vilkdalgis rašė:
keliavai dviračiu visa atstumą? iš kur į kur?
Iš MJR sąskrydžio Varėnoje myniau atgal į Kauną... per alinkui :)
vilkdalgis rašė:
gal turi maršrutą kur nors sužymėjęs? arba gal nebūtų sunku pasidalinti tuo žemėlapiu, kuriame kelias matosi?
Pasižiūrėjau, kad tas kelias visgi pažymėtas Kostros nuorodoje - lygiai toks pats kaip ir mano kelių atlase:
Kostra rašė:
http://www.maps.lt/map/query.aspx?action=showobject&objID=simple%24xa37218981bdd9a25
Iš pradžių nuo Varėnos važiavau žvyrkeliu link Rudnios, bet sausa diena pasitaikė, kaskart mašinai pravažiavus reikėdavo porą minučių pastovėti sulaikius kvapą. Galop neapsikenčiau tomis dulkėmis kvėpuoti ir ties Pakabaliu sukau į miško keliuką. Šiaip visai neblogas tas keliukas, tik kai kuriose atkarpose, kur "šviežiai" iškirstas miškas - kelias virsta grynu smėliu, reikia eite keliauti. Tarp kitko, ant to smėlio ir mačiau vienintelę šunišką pėdą visos kelionės metu (neatskiriu šuns pėdsakų nuo vilko, tai nežinau, kieno ten buvo).
Paskui pro Pauosupės, Kašėtų kaimus (ties Kašėtomis tiltas per Ūlą siugriuvęs, yra tik pėstiesiems tiltelis), tada pro Lynežerį, Krokšlį ir paskui jau Katrą, Pogarendą ir iš ten tiesiai link Musteikos, vis pagrindiniu keliuku.
Tiesa, mačiau Musteikos skelbimų lentoje, rašė, kad šiais metais Dzūkijos nacionalinis parkas organizavo stovyklą kur mokė tradicinių amatų (kepti dzūkų bandas, lieti žvakes, daryti vyžas, pinti krepšius, juostas ir t.t.) - 10 dienų už 30lt... Taip sakant, tikra autentika pigiau grybo :)
Reiks kitamet nepražiopsoti, jei dar bus.
vilkdalgis rašė:
mane tas Pogarendos kaimas irgi traukia. leidimą reikia susiveikti vienoje iš užkardų ir problemos neturėtų būti.
Neprivažiavus Katros buvo ten kažkokia pasienio apsaugos būdelė ir viduje kažkas buvo, bet sustoti liepiančios iškabos nemačiau, o manęs niekas nestabdė, tai aš ir nestojau..
vilkdalgis rašė:
vilkų naktį negirdėjai? netoli Musteikos/Pogarendos turėtų būti
Gal ir kaukė, bet aš labai kietai miegu. Katros kaime kaip tik baiginėjosi vanduo, tai sustojau prie vienos sodybos paprašyti iš šulinio įsipilti. Senutė pasakojo, kad tenai vilkų yra ir jie visai nebijo žmonių: nesenai du lėkė iš paskui mašinos. Sakė, jei sutikčiau, reikia suploti - tada pabėgs.
O aš iš laukinių gyvūnų, neskaitant stirnų, tiktai šernų mačiau - Pogarendos soduose obuolius ryjant. Jau kad užpuolė mane sparvos ties Pogarenda, nežinojau, kur dėtis. Turėjau tokio baisaus chemikalo nuo uodų ir erkių - veikė puikiai, per visą kelionę erkių nebuvo įsisiurbę, ir uodų labai nedaug tesukando. Bet nuo sparvų visiškai negelbėjo. Jei nuspręsi važiuoti, turėk omenyje.