Dangus Forums

United Tribes of Baltica

* DUK    * Ieškoti  * Registruotis * Prisijungti 

Dabar yra 2020-03-28, 20:09




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 19 pranešimai(ų) ]  1, 2  »
Autorius Pranešimas
 Pranešimo tema: Mano Romuva
StandartinėParašytas: 2006-01-06, 14:08 
Mano šeima, mano tauta, mano tėvynė, mano protėviai, mano gamta - viskas mano! Suprasiu tik tokius pačius savanaudžius :)

Mano pasaulėžiūra. Pasaulėžiūrą suvokiu kitaip nei žodyne, tad iškart apibrėžiu: pažiūrų į pasaulį, gyvenimą, žmogų visuma įgalinanti gyventi nuo gimimo iki mirties neprarandant savigarbos. Religijos grįstos tikėjimu, nuolankumu.
Aš, turbūt kaip ir daugelis, pradėjau domėtis protėvių pasaulėžiūra vartydamas mokslininkų knygas. Makslininkus dabar išskirčiau į tiriančius pirminius šaltinius ir reiškiančius savo nuomonę apie protėvių pasaulėžiūrą pagal kitų darbus. Nesiimu vertinti kiek tiksliai mes suvokiame protėvius pagal mokslininkų išvadas. Man įdomesni duomenys, kad skirtingos gentys, skirtingu laiku turėjo skirtingas pasaulėžiūras. Savaime kyla klausimai: Ar pasaulėžiūra turėjo tikslą atskirti vieną gentį nuo kitos? Ar Žyniai pritaikydavo pasaulėžiūrą prie kintamų gyvenimo sąlygų ir tikrovės suvokimo? Pasaulėžiūrų įvairovė neabejotinai rodo, kad Žyniais buvo besąlygiškai pasitikima savo gentyje. Taigi protėviai neturėjo religijos. Tikėjo savo Žyniu, o tai, ką jis pateikdavo kaip tikrovės suvokimą, buvo bendra pasaulėžiūra. Dievo, žmogaus, mirties suvokimas laikė visus pusiausvyroje. Mums dabar mokslas praplėtė akiratį ir atitinkamai turime keisti suvokimą. Mes galime remtis protėvių suvokimu, bet atgaivinti protėvių pasaulėžiūros nepavyks - protėviams jos jau nereikia.


Į viršų
  
 

senbuvis
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-01-07, 08:57 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 304
Miestas: Zarasai
Įdomi tema...Tiesą pasakius, man atrodo, kad visais laikais atsiranda panašiai galvojančių žmonių, tik kad moralinės ir materialinės vertybės šiek tiek skiriasi. Juk visada vieni žmonės norėjo kariauti, turėti kažką svetimo, valdyti kitus žmones, o tiems kitiems užtekdavo mylėti artimą, turėti stogą virš galvos ir daugiausiai džiaugsmo jiem teikdavo saulės spinduliai ir upelio čiurlenimas...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-01-07, 16:01 
Cituoti:
Juk visada vieni žmonės norėjo kariauti, turėti kažką svetimo, valdyti kitus žmones,
Net ir norintys kariauti užauga šeimoje. Nusikaltėliai savo vaikus augina ir auklėja remdamiesi taip pat kažkokiomis vertybėmis. Dabartiniai nusikaltimų mastai rodo spragas pasaulėžiūroje. Naikindamas ir žudydamas vaikų neužauginsi, tad pranašumą įgis tos valstybės, kurios daugiau dėmesio skirs pasaulėžiūros suderinimui.


Į viršų
  
 

senbuvis
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-01-07, 17:31 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 304
Miestas: Zarasai
Čia jau ne nuo valstybės priklauso, o nuo pačios šeimos, kurioje auga vaikai, principų. Valstybė negali priversti kažką daryti, ji gali tik patarti ir paskatinti, bet ne versti...


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-01-09, 02:31 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 14228
Miestas: Vilnius
kažkiek jau diskutuota:
http://www.dangus.net/forumas/viewtopic.php?t=366
http://www.dangus.net/forumas/viewtopic.php?p=3616#3616


šiuo atveju prisimenu spalvingą Vaiškūno pasakymą - "net ir pagonybės laikais buvo pagonių". t.y. religinės reformos ir doktrinos keitėsi, žyniai tarkim valdė procesus (dievų ar kokių interesų vedini gal nesiaiškinkim nes viskas vis vien liks tik prielaidos), bet visur kur veikiausiai buvo pilna raganių nepritampančių prie "oficialiosios" tikėjimo struktūros, t.y. pasirenkančių savus prioritetus ir būdus.

jeigu net šiais laikais nėra aišku kas kurioje baltų tikėjimo "parapijoje" vyksta, tai ką kalbėt apie tuos laikus? žinoma, kad metraštininkai užrašė tik kai kurias detales, dažniausiai susijusias su valdžia. o kas vyko ne sostinėse, kaimuose, pelkėse ir giriose, manau galima sužinoti/spėti tik per tam tikras asmenines patirtis.

manau kiekvienas laisvas pasirinkti savą kelią ir dėl to, kad kiti elgiasi kitaip, nebūtina kelti problemas bei ginčus. jeigu visiškai pasikliauni savo pasirinkimu, kitų požiūriai ir veikla tau tikrai netrukdys - savaime ieškosi bendrybių, o ne skirtumų. vieniems priimtinas asmeninis, kitiems bendruomeninis, kitiems gal koks mišrus variantas...
koks, beje, temos klausimas? :)

_________________
kad tavy grausmas


Paskutinį kartą redagavo ugn 2006-01-09, 02:49. Iš viso redaguota 3 kartus.

Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema: Re: Mano Romuva
StandartinėParašytas: 2006-01-09, 02:40 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 14228
Miestas: Vilnius
Klevas rašė:
Mes galime remtis protėvių suvokimu, bet atgaivinti protėvių pasaulėžiūros nepavyks - protėviams jos jau nereikia.

man regis svarbus ne konfesinis "atgaivinimas", o pasaulėžiūros suvokimo pažinimas, nuolatinė segmentacija, žinojimo ir patirčių "pernešimas" į dabartinę žmogaus sąmonę. galim to semtis iš proistorės, galim iš viduramžių, galim ir iš vakar dienos. su vizija - GYVENTI ir KURTI toliau.

_________________
kad tavy grausmas


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-01-09, 12:34 
Lilith, skiriasi apie 60% šeimų. Apie vaikų ugdymą šeimoje jau nėra ką ir kalbėti. Ugdosi patys gatvėje, mokykloje, internete, sporto klubuose, koncertų salėse... Taip yra ne vien Lietuvoje. Jei norime permainų turime suvokti, kodėl išnyko Žyniai, kodėl išnyko gentys, kodėl nyksta tautos, kodėl nyksta šeimos. Tiek šeimoje, tiek visuomenėje gyvename lygiagrečiai be įsipareigojimų ir atsakomybės savo artimiems žmonėms.
Pokyčių priežastys glūdi mąstyme. Mūsų pasaulėžiūra susideda iš įgimtų žinių, savo patirties, kitų patirties (kalba), mokslo (mąstymo ruošinių) ir savų suvokimų. Gentyse iškilesni asmenys mokindavo gentainius tik tai ką jie pajėgė suvokti, nesuvokiamus reiškinius vertindavo taip kaip tikslinga, kad visuomenė būtų pusiausvyroje. Dabartinis švietimas įpratino suvokti, bet mokslas išvystytas netolygiai. Vienose srityse pranoksta mūsų suvokimo ribas, kitose visiška tuštuma, t.y. spragos mūsų pasaulėžiūroje. Religijų tiesos užpildytų spragas, bet remiasi tikėjimu, todėl yra nepriimtinos. Tiek pokyčiai dabartinėje visuomenėje, tiek prarastos žodžių (gyvybė, aš, sąmonė, Dievas, mirtis...) sąvokos verčia peržvelgti socialinius ir humanitarinius mokslus. Į universitetus ateina jaunimas su tvirtais (10 metų vid. mokyklos) pamatais tiksliesms mokslams, ten pereina į aukštesnį lygį. Lygiagrečiai jiems pakišamas ir socialinių bei humanitarinių mokslų "aukštesnis" lygis, nors tam jie neturi jokių pamatų. Būdami 20 m amžiaus jie nėra pajėgūs ginčytis su dėstytojais. Sprendimas iš padėties peršasi savaime - visi eina kur gali panaudoti savo gabumus. Turime daug gerų gydytojų, inžinierių, muzikantų, ekonomistų.., bet neturime kas valdytų visuomenę. Pavartykite savo filosofijos vadovėlius ir palyginkite su fizikos vadovėliais.


