Dangus Forums

biad tada. pižoniškai užleidau dulkėm cd stuffą

Melancholie der Engel
Pagaliau pamačiau. Vienas tų filmų, kuriems apibūdinti trūksta žodžiu. Visiškai neabejodamas sakau, kad must see. Sunku paaiškinti, kur yra riba tarp beprotybės ir fanatizmo. Kur yra riba tarp tyrų jausmų ir iškrypimo. Pagaliau, sunku nubrėžti, kur baigiasi romantika ir prasideda psichopatija.
Labai gerai nufilmuotas filmas su geru garso takeliu. :)

Treileris

The Reader - nenaujas, bet kažkaip tik šią vasarą pakliuvo. Istorija gan savotiška, bet filmas paliko gilų emocinį įspūdį. Nesinori perpasakoti turinio, kad per daug nepapasakoti. Gan nestandartiškai liečiama II WW tema. O kai perskaitai kaip knygos, pagal kurią pastatytas filmas, idėją apibūdina jos autorius, viskas pasisuka dar kitu kampu.

Histórias que Só Existem Quando Lembradas aka Found Memories - čia kaip tik, turinys labai paprastas - kaimelis, kuriame vien senukai, laikas sustojęs, nieks nemiršta. Į jį atsibasto mergina su kuprine ir užsiimanti fotografija, tame tarpe ir pinhole. Gyvena savaitę kaimely, fotografuoja. Kai susiruošia išvykti, filmas baigiasi taip, kad taip ir lieki klausdamas savęs - išvyko, ar ne. Daug fotografijos, gražių vaizdų, mažai veiksmo, mažai kalbų. Po visko lieka jausmas tarsi netyčiom būtum švelniai prisilietęs prie gyvenimo/mirties ir dar kažin ko, neįvardijamo.

Asura - animacija, bet visiškai ne vaikiška, simpatiškas pagrindinis veikėjas nešiojasi kirvuką, kurį paleidžia į darbą daug negalvodamas.

Laiškai Sofijai

Nors vietomis, atrodo, kad filmas stebuklingai "prasuktas", tačiau tos 2 valandos veik nepastebimai praėjo sėdint minkštoj FC kėdėj. Gal kiek nepakapstyta, gal kažko per daug, bet visumoj geras filmas. O Marija Korenkaitė tai naujas atradimas ant Lietuvos žemės.

Prieš tris dienas matyta klasikinė japonų kreiva siaubo komedija Hausu.

Filmas iškart sudomina itin išskirtiniu montažu ir šizovu pateikimu. Kaip jau įprasta japonų filmams - "Hausu" labai keistas, kupinas juodo humoro. Man labai patiko. Manau, filmas sudomintų ne tik Azijos kino, siaubo ar komedijų mėgėjus, bet ir neįprastos klasikos išsiilgusius žiūrovus. :)

Prieš porą dienų: "Spriditis"
Kažkodėl priminė Mažajį Princą. Nežinau kodėl, nes filmai visai nepanašūs.
https://www.youtube.com/watch?v=40wbljDAaEA

Metallica Through the Never
Kino teatre 3D.
Tobula. Šiurpas. Geras koncertas. Tobuli scenos efektai. Trūksta žodžiu. Patariu visiems.

Sedmikrasky aka Daisies. Tai toks tobulas čekų filmas, kurio rekomendaciją radau šioje pačioje temoje, kažkokiam senam post'e. Po tokių seansų visokie Antikristai ir kiti labai-meniniai-art-hausai greit nublanksta, nes Sedmikrasky, nepaisant savo avan-gardinio pateikimo/montažo/vaidybos (kurie ir dabar žiūrint, pulsuoja avan-gardu), visą laiką užduoda krūvas klausimų ir nepateikia nei vieno atsakymo. Šiuolaikinis žmogus sakytų, kad old-school mindfuck'as ir tuo jis greičiausiai būtų teisus.

Beje, kaip tik tuo metu, kai pamačiau šį filmą, susidomėjau projekto iš Italijos AIT! kūryba. Šie 2 šedevrai gan tobulai vienas kitą papildo, o jei vartosi juos bent kiek įkaušęs, tai efektas išvis neapsakomasai. :)

Stalingrad (1993).

Įdomus ir keistas jausmas, kai supranti, kad jokie zombiai, demonai, mistinės blogio jėgos ar šiaip pseudo-snuff iškrypimai niekada neprilygs realiam karo siaubui...

begurksnodamas airiska durpini, suziurejau dvi pirmas Alien dalis. savo laiku buvo jiega. jiega liko ir dabar!

A Snake of June

Pažiūrėjau dar vieną maestro Shinya Tsukamoto filmą. Šįkart drama. Kaip būdinga režisieriui, nepašykštėta mistikos elementų, tačiau filmas, turint omeny, kitus Shinya'os šedevrus, skystesnis. Drama apie prastus santykius ir kažkur tarp jų įsiveržiantį maniaką.

suveln ryskiai neapkrautas tokiais rupesciais kaip: seima, darbas, virsvalandziai, vaiku darzelis, veluojantis atlyginims, rytiniai eismo kamsciai, mokesciai. po visu situ reality show malonumu - ekraniniai manjakai pasirodo visiskai nebe manjakiski.

P.S. nebe paskutinis, ale ne per seniausiai veizetas Bondarchuk'o Stalingradas - veltui praleistos dvi valandos.

O tai sesija ne rūpestis?

sesija - budas, pabuti kuri laika blaiva galva.

The Girl and Death (2012 Jos Stelling)
Kadangi feisbukėj pasipainiojo treileris, o vaidintojų tarpe figūruoja Litvinova, tai vieną vakarą žvilgtelėjau. Kapstoma lyg ir giliai, tema - meilė vs. materializmas, gerbūvis ir galiausiai mirtis. XIX amžiaus kostiumai ir aplinka, kažkiek priminė sulėtintą "Sibiro kirpėją" (atkaklus nuostabus neturtingas rusas iš pirmo žvilgsnio įsimyli nuostabią, bet nuskriaustą seno grafo mergelę... etc), tik tiek, kad viskas vyksta praktiškai viename name ir pastatyta ant nuobodžių dialogų. Iki galo nežiūrėjau.

Lenkų Diabel (1972). Na, tiesiog filmas su puikia, senais laikais dvelkiančia, paslaptinga atmosfera, visas tox pykšintis, old-school'iškai sumontuotas filmiūkštis su keistais užmanymais ir išskirtiniu nufilmavimu. Labai gera aktorių vaidyba, atsiduodanti dažnai filmams nebūdingu teatraliniu persūdymu. Tox sunkokas filmas, kurio siužeto nesiimsiu pasakoti. Kažkaip visi tie romantiški ir kartu artimi vaizdai susikompiliavo su šventine nuotaika ir puikiai susižiūrėjo, nors ir ne per vieną peržiūrą. Rekomenduoju seno keistesnio/sunkesnio filmo mėgėjams ir visai norėčiau panašių senų filmų rekomendacijų pamatyt...