų pliuralizmas. Pvz. ar gali tėvai pasirinkt negydyt vaiko religiniais sumetimais, t.y. jei numirs, tokia dievo valia? Kas svarbiau tokiu atveju, išlaikyt šeimos religinių pažiūrų integralumą, ar įsikišt pagal sekuliarias medicinines pažiūras? Visa kita yra tik kur tiksliai tu nubrėši ribą, bet jeigu tu pripažįsti šeimą kaip geriausią, protingiausią ir visais atvejais vaikui geriausią aplinką, tada tu turi pripažint ir tuos religinius įsitikinimus. O čia jau moralinis klausimas ar gerai vaiko interesų prasme, augint religinius fanatikus (nes tada turi ir pripažint kad koks muhamudas augindamas vaiką pagal šarijatą elgiasi teisingai).

o ko tu ta religija taip kiši visur? kito pagrindo prieštaravimui nėra?... atimk religija, na ir kokia tada lieka šeima? nereikia imti kažkokių gentelių laisvą krušimąsi, ar poligamiją, kuris šiaip ar taip yrav kaip išimtis, už kažkokią konstantą. pati supranti kokie yra daugmaž santykiai ir kad jokio ypatingo pliuralizmo nėra.
kas dėl poligamijos senovėje, tai daugiau sietina ne su šeima, o su ūkine dalimi (maniau tai aišku bet kuriam protingesniam moksleiviui). joks biedniokas neturėjo kelių žmonų, nes jis taip užsimanė dėl kažkokių jausmų...
o "kelios rėksnės" tikrai su lobistų pagalba daug ką pakeis, patikėk. jeigu nuo darželio bus pradėtos įvedinėti naujos sąvokos, tai su dabartine sklaida, per dvi-tris kartas išaugs visai nauji žmonės su visai nauja eksperimentine struktūra. ir įdomiausia, kad remsis jie ne kažkokia praktika, o dėl visų savo nelaimių amžinai kaltins neva neteisingai gyvenusius protėvius ir istoriją. padrikumas ir homoseksualumas niekaip logiškai nesusieina su išlikimu, taigi dėl savo debilizmo ir degradacijos bus kaltinami bet kas, bet tik ne patys iškrypėliai ir egoistinės kurvelės.

Todėl kad religija yra moralinis socialinio gyvenimo pagrindas. Gerai gali vadint ne religija, tikėjimu, bus plačiau, jeigu nori dar plačiau gali imt amerikonišką pilietinę religiją (arba anglišką senesnę, su karaliene kaip religiniu vadovu, vietoj prezidento). Apskritai socialinis virsmas pasauly vyksta dėl dviejų priežasčių, moralinių-religinių, ir ekonominių-pragmatinių. Elementariam sociologijos įvade rasi kad arba ekonomika nulemia kultūrą (Marksas), arba kultūra nulemia ekonomiką (Wėberis), visa kita yra tų dviejų variantai. Dar jeigu labai nori gali dapaišyt Hėgelį su visa moralės, dorovės ir absoliučios teisės triada, kas iš esmės ir yra europietiškos teisės pagrindas.

Dabar tu pabandyk atimt tikėjimą iš visos sistemos ir bus aišku kad nebus iš ko formuot nei vertybių, nei dorovės, nei to pačio šeimos instituto. Bendražmogiškos vertybės? Jos irgi iš esmės yra religinės, paskutinis update'as buvo Azijoj kažkur apie 500 m. pr. m. e, Europinėj pusėj 0-500 a.d. Jeigu sakai kad šeimos modelis ten daug maž panašus, tai turi prisimint, kad iki dabar tokio dalyko kaip sekuliari valstybė nebuvo. Arčiausiai būtų gal graikai, su labai labai didelėm išlygom. O jau dvasiniam vakuume tai laigo kas tik nori, pradedant feministėm baigiant Jahovos liudytojais.

Jeigu jau labai reikia ieškot įtakos, gali žiūrėt į psichologijos mokslą, kurio įtaka moterų raidai yra DIDŽIULĖ, jeigu kas ir užėmė religijos vietą moterų pasaulyje, tai psichologija. Bėda ta, kad daugiausia sutrikimų yra realiai paaiškinami visų pirma per konservatyvių seksualinių normų ir vaikų auklėjimo ta dvasia žalą. Jeigu prieš 100 metų moteriai kilus klausimui kaip elgtis, autoritetas buvo kunigas/bažnyčia, dabar labai realiai yra psichologo patarimas. Feminizmo ten irgi yra labai labai mažai, ir kai kuriais atvejais tas pats feminizmas traktuojamas kaip sutrikimas (priklausomai nuo psichologijos pakraipos). Čia beje ir gan smarkiai skiriasi vyrų ir moterų kultūra, nes vyrams psichologo patarimai yra žymiai mažesnis autoritetas (gi akivaizdu iš spaudos skirtos skirtingoms lytims).

man atrodo daugeliu atveju "prishoclogo patarimas" yra išvis marazmas ir kokios nors pienburnės su diplomu šūdo pamalimas įaudrintos moterėlės nervukus nuramint. patirties neturintis žmogus, pasiskaitęs knygučių ir pats turintis dafiga psichologinių problemų - ką jis gali patart? praktiškai nedaug, bet pinigus tai paims visada :) šiuo atveju kunigo konsultacija ne ką prastesnė :) o juk labiausiai veikia kas? pažvelkim atvirai - draugių, giminaičių ir visokių kūmučių paliežuvavimas, paverkimai, paguodimai ir patarimai iš savo patirties.

daugmaž mitas yra visas tas psichologijos "mokslas", jis nieko nesprendžia, tik konstatuoja, o pilstyti "mokslinius" terminus erdvėje, kuri plaukioja abstrakcijose ir neturi konkrečių įrodymų, labai smagu, bet... spekuliatyvu.
tačiau tai tik mano nuomonė, žinoma.

Tai gan stipriai priklauso nuo specialisto kokybės, bet pavyzdžiui rimto depresijos epizodo paverkimais ant draugės peties neišspręsi. Praktiškai yra du keliai, medikamentinis arba darbas su savim, pastarasis kaip ir pakankamai skausmingas, nevisi turi drąsos pasižiūrėt į praeitį.

Bet kuriuo atveju, skirtumas tarp post sovietiko ir vakarų yra tas, kad kažkur nuo 80-ųjų, psichologinės konsultacijos (aka visit the shrink) tapo gana įprasta praktika vakaruose, kartais gal ir perlenkiant lazdą, bet visumoj tai buvo pozityvu keletu aspektų, tiek gydant įvairius sutrikimus (kaip pvz. depresiją), tiek koreguojant agresyvų elgesį, alkoholizmą ir pan. LT šia prasme perspektyvos yra gan niūrios, nes psichiatrija yra gan sovietinė, o visuomenė irgi žiūri pakankamai skeptiškai į poreikį gydytis nuo tam tikrų bėdų (realių bėdų, kaip depresijos, alkoholizmo, agresijos, smurto protrūkių ir pan.). Realybė tokia, kad praktiškai tai kaip ir vienintelis pasiteisinęs kelias bent kažkiek tas problemas spręst.

Šiaip tai savo laiku teko nemažai su lietuviškais psichologijos koryfėjais susipažint, tai kaip čia pasakius... įspūdis liko toks ganėtinai mišrus. Nelabai ten kartais ir yra noro iš esmės žmogaus problemas nagrinėt, še vaistukų ir viskas, bus blogai, vėl ateisi, o jau ten vaikystės traumos, tai ai, gilinkis dabar... x)

gal su korifėjais dar kažką... bet mačiau yra privisę firmelių, kur didelės svarbos konsultacijas teikia diplomuotos 20-25 metų specialistės, tad ir pagalvoji, ką jau ten tokio apsukri studentė paporintų, ko pats nerastum internete :)
psichologai, kaip suprantu dalinai kompensuoja žmogaus poreikį tradicinėje neurbanistinėje bendruomenėje apsilankyti pas išminčių ar žynį, gal nebūtinai religinį veikėją, bet protingą žmogų su didele išmintim ir patirtim. tokie gal labiausiai padeda ir psichologine prasme, bet aišku mokslas negali sau laisti prabangos tai pripažinti.