|
Inkishiu savo trigrashi del absento, kaip gerimu zinovas plia :))) imetu savo straipsni, praeito menesio GURMANO GIDE publikuota.
________________________________________________
Žalioji fėja butelyje
Vidmantas Laurinavičius, 2006 sausis
Absento, arba pelyno trauktinių protėviai buvo žinomi dar senovės Graikijoje – važnyčiotojų rungtynių nugalėtojai būdavo vaišinami pelynų trauktine, kartais ją paskaninant ir kitomis vaistažolėmis. Tuo pat metu Graikijoje pelynų užpilas buvo naudojamas ir kaip vaistas. Viduramžiais Anglijoje buvo žinomas alus su pelynais, bet savo šlovingą ir menišką kelią absentas pradėjo šiek tiek vėliau.
Šveicarijoje gyvenęs daktaras Pierre Odrinaire 1792 metais iš pelyno sukūrė vaistą, kuris visų pirma buvo skirtas gydyti virškinimo ligoms. Tiesa originalų jo receptą daktaras nusipirko iš vietos žolininkės madam Enrie ir tik tada, jį ištobulinęs, pristatė pasauliui. Po madam Enrie mirties receptas atiteko jos dukroms, kurios kartu su daktaru Odrinaire pardavė bendrą receptą majorui Diuabje, kuris kartu su partneriu Anrie Luji Pernou atidarė pirmą absento fabrikėlį Portalje miestelyje, Prancūzijoje. Devyniolikto amžiaus viduryje ir pabaigoje šis vaistas jau buvo naudojamas prancūzų legionuose Šiaurės Afrikoje, kaip vaistas dezinfekcijai ir apsisaugojimui nuo vietos užkrečiamų ligų. Alžyre tarnavę legiono kariai pastebėjo, kad vietos musulmonai, šiaip nevartojantys alkoholio, praskiesdavo absentą vandeniu ar pienu ir vartodavo, kaip apsisvaiginimo priemonę. Savaime suprantama tai neliko nepastebėta tarp legionierių, kurie šį absento vartojimo būdą sėkmingai parsivežė atgal į Prancūziją.
1837 metais šis gėrimas pirmą kartą minimas ir JAV istorijoje. Naujajame Orleane jis pradėtas gaminti „Žaliojo opalo“ bei „Milky Way” pavadinimais. Absentas (Absinthe) populiarumo viršūnę pasiekė Europoje devyniolikto amžiaus pabaigoje – dvidešimto amžiaus pradžioje, vėliau buvo kiek primirštas ir dabar vėl siekiantis atgauti populiarumą. Šis ryškiai žalias gėrimas Prancūzijoje vadinamas „la Fee Verte”, ką išvertus į lietuvių kalbą reikštų „žalioji fėja“. Šis vardas atitinka ne tik gėrimo spalvą, bet ir jo haliucinacines savybes.
Devyniolikto amžiaus pabaigoje absentas išpopuliarėjęs visoje Vakarų Europoje, ypač - Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Čekijoje. Savo kūrybinį įkvėpimą su absento poveikiu siejo Van Gogas, Pikaso ir kiti garsūs (ypač prancūzų) menininkai. Bet dėl savo stiprumo gėrimas greitai pripratindavo prie alkoholio, darydamas žmones alkoholikais, nes tais laikais spalvai pagerinti naudoti įvairūs vario rūgšties junginiai, kurie sukeldavo apsinuodijimus, nuo eterinio aliejaus esančio absente - tujono – vis didėjančios dozės gerokai sustiprindavo apsvaigimą, pradėdavo kelti haliucinacijas.
Vincentas Van Gogas, vienas garsiausių pasaulio dailininkų pasukęs iš impresionizmo į ekspresionizmą. Viena priežasčių – besaikis absento vartojimas. Ernestas Hemingvėjus irgi viena iškiliausių literatūros figūrų, jo darbais žavimasi iki šiol. Kelionių aprašymai, netgi tų šalių kur nėra apsilankęs, nuostabūs vaizdai, žavintys savo įspūdingumu - diagnozė tam – visiškas absento maniakas.
