Dangus Forums

United Tribes of Baltica

* DUK    * Ieškoti  * Registruotis * Prisijungti 

Dabar yra 2019-12-13, 06:48




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 
Autorius Pranešimas

dziedas
 Pranešimo tema: Gruzija (Sakartvelo)
StandartinėParašytas: 2014-04-18, 10:39 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 14228
Miestas: Vilnius
Manau jau nusipelno ši kryptis atskiros temos. Dedam pasakojimus ir dalinamės, nes matau kad daugelis važiuoja :))

Pasireportažinu štai tekstu. O FB nuotraukos sukrautos į albumą čia: Gorgeous Georgia

Gero po daug: iš kelionės po Gruziją. I skiltelė.

Kuprinės ir daiktai dar kvepia prieskoniais, kuriuos atsivežėm iš Tbilisio turgaus. Galvoje dar ūžia Gruzijos prisiminimai, skimbčioja stiklinaitės, šildo apsikabinimai ir svajina nuotraukos. Kadangi bičiuliai pageidavo, o ir pačiam prisiminti ne prošal, sumetu rašinėlį apie kelionę - gal kam pravers ir iš praktinės pusės, nes lietuvių ekspedicijų į Sakartvelo manau tik daugės.

Taigi, visia atsitiktinai Dovilė Butnoriūtė Akivaruose užsiminė, kad Wizzair pradeda skrydžius į Kutaisį, ir tą patį vakarą su prie bokalo pasitaikiusiais bičiuliais nusprendėm, kad skrendam ir viskas. Kadangi įkarštis tą padaryt, kaip nekeista, neatslūgo ir rytojaus dieną, bilietai netrukus jau spurdėjo kišenėj. Pernai lapkritį tai kainavo apie 400 Lt pirmyn-atgal (važiuojant daugiau nei trise-keturiese, apsimoka užsisakyt Wizzair Club discount kortelę).

Išaušo lemtingas balandžio rytas ir štai mes 6-iese Vilniaus oro uoste - Aurimas (aka Redaktorius) ir Rasa, Rokas (aka Kompozitorius) ir Aistė, Žilvinas (aka Senukas) ir aš.

Wizzair gan griežti bagažo apribojimai, tad pirkom vieną didelį lagaminą "ant visų" ir prisigrūdom asmenines kuprinaites. Lagaminas keliaujant į priekį atrodo labai lengvas ir liūdnai pustuštis. Patikra su detektoriais, išsisegt diržą, nusimaut avalynę (ouje, mėgiamiausia kelionių dalis!), griežta pirštiniuota madmuazelė iškrato iš kuprinės ir nusavina šampūną bei dušo želė (pamiršau įmest lagaminan...), bet įsismaginančios nuotaikos tai jau negali sugadint... Nors bagažo taisyklės griežtos, tačiau bent Vilniuje su ruletėm kuprinaičių nieks nematavo ir pvz. Senukas laisvai įsinešė iš pažiūros visai "nenormatyvinę" kuprinę, jų nebūtina buvo kišt po kėdėm, kaip nurodyta, ir t.t.

Taigis, įsėdom, pakilom, įkabinom tinginio ir prisnūdom levitacinėj būsenoj. Beje, lėktuvas nebuvo pilnas. Skrydis tęsias virš 3 valandų, panašiai, kaip kelionė nuo Vilniaus iki pajūrio. Juodoji jūra per iliuminatorių atrodo keistokai, kaip murzina coca-cola su neištirpusiais ledukais. Lėktuvas nuo jūros iki Kutaisio skrenda palei Rioni upę, tad smagu pasidairyt iš viršaus po platų Vakarų Gruzijos slėnį ir jį rėminančius kalnus.
Nusileidžiam Kutaisyje, paplojam (taip! :), susirenkam lagaminą, greitai pasitikrinam pasų kontrolėj (kur kiekvieną praskenuoja ne tik pareigūnai, bet ir styranti kamerytė) ir pro stiklines duris žengiam į saulėtą vėjuotą Gruzijos pasaką... O pasakos prieangyje pasitinka būrys šūkaliojančių taksistų, tačiau mus pasitinkantis gidas juos greit apramina keliom gruziniškom frazėm. Taksistai čia išties aktyvūs ir kovoja dėl kiekvieno lagaminuoto atvykėlio :)

Nusprendėm keliauti su nuomotu busiku ir vairuotoju-gidu, kurį rekomendavo vienas iš bičiulių. Tad mus visą savaitę vežios ir akylai rūpinsis Tamazis - be galo šaunus vyrukas, kuriam nesvietišką draugiškumą pajunti nuo pirmų ištartų frazių. Keletas foto ir mes jau riedam, busiaks kaip sykis šešiems. Nieko nelaukęs Tamazis įduoda paruoštą 5 litrų naminio vyno bambalį - jis dažnai vežioja lietuvius ir lenkus, o jie, pasak mūsų palydovo, tikrai mėgsta išgerti :) Vynas raudonas, posausis, mauktelint tiesiai iš bakelio gomurius pakutena vynuogių kauliukai. Nuotaika kyla link raudonų padalų :)

Keliavimas su ratuotu gidu turi savų niuansų. Jis pasirūpina veik viskuo - nutiesia optimaliausią maršrutą, žino geras nakvynės vietas, užsako maistą, sukomunikuoja su vietiniais... žodžiu, viskas sustyguota ir mums nieko daryt nereikia, tik išsišiepus žvalgytis pro langus, gurkšnot, dainuot ir džiaugtis dolce vita. Standartinė kaina už auto ir vairuotoją - 100 dolerių per dieną (plius kuras, nakvynė ir maistas). Keliauti savarankiškai gal kiek pigiau, lėčiau ir daugiau netikėtumo faktorių, bet mes turim tik savaitę, taigi negaištam laiko... Juolab pakeliui iš Tamazio dar sužinome daugybę įdomių dalykų apie Sakartvelo ir šios šalies specifiką.

PIRMA DIENA.
Nusprendžiam, kad Kutaisyje neužsibūsim, noris šokt tolyn ir gilyn, o apžiūrėsim miestą grįždami. Prasieinam tik baltuoju tiltu ir pasivažinėjam funikulierium virš upės. Keičiantis pinigus jau ima įtraukinėti gruziniškas gatvinis alasas, bruzdesys ir kaukazietiška natūralioji egzotika. Sutariam, kad valgyti eisim į paprastas vietas, jokių turistinių restoranų ir pan.

Pirmojoj kavinėj patiekalai jau skrieja ant stalo, viskas taip gausu, skanu, kvapnu ir jauku, kad apima noras niekur toliau nebevažiuot :) Nesu didelis kulinarinių aparšymų mėgėjas, bet apie gruzinišką virtuvę kiek vėliau. Vis dažniau skimbčioja stiklinaitės su vynu, kuris yra neišvengiamas kiekvienos užstalės atributas, kaip stalo vanduo. O dar mūsų šaunusis Tamazis iškart apima ir tamados pareigas - tostas po tosto, gurkšnis po gurkšnio ir mes jau naujoje Sakartvelo tikrovėje :) Beje, sudaužiant čerkas (panašiai tos vyno stiklinaitės vadinas) gruzinai į akis nežiūri. Tačiau be tosto čia negeriama.

Toliau mūs kelialis vingiuoja pro Borjomi kurortą. Vieta pakankamai turistinė, vietom pablizginta, tad ilgai neužsibūnam ir mokamų paslaugų neimam. Virš upės pakibus tokia grotuota budelė, kur mineralinis trykšta ir visi pilasi for free, tai sėkmingai pasinaudojame tuo. Nes kad davė Dievas gruzinams vyną, tai turėjo duot ir mineralinį :) O šalia boržomio, kuris čia triskart pigesnis, nei Lt, dar skanesnis ir gaivesnis man pasirodė "Nabeghlavi".

Pakeliui nusprendžiam, kad raudonas vynelis per daug guldo. Mikliai užsukam turgelin ir jamam balto, tiek pat, penkialitrį. Priedo balto sūrio (jie čia visi tokie sūrūs! tikri sūriai). Testai ir tostai čia pat turgaus gatvelėje, netrunkam susirasti ir draugų, bet Tamazis jau kviečia gerai išmokta fraze - "Einam einam!"

Atvykstam į labai seną vienuolyną miške. Jo pavadinimo, kaip ir keletos kitų vietovių, aš jau neprisimenu... Per kelionę tų vienuolynų apžiūrėjom tikrai daug (man net kiek per daug), religija yra vienas kertinių Gruzijos tautiškumo akmenų ir ta tema nediskutuotina. Būnant tose šimtmečius ir tūkstantmečius stūksančiose, rūščia architektūra ir prietema dvelkiančiose šventyklose visgi apima ypatingas jausmas, rodos ne tik kontempliuotai emocinis, bet net fizinis - kažikoks kosminis gaubtas, zvimbesys galvoje, lyg varpo viduje stovėtum. Ikonografija keri savo formomis ir spalvomis. Stipru, tikrai stipru. Šventosios Nino kryžius - kaip apversta Algiz runa... Jie vieni pirmųjų krikščionių, mes - paskutinieji pagonys. Ir mus kažkas paradoksaliai sieja! Kaip stereo atspindys.

Vakarop pasiekiam pirmosios nakvynės vietą - istorinį Akhaltsikhe miestą. Atvykę prie guesthouse'o (visi privatūs "viešbutukai" čia vadinami gesthauzais) jau klegam kaip vaikigaliai, bet gatvelėje vietiniai greit įspėja, kad patylėtume, nes gretimam name laidotuvės. Šiaip taip susitvardę paliekam daiktus, nakvynvietės interjeras įprastai potamsis su aukštom lubom. Einam apžiūrėt Akhaltsikhe pilies, kuri didi ir labai įspūdinga, atstatyta iš širdies, - nežinau ar tai reprezentatyviausia Gruzijos pilis, bet palyginčiau su mūsų Trakais, tik mąstas didesnis. Nustebina Tamazis, pasakodamas, kad pilis atstatyta berods vos per metus laiko, kažkuris šalies vadas liepė ir žmonės čia dirbo dieną naktį...

Muziejus ir vidinė dalis jau uždaryti, o draugija nekantrauja užkasti, tad keliaujam į miesto centrą, kur gesthauzo šeimininkai prilaiko ir restoraniuką, taigi viskas sustyguota. Kažkodėl gatvėj dar užsimanom pažaist su automatu, katras įmetus monetą su žnyplėm traukia ne pliušinius žaisliukus, kaip įprasta, o cigarečių pakelius su pririštais balionėliais. Agregato žnyplė dideliam džiaugsmui vienu mostu užgriebia net dvi pačkas, bet krizendami nesuprantam - o kam mums tos cigaretės? :)

Trumpinant pasakojima - užstalė įsisūbavo ir tyško per kraštus. Kaip grįžom nakvot jau nelabai pamenu, tamada mus suguldė į taksus, bet naktį apšviesta pilis, kurią pakeliai darsyk aplankėme, davė epinių vaizdų!!

-------------------------------
(pratęsiu apsakymą kitose dalyse, kad nepailstumėt skaityt)

Kam aktuali informacija apie praktinius keliavimo aspektus, darsyk rekomendinu patį geriausią šaltinį - http://kvoseliai.lt/wiki/Gruzija

_________________
kad tavy grausmas


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema: Re: Gruzija (Sakartvelo)
StandartinėParašytas: 2015-01-08, 17:48 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 14228
Miestas: Vilnius
Gruzijos mėgėjams, Karalius siunčia žinią:

GRUZIJA: TAI, KO TROKŠTA TAVO ŠIRDIS!

MARIUS ABRAMAVIČIUS NEBOISIA
PARODOS ATIDARYMAS, PASKAITA, FILMAS

Sausio 9, penktadienį, 6-tą vakaro lygiai – GALERIA URBANA laukia TAVĘS, kaip niekada.

Pasitiksime unikalią Gruzijos kultūrinio įkaito tapybos parodą su gausia video ir foto medžiaga. Ir ypač - su eko-architektūriniais bokštais, dygstančiais kalnuose, upėse, ant jūros kranto.

Dar niekada gruziniškos Kalėdos nebuvo taip arti... Sakartvelo - šinagulisa!
Aprangos kodas, kaip visada, juodas.

ĮĖJIMAS LAISVAS, SU REZERVACIJA – PATOGUS (ALIO: 8620 96464)

GALERIA URBANA, Architektų namai (Vilniaus g.22, Kaunas)

budintis

_________________
kad tavy grausmas


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron