Dangus Forums

kuriu nauja tema apie ''teisinga animacija''. beskaitinejant Mūsų atžalos uzkliuvo akis uz Zuvedros posto:

taigi kokia animacija leidziate vepsoti savo vaikams? teletabius, rozines ciucelas barbes, grilio laukiancius parsus papa pig ar kazka kito, pvz: mere ir maksas, trio is bonevilio - gilesnes minties? ar sena gera old school'ini multika Nu, pogodi! (ee, neskiriu prie seno gero multiko nauju seriju - labai jau atsiduoda sokoladiniais zuikiais!).

jokių. griežtai. nepripratinom, o dabar ir nereik, jokių problemų. padėbso pro šoną eidamas kartais, jei mes ką žiūrim ir tiek reikalų.

mano abi kai buvo dar mažos praktiškai kiek norėdavo tiek ir žiūrėdavo cartoon network. na tą kanalą labiausiai mėgdavo :o) pliusą jau tada aš mačiau-išmoko anglų kalbą. minusas???? na dabar jau paauglės, kažkaip telikas joms px pasidaręs... taigi traumos kaip ir nesukėlė ir priklausomos netapo.

Kadangi mano santykis su animacija kitoks - aš pats iš jos taip ir neišaugau, tai negalėjau šituo gėriu nepasidalinti su vaikais. Žinoma, su tam tikrom taisyklėm:
- dozuotai (kad nepervargtų)
- ir su atranka (kad turinys būtų prasmingas)
Pradžia buvo nuo senosios animacijos, paskui "Batuotas katinas", čekų Kurmis ir du vyrukai iš "A je to...", Disnėjaus Bembis, o toliau jau kartu atradom "Flåklypa Grand Prix", Michel Ocelot su Kiriku ir, be abejo, Miyazaki bei Studio Ghibli pasaulį.
Žinoma, viskas savo laiku, savam amžiuje ir t.t. Ir ne taip jau lengva, nes dažniausia problema yra kalba - teko išmokti titruoti ir imtis versti subtitrus.

Pasaulyje yra prikurta tiek tikrai geros animacijos, kad visų tų pigių transformerių ar action pramoginių (nuo "Na, palauk" iki Mickey Mouse, Tom and Jerry ir pan.) žiūrėjimui tiesiog laiko gaila - vaiko vidui jie nieko neduoda.
Žodžiu, apibendrinant, atrinkau tai, kas mane patį žavi, ir daviau vaikams (su protu). Ir nieko blogo neatsitiko - dabar paaugusios retkarčiais pasižiūri, bet tikrai ne kasdien. Ir knygų daugiau perskaito, negu filmukų pažiūri.

Su mažuliais dar yra kita bėda - jie lėtai įsisavina, todėl jiems reikia žiūrėti tą patį daugybę kartų. Dėl to reik iš anksto susitaikyti - jei ką davei ir patiko, tai pačiam teks išmokti atmintinai, nebent namie pats nesilankytum.

Spėlioju ar Lietuvą pasieks.

Jūros giesmė / Song of the Sea (2014)
Jausmingas, magiškai gražus, keltų sakmėmis paremtas animacinis filmas. Įdomi ir, galima sakyt, atskira animacijos technika, puiki muzika. Žiūrėjau su vaikais, padarė išties stiprų įspūdį, nesitikėjau, kad ypač vyresnysis, šiaip jau mėgstantis šaudo-gaudo-motorai-robotai dinamiką, prasėdės tiek laiko lyg užburtas. Jei dar nematėt, būtinai rekomenduoju paskirt tam vakarą su atžalom.

http://filmai.mhost.lt/animaciniai-film ... nline.html

su vaikais kartais sekmadienį nueiname į kino teatrą animacijos pavėpsoti. šitą filmuką buvome su dukra sutarę, kad eisime ir žiūrėsime. ale, kažkaip... taip ir nenuejome, nepažiūrėjome.
dabar nutarėme nepraleisti The Secret Life of Pets..

Šitas puikus. Mano supratimu veiksmas Bretanėje - t.y. mitologija kaip ir keltų, bet su prancūzišku prieskoniu.
Vizualine prasme man dar įspūdingesnis ankstesnis autorių darbas
The Secrest of Kells
jei krikščioniškas kontekstas negąsdina.
Pas airius kažkaip kultūriškai sėkmingiau supintos senoji ir krikščioniška kultūros, ne toks stiprus supriešinimas, kaip pas mus, daug meninių elementų natūraliai pereina iš vieno į kitą, nors tai, kas sena ir užmiršta ir atrodo grėsminga ir gaivališka. Tiesa, kryžeiviai pas juos nejojo, greičiau atvirkščiai, o ir veiksmas vyko kur kas seniau.
Bet pats filmas taip pat puikus, turi vidinės jėgos, o giros dvasia - nepamirštamai žavi.

kryžiaiviai nejojo, užtai atplaukdavo labai piktai nusiteikę vikingai.

matyt, tie visi, kur piktai nusiteikę, išplaukė ir nebegrįžo, liko tik minkšti žydri ir pūkuoti.