Sakyciau, ne netoleruotina, o eskimu organizmas netoleruoja. Nereikia oro uosto - nueinu i vietine traukinio stotele, ir ten jie isdarineja tokius cirkus, kurie ne ka blogesni uz Zveryno bomzu. Blaivas inuitas, pasakyciau, - retas egzempiorius. Viena vis matau ryte vaziuodamas i darba. Jis kokia 7 ryto nepriklausomai nuo oro sedi su šuniu ir pigiausio alaus buteliu ant elektros skirstutuvo dežes ir žiūri i tolį. Amžinai su ta pačia CHE tipo berete ir barzda, amžinai ta pačia atsegta kuprine, kurioj šviečia tuštuma. Ir apima tada toks baltas romantiškas pavydas.
Yra toks laidu ciklas, kuriame komikas trinasi po provincija, filmuodamas ir saipydamasis is visko, kas juda. Buvo jis nusitrenkes ir i Nuuk'a (isvertus - Geraja Vilti). Galbut ten ir yra kazkoks ribijomas, zinant tu zmoniu bevaliskuma. Veidai ekrane matosi sviesesni, nei as iprates matyt inuitus. Yra ten ir vietiniu zvaigzdziu, ir net gejus transvestitas. Keisciausia ypatybe - baisus zmoniu nenoras kalbetis su zurnalistais (na, kaip ir mes, lietuviai).
Va ta laida. Aisku, naudos mazai, bet gal kam nors bus ir visai en-džoi.
P.S. Cia kazkada labai norejau gyventi >)