Taigi, Eurolyga 2011-2012 prasidėjo Žalgirio ir CSKA rungtynėmis. Virš 15 000 Žalgirio fanų arenoje pradėjo rinktis kaip niekad iš anksto ir jau likus pusvalandžiui buvo beveik pilna. Atidarymo ceremonija, kurioje nuo šiol neliko vietos himnams, buvo fanų pakeista - himnas, pradėtas Green Deatho, ilgai netrukus paplito per visą areną ir buvo giedojamas visų 15 tūkstantukų. Šiurpuliukas bėgiojo per kūną. Įspūdingai atrodė ir arenos pasipuošimas Lietuvos vėliavos ir Žalgirio spalvomis, nors toks sprendimas pasipuošti įgyvendintas ne kartą ir halėje. Per didžiąją pertrauką pagerbtas Marcus Brown buvo publikos sutiktas skanduotėmis ir viusotine padėka. Buvo smagu matyti tą plepį susikausčiusį ir šiek tiek sutrikusį :] Tribūnose šį kartą (palyginus su VTB pirmomis rungtynėmis) buvo gerokai mažiau sausainių, kurie tingi paploti ar skanduoti. Dirbo nuoširdžiau ir masiškiau. Nors fanai (GD ir GWB) vis dar susiskaldę ir dirba atskirai ir skirtingose vietose, šį kartą buvo daugiau pastangų susiderinti vardan vieno tikslo. Gal anksčiau ar vėliau ir susijungs į vieną kompaniją senbuvių klubas su jaunimu. Bet kuriuo atveju, arena skambėjo gerai. Iki "puikiai" reikia laiko ir daugiau praktikos. Na o varžybos turbūt buvo mažiausiai nusisekęs dalykas šioje šventėje. Kad ir kiek Žalgiris pasistiprino, CSKA dar labiau padirbėjo. Ypač dėl nba-lockout prisijungus Kirilenkai. Po eurobasket vos 12 dienų bendroms treniruotėms - akivaizdžiai per mažai pasikeitusiam Žalgiriui. Noro lyg ir yra, bet susikalbėjimo kas už ką atsakingas, kas kokią rolę turi atlikti ir pan - nėra. O tas bardakas kerta per taiklumą, per pozicinio žaidimo kokybę, per kamuolio tausojimą, per pasitikėjimą. Ir kaip dažniausiai, tai ypač atsispindi lietuvių veiduose. Kalnietis norėjo, bet po ligos praradęs sugebėjimą. Jankūnas su Klimavičiumi pasislėpę už kitų nugaros, o kai imasi iniciatyvos, tai nepaskaičiuotai arba per silpnai. Javtokas vėl sulėtėjęs, nors iki tol Žalgiryje jis jau buvo pasirodęs kaip labai aktyvus centras. Delininkaitis gal tik atliko tiek, kiek jam suteikta erdvės. Tuo tarpu legionieriai plius minus buvo savo rogėse... Nežinia, kodėl, bet matyt visgi lietuvius, dirbančius namuose, veikia jiems puikiai nuskaitoma aplinka. Kaip ten bebūtų, arena jauki, sava ir didinga, ypač tokiame mače kaip šis. Belieka ją paversti pergalinga. Šią savaitę laukia grįžimas ir į halę, kur šeimininkaus Baltai.
_________________ Išgyvenimo žygis išgyventas - http://www.gediminasbanaitis.lt/mudu/
|