Į viršų
  
 

dziedas
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-01-09, 13:35 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 5477
Miestas: Varluvos kaimas
nesupratau ka norejo klevas pasakyti, as nematau pas save jokios problemos, mano vaikai gaus viska per motinos piena, per kiekvienos dienos aiskinima apie musu lietuviu tikyba, apie istorija, apie praeiti ir kaip reiketu ateityje gyventi, is seimos jie iseis didingi zmones, kuriais manau didziuosiuos, tai kad viska lemia asmenybes ir seimos lastele ;) as pats isejau is tokios. taigi, ka man perdave, ta as perduosiu, ir mano vaikai perduos, taigi, ta tasa egzistuoja ir toliau.

_________________
as jus labai myliu :)


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-01-09, 13:37 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 650
Miestas: Gargždai
Klevas rašė:
Į universitetus ateina jaunimas su tvirtais (10 metų vid. mokyklos) pamatais tiksliesms mokslams, ten pereina į aukštesnį lygį. Lygiagrečiai jiems pakišamas ir socialinių bei humanitarinių mokslų "aukštesnis" lygis, nors tam jie neturi jokių pamatų. Būdami 20 m amžiaus jie nėra pajėgūs ginčytis su dėstytojais.

Vidurinėje mokomasi dabar 12 metų. Su dėstytojais nėra ko ginčytis, o reikia diskutuoti, nes dvidešimtmečiui dar reikia daug pasistudijuoti ir subręsti, kad galėtum ginčytis su dėstytoju. O nuginčyti dėstytoją gali tik parašęs mokslinį darbą.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-01-09, 16:48 
Tiksliuose moksluose, ypač programavime, nėra retas atvejis, kad mokiniai ar studentai įrodytų pranašesnį uždavinių sprendimo būdą.


Į viršų
  
 

dziedas
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-01-09, 17:05 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 650
Miestas: Gargždai
Tačiau jie negali juo vadovaujantis dėstyti, nes tai nėra iki galo patikrinta. Va baik mokslus parašyk mokslinį darbą, ar vadovėlį apie efektyvų tokios srities tokių uždavinių sprendimo būdą ir tada jau mokytojai, dėstytojai galės tai dėstyti. Nes jie negali žinoti, ar tas būdas tinka daugeliui uždavinių ar tik būtent tokio pobūdžio. Jie neturi tiek laiko, kad tikrintų kiekvieno besimokančio idėjas. Jų tikslas išmokyti, pagal žinomus metodus, o tu po to gali daryti kaip nori.


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-01-09, 17:28 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 5477
Miestas: Varluvos kaimas
o kas tuomet yra ta MANO romuva ?

_________________
as jus labai myliu :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-01-09, 18:16 
Cituoti:
o kas tuomet yra ta MANO romuva ?
Viskas labai paprasta. Nusikalstamumas, prostitucija, kvaišalų vartojimas, beatodairiškas Gamtos naikinimas, beprasmiškai galingų ginklų kūrimas (ir t.t.) pradeda jau atsibosti. Už 10-20 metų išseks naftos, anglies, vėliau dujų atsargos. Reikės pertvarkyti visuomenę. Kad suvaldyti šiuos reiškinius reikalingas mokslinis pagrindas. Atėjo laikas permainoms socialiniuose ir humanitariniuose moksluose. Peržiūrint šių mokslų pamatus reikės keisti žmogaus ir visuomenės suvokimą. Lietuvių kalba išsaugojo daugiau žodžių apie asmenens sąrangą. Pačioje kalboje liko paslėptos žinios, taigi remiantis mūsų protėvių pasaulėžiūra galima keisti visuotiną suvokimą. Romuviai, kiek prisimenu, dar įstrigę BALTŲ TRADICIJOS PASALĖJAUTOJE.


Į viršų
  
 

dziedas
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-01-09, 18:22 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 14228
Miestas: Vilnius
tai remkis tais, kas neįstrigę.
lauksim didžių mokslinių darbų ir perestroikos.

_________________
kad tavy grausmas


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-01-09, 19:06 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 5477
Miestas: Varluvos kaimas
nepyk, Klevai, neatsakei i klausima.

_________________
as jus labai myliu :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-01-11, 17:19 
Nežinau ką jums atsakyti. Protėviai sukūrė mūsų kalbą. Reiškinius įvardijo žodžiais. Tirdami žodžius mes galime atkurti mūsų protėvių kai kurių reiškinių suvokimą. Nežinau ar daug iš jūsų parašytų iškart sąvokų apibrėžimus sielai, dvasiai, vėlei, Dievui... Jums net neužkliuvo, kad parašiau kitokį pasaulėžiūros žodžio apibrėžimą. Kažkas buvo neteisus aš arba žodyno kūrėjai. Ugn apibendrino temą "Patriotizmas - kas tai?" - nuomonių įvairovė. Naudos jokios. Kaip jūs gilinsitės į lietuviškus žodžius jei jums mielesni tarptautiniai? Nesiruošiu čia skaityti djalex keiksmažodžius.

Jei nepatinka, kad užsipuoliau Romuvius paskaitykite Romuvos forumą; http://www.romuva.lt/forumas/viewtopic. ... 7&start=30
Cituoti:
Jonas



Prisijungė: 2005 12 24
Pranešimai: 1

Parašytas: Št. 12 24, 2005 2:29 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

24 d. TV „Kultūros“ laidoje įvyko pokalbis apie Kūčių krikščioniškus ir baltiškus bruožus. Kalbėjo kunigas Doveika ir etnologas L.Klimka. Kunigas kalbėjo, kaip jam pridera, o Klimka paminėjo keletą liaudies smulkių papročių. Vedantysis visaip stengėsi užvesti kalbą apie baltų tikėjimo apraiškas kūčių šventėje, bet nesėkmingai. Klimka visaip vengė ištarti „baltų tikėjimą“ ir papročiuose įžvelgė tik nekaltus žaidimus. Bet kuri dzūkų kalėdinė daina daugiau pasako apie šventės giląją prasmę, negu profesorius.
Nei protėvių pagerbimo, nei pasaulio atsinaujinimo, nei gausybės pagoniškų papročių.
Tai, kad kūčių-kalėdų papročiuose vyrauja senojo tikėjimo tradicijos, liudija tai, jog dar ne taip seniai kunigai draudė dainuoti liaudies kalėdines dainas. Dabar kunigai aiškina, jog folkloras neturi nieko bendro su religija. Bet keletą šimtmečių su tuo folkloru buvo kovojama. Profesorius Klimka, matyt, bijo gretinti folklorą su senuoju tikėjimu. TV laidos vedėjui pokalbio sumanymas nepavyko, nes su kunigu Doveika kalbėjo ne tas specialistas.


Į viršų
  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 19 pranešimai(ų) ]  1, 2  »


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron