|
Dabar kalbėsiu apie Jodorowsky:
::Pažiūrėta "The Rainbow Thief", o prieš tai "Fando Y Lis". Tokiu būdu galvoje išsikreikia tam tikras šio režisieriaus kūrybos vaizdinys. Nemačiusiems ir trokštantiems susipažinti vistik rekomenduočiau pradėti nuo "El Topo" arba "The Holy Mountain", negu nuo pastarųjų. Priešingu atveju turintis didesnių ambicijų interesantas, griebęs "The Rainbow Thief", tikėtina, nusivils. Šis filmas, pastatytas 1990-aisiais, kol kas yra paskutinis Jodorowskio tvarinys (nors dabar kūrybos procese laukia "King Shot" su tokiais veikėjais kaip Marilyn Manson ir pan. Įdomu, kokis bus rezultatas.) Ir ką gi, nesivaržydamas pavadinčiau tai komerciškiausiu arba tiesiog lengvai pagaunamu kūriniu, palyginus su ankstesniais. Vietomis išlenda tipiniai Jodorowskio kūrybos bruožai (cirko artistai, marginaliniai sociumo veikėjai, makabriška gyvenamoji vieta) tačiau iš esmės neišskirčiau šio filmo kaip 'kreivo' . Fabula - Miesto kanalizacijoje gyvena keistas 'ponas' kuriam tarnauja naglas pagyvenęs valkata, besimalantis po miestą ir laukiantis pono žadėtojo atpildo. Filmui linkstant lin pabaigos, pasipila labai dauug vandens. Kinas nėra blogas, tiesiog nesunkus ir šiaip malonus žiūralas, visai kas kita negu pirmasis pilnametražis Jodorowskio "Fando Y Lis", kuris kažkodėl kol kas man yra vienas tamsiausių jojo darbų psichologine prasme - kančios, keisto (ne)išsipildymo, ratu slenkančios kelionės su negalia simbolis, tarsi kapota, nerangi vizualinė poezija. Neordinari pora keliauja po kalnuotas vietoves, ieškodama mistinio Tyr miesto... Savęs ir kito nesupratimas, nuspalvotas supratimu. Tai jau nėra labai patogus kinas. Ne tai kad šokiruojantis (ak, kokia skambi frazė ir 'vertinimo kriterijus', ane ? :), bet viduje girgždinantis kreivai sukaltą nerimą ir besikėsinantis į "paprastą jaukumą" žiūrinys...
_________________
Tris su puse minus plius minus okej milijardus muris nurus ektus ikturus altus piktus agus alekurus mirus alciktus mouris centurus mirus miatus.
|