Oskaras Vaildas dar viena absento apsėsta asmenybė, sukūrusi begalę puikių pjesių. Polas Gogenas, Eduardas Minė, Edgaras Degasas, Henris Tuluz-Altrekas, Pablas Pikaso... visi jie ne kartą užtikti prie absento taurelės. Markas Tvenas, Džekas Londonas... Sąrašą galima tęsti ir tęsti, bet grįžkime į realybę, nuo kurios netgi vien tik rašymas apie absentą buvo trumpam autorių trumpam panardinęs į svajonių pasaulį.
Brangokas absentas devyniolikto amžiaus pabaigoje Prancūzijoje tapo jau ne vien turtingųjų gėrimu – keliolika metų trukęs vynuogių nederlius pabrangino vyną, paprasti žmonės negalėjo jo įpirkti ir įprato gerti absentą dėl jo stiprumo. Didėjantis nerimas dėl absento poveikio dramatiškai pavaizduotas Marie Corelli romane "Pelynas" (1890). Corelli pavaizdavo ištisą prancūzų kartą, apnuodytą to "velnio eliksyro", jos romanai atitiko paplitusią nuomonę, kad absentas esąs toks kenksmingas, jog jį būtina uždrausti. Absentas tapo lyg kokiu atpirkimo ožiu, kalbant apie alkoholizmą, psichines ligas, per mažą, lyginant su Vokietija, gyventojų prieaugį, kuris buvo suvokiamas kaip katastrofa. Absentas nebuvo įprastinis alkoholinis gėrimas, apie vyną ir alų tuo metu niekas kritiškai nekalbėjo, priešingai – vynu tuo metu būdavo gydoma alkoholizmas.
1913 metais yra išlikę statistikos duomenys, kad Prancūzijoje buvo išgerta apie 40 mln litrų absento. Tais pačiais metais šis gėrimas uždraustas gaminti ir vartoti JAV, o po 1915 metais Šveicarijoje įvykusios tragedijos, kai alkoholizmu sergantis Jean Lanfray, apsvaigęs absentu, išžudė savo šeimą, daugelio Europos šalių vyriausybės viena po kitos iki 1920 metų uždraudė absento gamybą. Jis buvo uždraustas tiek visoje Europoje tiek kituose žemynuose, išskyrus tokias šalis, kaip Ispanija ir Portugaliją, kai kurias lotynų Amerikos šalis. Absentas nebuvo uždraustas ir Lotynų Amerikoje. Prieš draudimą absentas užėmė net 30 procentų Prancūzijos stiprių gėrimų rinkos.
Tiesa praeito amžiaus viduryje įrodyta, kad absentas kaip gėrimas haliucinacijų nesukelia, o jų atsiradimo kaltė buvo vario priemaišos naudotos pirmoje amžiaus pusėje. Absento vartojimo draudimai panaikinami vienoje šalyje po kitos. Šiuo metu absentą leidžiama gaminti visose Europos sąjungos šalyse. 1981 metais (iš naujo patvirtinus 1998 metais) Europos sąjungoje buvo leista gaminti absentą ir jis vėl tapo alkoholio šeimos nariu. Populiariausios absento rūšys gaminamos Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir savaime suprantama Čekijoje. Amerikoje absento daugiausiai gamina Brazilijos gamintojai. Tiesa yra ir nelegalaus abscento, kurį gamina šveicarai, bet kaip sakoma vieša paslaptis jau nebe paslaptis...
Absento pavadinimas kilęs iš pelyno, kuris graikiškai vadinasi absinthion (lot. „artemisia absinthium“). Antikos laikais pelynai buvo naudojami medicinoj, pelyno kartumas metaforiškai buvo tapatinamas su tuo, kas nemalonu. Pelynas tokia pat prasme minimas Biblijoje. Jeremijo pranašystėje sakoma, kad Dievas neklusnų Izraelį nubaus pelynu. Anot pirmųjų krikščionių pasakojimų, Jėzų nukryžiavus, žaizdoms nuvalyti, buvo paduota kempinė, pamirkyta vandenyje su actu ir pelynais.
Absentas - stiprus (50-80%), daug eterinių aliejų (nuo 1 iki 20 procentų) turintis alkoholinis gėrimas, gaminamas, distiliuojant spiritinį pelynų antpilą. Po distiliacijos, skoniui pagerinti ir spalvai suteikti, įmaišoma anyžių, pelynų, mėtų, melisos, koriandro ir panašių trauktinių, kartais ir cukraus. Dėl didelio kiekio eterinių aliejų, o ypač - tujono, turi kiek kitokį svaiginantį poveikį nei paprastas alkoholis. Absentas geriamas arba grynas, arba cukraus gabalėlis dedamas į absento šaukštelį (skylėtą arbatinį šaukštelį), kuris laikomas virš absento taurės, ir pilamas vanduo, kol cukrus ištirpsta ir suteka į taurę. Galima suvilgyti cukrų absentu ir sutirpdyti jį uždegus: į taurelę įpilama šiek tiek absento, ant jos padedama šakutė su gabalėliu cukraus, ant pastarojo užlašinama dar truputis absento, kuris padegamas, o pradėjęs lydytis - užpilamas vandeniu. Absentui maišantis su vandeniu, išsiskiria eteriniai aliejai, dėl to gėrimo spalva pakinta į baltą, o ištirpęs cukrus sušvelnina kartoką absento skonį.
Labiausiai žinomi keturi absento vartojimo būdai:
Prancūziškasis, kai imama taurelė, įpilama jos maždaug ketvirtis absento, ant taurelės padedama šakutė (yra specialios absento šakutės, bet tinka ir šiaip desertinės), ant jos - gabalėlis cukraus. Ant cukraus užlašinama truputį absento, cukrus padegamas. Jam apsilydžius, pilamas vanduo, kuris nuteka į taurelę. Susidaro balsvas švytintis gėrimas (dar viena mistinių absento savybių). Taurelė išgeriama vienu gurkšniu.
Čekiškasis - į taurelę įpilama absento, imamas šaukštelis kavai, juo pasemiama truputį cukraus, suvilgyto absente. Cukrus padegamas, kol pilnai išsilydys, dar degantis, sumaišomas su absentu. Užsidegęs absentas skiedžiamas, gesinant jį vandeniu. Tokiu būdu susidaro gėrimas, labai panašus į prancūzišku būdu paruoštą absentą.
Slaviškasis - absentas atšaldomas iki žemesnės nei 0 laipsnių temperatūros, tada geriamas grynas, kartais ir užkandant citrina.
Long drink – sumaišytas su apelsinų, ananasų sultimis ar limonadu, su ledukais.
Absento gėrimas tai tikra magija, o ne tiesiog gėrimas. Daugiau laiko atima pasiruošimas nei pats gėrimas. Galbūt tai ir žavėjo mūsų protėvius – menininkus, karininkus, aukštuomenės veikėjus, šiaip nuotykių ieškotojus ? Lietuvoje jau yra prekiaujama absentu. Kaip sakė mūsų proseneliai – ieškokite geresnėse parduotuvėse...
p.s. geresnėse parduotuvėse būna cukraus bei degtukų :)
Kaip jau minėjau apie vadinamas absento šakutes (kai kuriose šalyse vadinamas šaukšteliais) - prancūzų gėrimų žinovas Mari-Klaudas Delanje (beje ir absento apyvokos daiktų kolekcionierius) 1994 metais įkūrė pirmąjį ir didžiausią absento muziejų Auvier Sour Ose miestelyje, Prancūzijoje. Jo kolekcijoje suskaičiuojama net 375 skirtingo dizaino šaukštelių absentui, kurios jis yra sukvalifikavęs ir suskirstęs pagal savo sukurtą sistemą.
Maždaug 30 kilometrų nuo Prancūzijos sienos, Pontlier miestelyje rengiamos kasmetinės absento šventės (beje tame miestelyje irgi yra absento muziejus). Kadangi tokios šventės nėra visiškai legalios Prancūzijoje, į jas patenka tik išrinktieji, jos būna uždaros, tik savai liaudžiai ir kviestiniams svečiams. Bohema, bohema – ne veltui absentas visą laiką garsėjo kaip, meno ir aukštuomenės žmonių gėrimas.
Dabar abscento gamybos lyderiai yra Čekijos gamintojai, tiesa dauguma šiuo metų gaminamo absento tėra tik pigios jo kopijos, kai kurie gamintojai netgi nebenaudoja pelymo. Iš tokių absento „perdarinių“ galima paminėti „Pasti“ (su anyžiais), „Pernod blanc“ (su baltuoju anyžiumi) ir „Ricard“ (su kienietišku anyžiumi ir Provanso regiono vaistinėmis žolelėmis). O garsiausi absento pavadinimai pasaulyje yra „Kong of Spirits“, „Hills“, „Xenta“, Vincent van Gogh“ ir kt.
_________________
www.beertourism.lt
|
