Dangus Forums

Vėl dovanų metas prispaudė, nupirkt kažką reikia, rankdarbiams nei gebėjimų nei laiko... Velniava, kaip nesinori trintis po miestą, spoksoti į daiktus ir bandyti įžiūrėti juose kažkokį tinkamumą, kurio šiaip jau nėra. Kankynė. Galvoju, o kaip atsipalaiduot nuo viso to?

Na, Ragainėj, kam reik, visokių yra dabar dalykų, kad ir kanapių kremas po 7 eur, tai papastesnių dovanų klausimą išsprendžia taikliai ir neskausmingai, be to geras daiktas. Man tik etinis konfūzas kad savo artimiesiems dovanoti iš Ragainės ne visada išeina...

Aha, man irgi tokia dilema, kad to, kas man patinka, yra artima, atrodo estetiška, gražu ir praktiška, dovanos gavėjui visiškai nereikia ir jis to net nesuprastų. Dovanų "medžiojimą" sėkmingai atidėlioju iki paskutinės minutės, nes vien nuo minties skrandį sukt pradeda.

Na, pas mane tokių problemų nėra. Jau nuo pavasario/vasaros viskas suruošta. Būna kartais tik išimčių, jeigu neiškenčiu ir anksčiau laiko padovanoju, nes dovanoti taip pat smagu kaip ir gauti dovanas. Tai kartais tenka iš naujo ieškoti dovanų. Bet visumoj švenčių laukiu labai ramiai.

man tai labiausiai patinka pirkt dovanas sūnui, nes paskui galim žaist abu :)

Apie dovanojimo fenomena galima butu oi kokia polemika atlauzt. Bet modernus gyvenimas vis labiau patvirtina mano isitikinima, jog suaugusiam zmogui dovanos nereikalingos. Dar daugiau - trukdo ir nervina, jau nekalbant apie tai, kad isbalansuoja seimos biudzeta.
Vienais metais darbe visuotinai gavom kazkokias mandrai atrodancias mazytes kompiuterines koloneles. Tik garsas silpnas ir klaikus. Vieni zvenge, kiti galvas kraipe, o dar kiti taip keikesi, kad stogas kilnojos. Net toks niekalas turi savo kaina, kuria bendrai sudejus gautusi apvali suma. Nelabai etiska, galvojant apie tai, kad pries keleta menesiu galbut buvo atleista sekretore, valytoja, apkarpytas darbo priemoniu biudzetas. Ir nelabai ekologiska, galvojant apie tai, kiek energijos sunaudojama ir atlieku paliekama tokio sudniekio gamybai.
Vienais metais darboviete dovanojo firmini puodeli, kurio rodydamas panieka, neemiau. Daba, po 10 m., visai mielai ta puodeli tureciau...
Labai geras suvenyras butu is darbovietes valgyklos "pasiskolint" sakute su istaigos logo. (Turint omeny, kad statistiskai 50% darbuotoju vagia is savo istaigu).

bešmirinėdamas po dovanų lentynas aptikau nematytą žaidimą "disarm the bomb"- padedi bombos maketą kur kambary, ištampai šniūrus per belekur belekaip ir per tam tikrą laiką reikia bombą nukenksmint, rėpliojant tarp ištampytų šniūrų, kuriuos palietus tipo sprogsta. Kokie laikai, tokie ir žaidimai..