Dangus Forums

nesugalvojau, katroj temoj pritiktų pasidalint perskaityto straipsnio antrašte, tad teko užkurt naują.
Tema kažkuriais aspektais jau buvo paliesta šiam forume, ale manyčiau tikrai neišsemta.
Taigi: http://www.lrytas.lt/Šokis su protezais:ar emigracija gali būti laiminga?
nors straipsnyje kai kuriose vietose žurnalistės asmeniniai išgyvenimai ir aliuzijos į visažinystę atrodo gan graudžiai, bet visumoj paėmus rašinys pasirodė prasmingas ir didžia dalimi atspindintis būtąją mano emigrantišką būseną.
Įdomu, kaip jaučiasi nūdienos emigrantai, ar jaisias jau pabuvę.
Kaip sekasi, ar sekėsi tuos rašiny pateiktus įsivaizduojamus laimės komponentus rasti ir susikurti? o gal tie emigrantiški laimės komponentai visai kitokie ir visai neuniversalūs? :)

sakyciau kad tai gan retoriniai klausimai........manyciau jog laime visiems skirtinga t.y. kiekvienas turi savo gero gyvenimo vizija......kazkam reikia draugu ,artimuju dar kazko.......buvo sunku pirmuosius metus,bet po to kai cia atvaziavo mano sheima o tai yra brangiausi mano -zmona ir sunus,viskas baigesi..........tebunie zmones nebendraujantys,tebunie apsimestinis mandagumas,bet zinau kad grizes namo visad turiu savo sheima shalia.........bet kaip ir sakiau man svarbiausia buvo kad mano sheima butu shalia,kazkam gal tiesiog reikia venos kitos kapeikos kisheneje..........kitam gal dar kazko............

jo, teko per Pasaulio lietuvių centrą padirbėt Anglijoj 4 mėnesius, "burger kinge". ariau kaip gyvulys, gyvenau šiknaskylėj, bet parsivežiau 10 000 lt. Labiausiai trūko savos kompanijos ir šiaip veiklos. Grįžti namo ir spoksai į lubas.

O šiaip Anglija turi didelį privalumą - ta šalis yra gigantiška, lyginant su Lietuva. Atitinkamai yra ir daugiau galimybių, laisvų nišų. aišku, ir norinčių jas užimti.
Patiko santykiai tarp žmonių - su kiekvienu darbuotoju viršininkai elgiasi pagarbiai, tas jų mandagumas gal ir nenatūralus (daug kam jis nepatinka), bet tokiu būdu neperduodama iš vienų kitiems bloga nuotaika. Po Anglijos iškart teko dirbti Lietuvoj panašų darbą, kur buvo baisiai pikta kolegė - isterikė. Iškart jautėsi, kaip dėl jos vienos keiksmų visas kolektyvas tampa irzlus ir piktas. nuotaika yra labai užkrečiamas dalykas, todėl anglų demonstratyvus mandagumas nėra taip jau blogai.

susumavus - manau, kad kiekvienas turėtų bent kiek padirbėti kur nors užsieny, vien tam, kad pažintų kitas šalis. man ta pažintis buvo naudinga. Kur įsikursiu gyvenimui, dar negaliu pasakyti. Bet šiaip pakeliaut po pasaulį dar norisi.

Patiko frazė ant bilietai.lt voko, kuriame man atsiuntė bilietą: "pasaulis - tai knyga, ir tie, kas nekeliauja, perskaito tik vieną jos puslapį - Šv. Augustinas"

Šv, Augustinas dar labai pesimistiškai teigė, kad gyvenimas yra nuolatinis bėgimas į mirtį ;)
Teko padirbėt svečioj šaly. Labai patiko, dirbau tris - keturias val į dieną. Ten buvo per daug gražu, paprasta, kad net neįdomu :)

dabar sėdžiu vokietijoj. atsibos - važiuosiu kitur, bet tik ne į lietuvą. be abejo grįšiu tėvynėn, bet tik laikinai.

Pritariu sabakai, kad kiekvienas laime supranta skirtingai ir kiekvienam laimes komponentai yra skirtingi. Be to su amziumi keiciasi ir laimes suvokimas. Manau, kad gali buti laimingas tiek Lietuvoje, tiek emigracijoje. Viskas priklausys nuo to, kiek pastangu idesi tam, kad susikurtum savo laime. Naturalu, kad zmogaus poreikiai pastoviai dideja. Visada kazka pasiekus norisi daugiau (Maslow poreikiu piramide). Taigi is esmes niekada nepasijusi iki galo laimingas.

O kas liecia straipsnio autore tai jeigu ji jauciasi tokia laiminga Lietuvoje ir tokia nelaiminga Norvegijoje, tai kodel ji negrizta gyventi i Lietuva? Taigi arba ji ne viska pasako arba paprasciausiai nesistengia buti laiminga.

Skambės naivai - visur gerai, bet Lietuvoje geriausia :) Pats pragyvenau užsienyje virš 2,5 metų per du išvažiavimus iš Lietuvos. Šiaip, pagyvent kažkiek kitur labai sveika - gali pažiūrėti į savo šalį tarsi iš šalies ir pamatyti neigiamų ir teigiamų dalykų, kurių gyvendamas vietoje nepamatytum.

