Dangus Forums
http://www.dangus.net/forumas/

Mūsų atžalos
http://www.dangus.net/forumas/viewtopic.php?f=16&t=8486
Puslapis 65104

Autorius:  flammable [ 2012-03-22, 00:15 ]
Pranešimo tema:  Re: Mūsų atžalos

Banginis rašė:
as nesuprantu, kodel maniskis vaikas turetu taikytis prie kitu bendramaziu? lai bendramziai lygiuojasi prie maniskio!


Todėl kad nesuprast apie ką bendraamžiai kalba yra blogai socializacijos prasme - gaunasi kad vaikas atsilikęs ir nesigaudo apie ką visi tarkim klasėj kalba. Ta prasme teoriškai tai žinoma, neleist vaiko nei prie teliko, nei prie kompo yra įmanoma, bet praktiškai, kai tarkim vaikai klasėj daugiausiai kalba vien apie konsolinius žaidimus ir kas ką kokiam filmuke matė, tenka prisitaikyt prie daugumos kažkiek. Nebūtina gi sėdėt per dienų dienas, bet susipažint apie ką kalba eina - reikia.

Tarkim, jei mūsų kartos vaikui tėvai nebūtų leidę žiūrėt Labanakt Vaikučiai iš viso - būtų gan didelė vaikystės konteksto dalis praleista. Taip ir dabar gaunasi su visom konsolėm ir kitais technikos stebuklais.

Autorius:  vilkdalgis [ 2012-03-22, 00:50 ]
Pranešimo tema:  Re: Mūsų atžalos

aš pritarčiau Banginiui. neatsilikęs, o pralenkęs. jeigu vaikas nesėdi prie kompo, randa kitos veiklos, tai bendraamžiams kur kas gali būti įdomesnis, nei antrindamas jiems patiems nusibodusiomis temomis apie filmukus ir žaidimus.

Autorius:  Banginis [ 2012-03-22, 01:30 ]
Pranešimo tema:  Re: Mūsų atžalos

Cituoti:
Todėl kad nesuprast apie ką bendraamžiai kalba yra blogai socializacijos prasme - gaunasi kad vaikas atsilikęs ir nesigaudo apie ką visi tarkim klasėj kalba.
mokantis profkeje - puse grupioku pyzdelino apie JAWA motociklus, mokantis kolegijoje - irgi beveik puse grupes pyzdelino apie antros kartos Golfukus. ruskas bumcikas, nebuvo isimtis... man patiko ir dabar patinka: peiliai ir saunamieji ginklai, ginklu tepalo ir parako kvapas. motociklai irgi, tik teturtakciai. nei Jawos nei Golfo neturejau. dabar kaip katrie is senu studiju laiku paklausia sio bei to noredami isigyti savo reikmems saunamaji ginkla, arba peili medzioklei ar EDC... (kiek zinau iki durtuvu ir kardu kolekcionavimo nedabrendo nei vienas. nors pats pastaruoju metu irgi apleidau durtuvus - kazkaip tai kaupiasi "customaizeriu" peiliai, manau pavasario pabaigoje reikes pasviesinti savo peiliu kolekcijos pradzia. bet cia jau nukrypau i sona, nors pastebejau, kad dukra i peilius irgi nespjauna...).

Autorius:  flammable [ 2012-03-22, 09:07 ]
Pranešimo tema:  Re: Mūsų atžalos

Banginis rašė:
bet cia jau nukrypau i sona, nors pastebejau, kad dukra i peilius irgi nespjauna...).


Vaikai tėvų elgesį dažniausiai kopijuoja, tai nieko labai keisto.

vilkdalgis rašė:
aš pritarčiau Banginiui. neatsilikęs, o pralenkęs. jeigu vaikas nesėdi prie kompo, randa kitos veiklos, tai bendraamžiams kur kas gali būti įdomesnis, nei antrindamas jiems patiems nusibodusiomis temomis apie filmukus ir žaidimus.


Čia man rodos painioji suaugusio logiką su vaiko. Tarkim žaidžia penkiametės panelės su savo Barbėm, o ateis vaikas ir sakys, davai nežaidžiam su Barbėm, žaidžiam kokius nors buriuotojus - tai pagal tave išeitų, panelės sakys, o matai kokia tu įdomi, tikrai, davai niekad nebežaidžiam su Barbėm, žaidžiam buriuotojus. Taip nebūna, nors vaikams nauja įdomu, bet pora kartų pažaidus buriuotojus, vistiek grįš prie tų Barbių. O tada tam įdomiam vaikui lieka arba prisitaikyt, arba žaist vienam.

Realiai tai gali tik kažkiek paįvairint kuom vaikas užsiima, kad nebūtų vien pink maddness arba konsolės. Bet tokių pagrindinių žaidimų/žaislų kuriais visi kiti vaikai žaidžia visiškai uždraust irgi neišeina.

Autorius:  vilkdalgis [ 2012-03-22, 09:21 ]
Pranešimo tema:  Re: Mūsų atžalos

nepainioju. vaikystėje visi barbiniai padarai virto gerais tik kiek cypiančiais vartininkais. ir į upelius vos ledai ištirpdavo išmaknodavom braidyt. ir "būsterkę" susikalti bandėm miške. o visos kiemo barbės liko tik kūdikiams ir dviems lepūnėlėms. aš nesugebėčiau nubrėžti ribos tarp suaugusio logikos ir vaiko. gal kad visai nepamiršau kas yra būti vaiku. taip, kai kurios penkiametės darželyje žaidė namus. gal joms trūko fantazijos, ką galima veikti, tai tik bukai atkartodavo savo mamas. viaukt. tikrai nesinorėjo prie jų pritapti ir su jomis socializuotis.
gal reiktų vaikui pabrėžti, kad įdomus jo unikalumas, originalumas, o ne sutapimas su mase ir bezdžioniavimas? nebus taip, kad vaikas neras draugų. ras tinkamesnius. gal jų bus mažiau, bet tikresni.
ar pagal Tavo logiką išeitų, kad mums ir dabar būtina žiūrėt tai, ką kolegos žiūri, kad sureaguotume į pokštus ir nebūtume "atsilikę"?

Autorius:  bevardis [ 2012-03-22, 09:39 ]
Pranešimo tema:  Re: Mūsų atžalos

painiojat. Flam teisingai sako - esmė yra socializacijoj. jei kieme liaudis spjauna į barbes ir eina prie upelio "būsto" statyti, tai arba eini kartu, arba žaidi vienas. jei kieme vyksta barbinėjimas, tai arba barbinsi kartu arba "būstą" statysiesi vienas. niekas nesako kad vienam neįmanoma, tame yra savų pliusų ir minusų, o ar vaikas tokioj situacijoj bus laimingas, ar ne, tai irgi priklauso nuo daugelio veiksnių. vienintelis minusas(?) tame, kad neišsiugdys socialinių įgūdžių (t.y. pasmerktas būti anti-social arba švelnesniu atveju - alternatyvščiku)

IMHO geriausia, ką gali padaryti tėvai, tai pasistengti, kad vaikas patektų į tokį draugų/bendraamžių būrį, kuriame dominuoja vertybės, daugiau mažiau atitinkančios šeimos puoselėjamas vertybes. trumpiau sakant - "savų" žmonių ratą.

Autorius:  vilkdalgis [ 2012-03-22, 09:40 ]
Pranešimo tema:  Re: Mūsų atžalos

o tai kas ta kiemo liaudis? ar ne vienas koks nors žmogus su savo idėja, kurį ima palaikyt kiti? ir kodėl jie jį laiko lyderiu? auginkit lyderius, o ne prisitaikėlius.
vienas žaisdamas tai ką nori (o ne tai ko nenori ir daro tik vardan socializacijos) tikrai bus laimingesnis. nesvarbu, kad užaugs alternatyvščikas.

gerai, tarkim augs vaikas tame vertybių rate, bet ateis diena, kai reikės iš rato žengtelti. ar tam jis bus pasiruošęs? čia kažkokiomis šiltnamio sąlygomis kvepia.
kieme tai visų luomų įvairių auklėjimų ir vertybių turi pasiekti bendrą tikslą, rasti būdų susibendrauti, gal net kiek pakariauti. panašiau į gyvenimą, kokį teks gyventi. ne?

Autorius:  flammable [ 2012-03-22, 09:48 ]
Pranešimo tema:  Re: Mūsų atžalos

bevardis rašė:
IMHO geriausia, ką gali padaryti tėvai, tai pasistengti, kad vaikas patektų į tokį draugų/bendraamžių būrį, kuriame dominuoja vertybės, daugiau mažiau atitinkančios šeimos puoselėjamas vertybes. trumpiau sakant - "savų" žmonių ratą.


Labai sutinku.

vilkdalgis rašė:
vaikystėje visi barbiniai padarai .


Kad tais laikais barbių nelabai buvo, buvo baisios rusiškos lėlės su išsiverčiom akim, arba deficitinės vokiškos, kurių be blato negaudavai. :D Grožio viršūnė atsimenu buvo kažkokia plastmasinė ala Disnėjaus snieguolės kopija. :D

vilkdalgis rašė:
o tai kas ta kiemo liaudis? ar ne vienas koks nors žmogus su savo idėja, kurį ima palaikyt kiti? ir kodėl jie jį laiko lyderiu? auginkit lyderius, o ne prisitaikėlius.


Lyderis šitoj situacijoj yra tėvai. Tu gali kiek nori norėt eit po upelį braidyt, tėvai pasakys neikit su tuom vaiku žaist ir ta lyderystė greit baigsis.

Autorius:  Andraika [ 2012-03-22, 09:55 ]
Pranešimo tema:  Re: Mūsų atžalos

As tai su Vilkdagiu. Jei kiemo draugai apart ps3 naujo geimo ar 3d filmo su popkornu paziurejimo daugiau nieko pasiulyt negali- tai jau geriau "as nepazistu tu draugu":)
As nematau problemos, jei pyplys moka pasiimt tetes pedofona ir pageimint, kai as jo amziaus dar ir apie mechanini vielini menkai teismaniau, bet jei ji atemus vaikas virsta isterikuojanciu protiniu invalidu, nesugebanciu nulaikyt rankose piestuko- aciu, ne.

Autorius:  indigo [ 2012-03-22, 10:54 ]
Pranešimo tema:  Re: Mūsų atžalos

vilkdalgis rašė:
auginkit lyderius, o ne prisitaikėlius.


aš 100% už !

Autorius:  bevardis [ 2012-03-22, 10:56 ]
Pranešimo tema:  Re: Mūsų atžalos

nenoriu į dideles diskusijas veltis, tai trumpai iš savo patirties:

vienareikšmiškai pasakyti, kas ir kodėl tampa lyderiu sudėtinga, bet daug lemia ir amžius. žiūrint plačiau laiko perspektyvoj, vaiką į kiemą pradedi leisti tada, kai jis dar jaunesnis ir turi taikytis prie jau esamų lyderių. jei bus kietas, valdingas ir komunikabilus, tai žinoma gali prasimušti į lyderius ir pats laikui bėgant. arba jei kieme bus bent vienas-du "panašūs", tai bus atskira grupelė.

aš tai į kiemą neidavau po kelių pabandymų, nes nebuvo bendros kalbos. nenorėjau žaisti nei karo, nei namų, nei šiaip kokias nesąmones krėsti. namie knygas skaitydavau. vėliau kiek paaugus eidavau į gretimus kiemus/aikšteles jau su klasiokais fūlės ar kašės žaisti. Dar vėliau pamažu atsirado bendraminčių draugų, su kuriais buvo ir ką veikti ir apie ką pakalbėti.

bet jei savo kategoriškumu vaiką visiškai ištrauki iš bendraamžių konteksto, tai smagu jam nebus. kur kas geriau būtų ugdyti vaiko sąmoningą požiūrį bei saiko jaumą. pasaulis neapsivers jei vieną-kitą kartą pageimins, bet jei tam bus sunaudotas visas laisvas laikas, tai turbūt nebus gerai.

aš pats geiminau 1-2 kurse, žinoma, proto ribose, ir atsimenu tą laiką labai šviesiom spalvom. gal dėl to, kad geiminom ne kokią buką šaudyklę, o RPG ir kartu su draugu.

Autorius:  flammable [ 2012-03-22, 14:25 ]
Pranešimo tema:  Re: Mūsų atžalos

Andraika rašė:
bet jei ji atemus vaikas virsta isterikuojanciu protiniu invalidu, nesugebanciu nulaikyt rankose piestuko- aciu, ne.


Tų isterijų tai apskritai gali būt dėl bile ko, pradedant laistymo šlangos išjungimu, baigiant geimais, čia gal jau ir kitos problemos prasideda jei tai tampa norma.

Nors dėl tų pieštukų, tai susirūpint ko gero gal labiau patiems tėvams reikia, nes rašytinis raštingumas tai gan sparčiai prastėja kai viskas darbe spausdinama kompu. :D

bevardis rašė:
vienareikšmiškai pasakyti, kas ir kodėl tampa lyderiu sudėtinga, bet daug lemia ir amžius. žiūrint plačiau laiko perspektyvoj, vaiką į kiemą pradedi leisti tada, kai jis dar jaunesnis ir turi taikytis prie jau esamų lyderių. jei bus kietas, valdingas ir komunikabilus, tai žinoma gali prasimušti į lyderius ir pats laikui bėgant. arba jei kieme bus bent vienas-du "panašūs", tai bus atskira grupelė.


Man tas lyderių auginimas tai labai amerikonizmu dvelkia. Asmeniškai aš labiau asmenybės integralumą vertinu nei lyderystę. Visokių vadukų pilna, žymiai sunkiau rast žmonių kurie sugebėtų išlikt savimi įvairialypėj aplinkoj. Tarkim "lyderis" dažniausiai tesugeba pagal save komanduot, teisus ar neteisus, prisitaikėlis darys taip kaip lyderis sako ir nemastys ar anas teisus, bet vertingiausi yra žmonės kurie sugeba analizuot situaciją ir atsižvegt į visus niuansus, ne tik į tai kas pačiam patinka/nepatinka.

Autorius:  vilkdalgis [ 2012-03-22, 15:27 ]
Pranešimo tema:  Re: Mūsų atžalos

keistai Tu supranti lyderystę. man tikras lyderis yra tas, kuris nekomanduoja, o paskui kurį Tu vis tiek nori sekti.
"išlikt savimi" ir "integralumas" prieštaringi dalykai.
apie tai kas yra "vertingiausi" gal būtų galima kalbėti tik labai siauroj konkrečioj situacijoje. kartais labai vertingos yra visiškai negalvojančios masės į mėsmales siųsti.

Autorius:  Reformacija [ 2012-03-22, 16:09 ]
Pranešimo tema:  Re: Mūsų atžalos

Mano galva svarbiausia žmogui (vaikui) yra savivertės jausmas. Jei bus pasitikintis, tai žais su tuo, kuo nori žaisti, o ne todėl, kad kiti taip daro. Reikia surasti savo privalumą, talentą, ir jį ugdyti, tuomet didžiuosies kad kažką darai ar turi kitoniško. Iš kitos pusės lengva mums kalbėti, kai nežinom kiek realiai galim itakoti vaika. Gali kalt kasdien tas vertybes, bet vistiek vaikas nenustos norėjęs išmanaus telefono.

Autorius:  Zuvedra [ 2012-03-22, 16:45 ]
Pranešimo tema:  Re: Mūsų atžalos

bet spaust iš vaiko lyderį irgi yra tėvų problema - kaip ir ugdyt baleriną, nori ji to ar ne. Gi lyderystė nuo asmenybės priklauso, nežinau, ar tokį bruožą galima įdiegti ir išugdyti - gal veikiau tik "leisti atsiskleisti". Bet jei vaikas geriau jaučiasi paklusdamas kito lyderio komandinei dvasiai, jam taip saugiau ir maloniau - tai juk irgi nėra joks trūkumas.

O aš vaikystėj save pamenu kaip labai skirtingą skirtingose vietose - pas močiutę gyvendavau su vaikais kieme, ir visur sekiojau paskui savo geriausią mažų dienų draugę - jos portretas man iki šiol liko idealizuotas, Vilniuj lauke man nepatiko, kiurksojau namie (vienatvė bute net buvo malonesnė nei ėjimas į darželį), vaikų stovyklose buvau prie atsiskyrėlių, o klasėj - prie seniūnų, pirmūnų ir lyderių (mūsų klasėj visi kiečiausi kaip tyčia gerai mokėsi, tai tapo labai palankia aplinka mokslams, skirtingai nei kitur, kur, būna, moksliukus engia koks nusimokęs mušeika).

O madų visais laikais buvo ir bus - kažkada visi kolekcionavo ir mainė kramtoškių popierėlius (Love is, Bim bam bom ir pan.), paskui augino tamagočius, paskui suko jo-jo, paskui mušinėjo chupa-caps'us (jau aš tiems buvau per didelė), dabartinėms mergoms barbes pakeitė Bratz, o šitas - dar kažkas. Kai aš geiminau (Heretic'ą, Duke Nukem ir Diablo) kompų dar niekas plačiai neturėjo, bet visi gimtadienio svečiai nieko kito nenorėjo veikti, kaip tik susigrūdę stebėdavo kompo ekraną, kuris man pačiai jau buvo pabodęs. Užtat kai dėl traumos šeštoj klasėj daugiau nei mėnesį gulėjau namie, tai visa klasė po pamokų ateidavo manęs (ir mano tėčio kompo) sąžiningai aplankyti - tas buvo visai smagu.

Va mūsiškis namie kol kas beviltiškai pasikabinęs ant multikų - bet gi ne jis juos sugalvojo įsijungti - pati gi parodžiau ir įpratinau, kai reikėdavo "laisvų rankų". Dabar viliuosi, kad geros pedagogikos vėžes dar pavyks pasitempus atgauti... Tai, žinoma, galima padaryti ir per dieną (nėra kompo ir viskas), bet...

Autorius:  bevardis [ 2012-03-22, 19:18 ]
Pranešimo tema:  Re: Mūsų atžalos

Zuvedra rašė:
kol kas beviltiškai pasikabinęs ant multikų

visur ir visada ginu multikus. gal dėl to kad pats iš jų taip ir neišaugau.
aš savo merginoms rodžiau, nuo mažens. tik parinkdavau ką rodyti. ir saikingai.
geros, meniškos animacijos yra tiek, kad "geltonajai" laiko gaila.
ir dar - tokio amžiaus vaikai kartoja ir kartoja viską, kol iki galo įsisavina. todėl taip, kaip savo laiku buvo iki kaulų smegenų išmokta "kaip gaidelis pono dvarą griovė", taip ir atitinkami multikai buvo drožiami n kartų, iki tokio lygio, kad pamačius beprasidedantį jau norėdavosi laukan eiti...
taip kad - ateis laikas ir nusikabins, nėra ko stresuoti

Puslapis 65104 Visos datos yra UTC + 2 valandos
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
http://www.phpbb.com/