Nenorėjau daryt naujos temos, tai čia gal ir visai tiks

Žodžiu, prieš gerą mėnesį buvo pasirodęs toks straipsnis, kur apart kitų dalykų pasipainiojo pora gan neblogų minčių apie lietuvišką valstybingumą ir emigraciją:


Gan į domus tas kampas apie teorinę valstybę, nes apskritai paėmus, ekonominės priežastys daugiau manau pretekstas nei priežastis kalbant apie emigraciją ir apskritai lietuvišką ne meilę nuosavai valstybei.

neblogai suformuluota, istiesu, valdziai rupi tik jos testinumas. dead end.

o ko jūs norit iš post-soviet palikimo ir 20 metų be patirties? pabadyt iš šono visada taip žavu ir lengva, ypač kai aplink apsimestinis blizgesys. gal emigrantai norit pasakyt tose jūsų šalyse viskas pienu plaukia? o dar verta prisimint ir likusius 2 trečdalius pasaulio, jeigu ką ;)

ugn, vėl už ūsų tampai katinus? :) ne, nenorėjau pasakyt, bet galiu- jo, lyginant su Lietuva, Švedijoj tikrai bent kolei kas viskas pienu plaukia. Be jokios abejonės.
P.S. tokia Estija ar Lenkija irgi postsovietinės. susitvarko kažkaip geriau.

Žinai 20 metų visgi nėra mažai, retorinis klausimas kiek tų metų tu manai reikės laukt kol atsiras ta "patirtis"? 100?

Dar vienas pastebėjimas dėl to emo posakio "sovietmetis kaltas" - apskirtai paėmus tūlas lietuvis tiek nekentė tarybinės tėvynės, kiek dabar nekenčia nuosavos valstybės. Ne kaip nors ideologiškai, bet labai praktiškai ir nuoširdžiai. Tarkim net jei ir imt tą pačią sąjūdžio laikų retoriką ir lygint kokiais epitetais buvo apipilama tarybinė valdžia, vistiek nebuvo nusirista iki tokio lygio, kokį turim dabar kalbant apie nuosavą valstybę (t.y. toliau pautų leksikos nesiplėšoma).

Kitas dar pastebėjimas kad realiai nėr ir labai dėl ko būt tokiems nelaimingiems, šiaip palyginus pvz. prieš gerus 4 metus tai visai matosi ekonominis judėjimas ir apskirtai apsitvarkymas. Žvengėm su vyru kad Akropolis sausakimšas tiek klientūros tiek pardų prasme, o visi verkia kaip kad gyventų kokiam nors badaujančiam Somalyje. x)

Plius dar yra ir kitas niuansas kultūros prasme, tai kad norint kurt kažkokią naują kultūrą (tarkim naujos nepriklausomos lietuvos) yra būtina remtis į tą modelį kuris buvo prieš tai, t.y. tą patį sovietmetį. Čia gal ir pagrindinis ideologinis promochas buvo padarytas dar sajūdiniais laikais, kai nagais ir ragais kabintasi į tarpukarį, nežiūrint to kad pasaulyje nuo to laiko labai daug kas pasikeitė.

Ir ypač dar tai, kad visi įsivaizduoja kad sovietmetis tai jau baisiai buvo blogai ir už uždangos buvo itin gerai. Nifiga, mes čia namie periodiškai atliekam lyginamąją analizę ir išvada ta kad buvo labai panašiai, bent jau nuo 1955 iki kažkur 1985.

gal tamstą ir nekenčiat savo valstybės, neriekia įsivaizduot, kad visi lietuviai tokie (prisišliejimas prie menamos masės atrodo psichinis komfortiškas pasiteisinimas).


keisti įvaizdžiai tamstos galvoj, jau liga kažkokia nuo Sąjūdžio...? niekas nagais nesikabino. o kodėl tarpukaris turėjo būti užmirštas, jeigu tai buvo Nepriklausomybės laikas, į kurį kažkiek remtąsi absoliučiai logiškai (pvz. lyginant su kitom sssr erdvės šalim, kurios tokios prabangos savo istorijoj neturėjo).

kaip tai neturejo? o estai, latviai?
beje gerai andraika estus paminejo. tvarkosi zymiai geriau, emigracijos net neegzistuoja praktiskai tarp etniniu...
..aaa jiems gui suomiai lagaminais saibas siuncia, pamirsau etatine lieva otmazke!

radai su kuo lyginti, tuomet paskaityk:

>>>

ir jeigu Tu užuot ieškojęs kur šiltai įsitaisyt už sienos grįžtum namo ir imtum tikėti Lietuvos perspektyvomis, o negana to ir atitinkamai veikti, tai būtų kitaip ir Lietuvoje. bet lietuviams paprasčiau pabėgti ir iš už sienos zirsti likusiems. taip taip, trukt už vadžių ir vėl iš pradžių :)

Ne nu Ugniau tu kartais tikrai po dideliu akmeniu gyveni. Dar pasakyk kad visi Kubilių myli, nes nu ne visi lietuviai tokie, ania. :D



Kažkiek remtis logiška, nelogiška yra demonizuoti 50 istorijos metų, kurie apskritai paėmus ne tiek jau daug ir skyrėsi nuo procesų visam vakarų pasaulyje. Pirmas atėjęs į galvą regreso pavyzdys tarkim tikybos dėstymas vidurinėse mokyklose, kai apskritai visas pasaulis sekuliarėja.

Plius braukiant tą patį sovietmetį lauk, brauki ir 50 LT kultūros metų, kokia ji ten bebuvo, su visom Grušo Barborom Radvilaitėm, Velnio nuotakom, literatūra ir pan. Jei sovietmetis yra zomg blogis, tada nelabai kaip ir išeina karpyt atkarpėles kaip geras, nes ideologija taip nesikonstruoja.