Dangus Forums

prablaivinantis toks straipsnis. o tai nuo vaikystės idiegta, kad kryžeiviai blogiečiai, mus žudė ir plėšė, o jau mūsų kunigaikščiai tai buvo geriečiai, drąsiai kovęsi ir draugiškai besielgę su vietiniais. Nesu istorikas, bet nujaučiu jog tas "draugiškumas" iš mūsų pusės atitinkamas buvo...

dar patiko komentaras:

Chernia čia ne komentaras... Kaimyno machačiai ir istoriniai mūšiai yra du skirtingi dalykai.

Kodėl Vokietijoje beveik niekas nežino apie Žalgirio mūšį?
- Tai lemia dvi priežastys. Pirma, po 1945-ųjų Vokietija persiauklėjo, o tai reiškia – iki minimumo prislopino tautinę savimonę. Tai buvo Trečiojo Reicho pasekmė, nes nacionalsocialistų valdymo laikotarpiu nacionalizmas buvo itin perspaustas. Antroji priežastis – Vokietijos švietimo sistemoje menksta istorijos mokslo vertė. Turinys trumpėja, o tokiam įvykiui kaip Žalgirio mūšis iš viso nebeskiriamas dėmesys. Taip yra ir todėl, kad šių dienų politikoje jis irgi nebeatlieka vaidmens. Kitaip nei Lietuvoje ar Lenkijoje. Šiose šalyse Žalgirio mūšis buvo tam tikras politinis instrumentas, nacionalinio identiteto dalis. Jis ir dabar dar yra ganėtinai svarbus.

taip blic būdu sužymėjau boldu mano dėmesį atkreipusiu žodžius. Ta prasme, gaunasi taip, kad istorijos pamiršimas, jos vertės menkimas, dėmesio nebeskyrimas yra kaip ir teigiami dalykai ?

Nesigauna.Tai nereiskia , kad jei darysime taip kaip parasei - gyvensime kaip vokieciai. Siuo atveju, manau visiems suprantantama, kodel vokiesiu padetis yra isskirtine (po 3 reicho).

Tai yra savaime suprantama. Sakau apie tai, jog mūsų atveju kaip tik turėtume išlaikyti Žalgirio mūšio atmintį ryškiai. Kad net nežinančiam vokiečiui, atvykusiam į LT, būtų galima pasakyti. Ta prasme, neturėtume leisti, jog laikui bėgant, tai prarastų savo veidą tarp kitų, mažiau reikšmingų istorinių faktų.

Bokalas alaus ...
Už pergalę!

Tai ir išliks jis toj atminty, jau vien dėl to, kad sporto komandos taip vadinasi. Man tai dabar klausimas - tai buvo tas mūšis lūžio taškas ar čia tik mūsiškiai taip sugalvojo?

Matai, tiems vokiečiams nelabai ir buvo ką pamiršti. Teutonų ordinas buvo vokiškas, bet iš esmės pirmiausia jis veikė Artimuosiuose Rytuose, 12 a. pabaigos tikruosiuose kryžiaus žygiuose, kur jo funkcija buvo gan humanitarinė, daugiausia rūpintis ligoniais ir piligrimais, nors buvo ir kažkiek kovinio potencialo. Kai krikščionys buvo sumušti, ordinas pasitraukė į Transilvaniją ir dalyvavo Vengrijos karaliaus karuose, bet kadangi jie nepripažino karaliaus valdžios, buvo iš ten iškraustyti. Europoj niekas jų nenorėjo turėt, užtai jie ir pasuko į Pabaltijį krikštyt prūsų, nes Artimuose Rytuose jau buvo aišku kad karas prapiltas.

Tai ir tas saryšis su Vokietija toks gan blankus, be to apskritai Europinėj mokyklinėj istoriografijoj net kryžiaus žygiai prieš baltus yra neaptariami, nes palyginus jie buvo gan marginalūs, iš esmės tiesiog tikrųjų kryžiaus žygių į artimuosius rytus liekana. Plius ta pati Vokietija iš esmės buvo mažų karalysčių ir regionų sąjunga, dėl to tie teutonai nelabai ir priklauso tam tautiniam identitetui, nes jie nepriklauso nei vienam iš tų esminių regionų. Vokietijai apskritai Žalgirio mūšis nesvarbus, nes vokiškos žemės iš esmės tame reikale nedalyvavo ir nieko nei prarado, nei išlošė. Be to, tame pačiame ordine vyko vidiniai konfliktai tarp skirtingų vokiečių žemių riterių, kas irgi gan nemažai prisidėjo prie to kad ordinas nebeatsigavo.

O dėl to lūžio taško, juo LT ir PL užsitikrino taiką prie vakarinių sienų, už tai ir buvo reikšminga pergalė. Kita vertus, Livonija liko kaip atskira pusiau autonominė valstybė, ko nebūtų buvę, jei pergalė būtų buvus galutinė ir visapusiška. Prūsija irgi liko ordinui, tik tiek kad jie galutinai prarado Žemaitiją. Be to, tuo pat metu keitėsi ir Europinė kultūra, kryžiaus žygiai buvo praeitis, o ir su LT krikštu nebeliko preteksto, dėl to po to karo tiesiog ordino valstybė nebebuvo linkusi į ekspansiją ir tiesiog bandė išlaikyt turimas teritorijas - nevienodai sėkmingai. Bet apskritai LT politikoj tai buvo tik vienas iš laimėjimų, nes visa kita politika buvo orientuota į Rytus, po Žalgirio mūšio ten daugiau lenkai su teutonais reikalų ir skirmišų turėjo.

nieko sau, "marginalūs žygiai" - prieš vieną galingiausių šalių Šiaurėje, 200 su viršum metų. Gal istorijoj pralaimėjusiems tai verta buvo nurašyti, juk galiausiai pagal jų istorijos modelį viskas sukasi...?
Krikščionybė raštą ir nešė tam, kad pirmiausia galėtų juo manipuliuoti.
Kad Ordinas ir Vokietija yra kiek skirtingi dalykai sutinku...

ciujetsja kad labai skirtingi, o ne "kiek"

Matai, iš esmės visus kryžiaus žygius Europa pralaimėjo, taip kad tas argumentas netinka. Kryžiaus žygis prieš prūsus niekada neturėjo nei tokio masto, nei tokių ideologinių atgarsių kaip tikrieji kryžiaus žygiai į Jeruzalę, tai daugiau buvo būdas kur padėt visus kryžiuočius, kurie neturėjo padorumo žūt ginant Kristaus kapą Artimuosiuose Rytuose ir kurie nebeturėjo jokios vietos šalyse iš kurių jie buvo kilę.

Be to labai tikėtina kad jei ne prapiltas karas Artimuosiuose Rytuose ir neturėjimas kur dėt kryžiuočių, tiek prūsai, tiek lietuviai būtų buvę apkrikštyti taikiu būdu dar 13 a., lygiai taip pat kaip lenkai, slavai ar tie patys skandinavai.

Apskritai, tai labai aišku kodėl ordinas puolė Žemaitiją ir kodėl pešėsi su Lenkija dėl Pomeranijos kad ir iš šito žemėlapio: http://upload.wikimedia.org/wikipedia/c ... r_1466.png

nesupainiojai nieko? slavai (bulgarai ir serbai visokie dar anksciau) ir skandinavai tai veliausiai 10 buvo jau apkrikstyti
ps lenkai kaip irgi slavai man rodos:)

Lenkai sukūrė ale "LEGO" . žalgirio tematika. net realūs veikėjai, kaip kad "grand duke of Lithuania Vytautas" yra.
Galite rasti akropolyje, lygtai parduotuvėj žaislų planeta. gal dar kažkur yra.

sarkazmas zachiotnas. na bet yra ir del ko pamastyt- lenkai rimtai i ta ziuri, vaikams va zaislai. pas mus tik komandu pavadinimai. beje, sovetskais laikais ikurtu.
va ar buvo smetonos laikais kazkas tokio? teisus tie istorikai matyt..

Smetonos laikais tokios progos buvo gausiai minimos. Pvz. Vytauto 500 metų sukaktis. Žalgirio jubiliejus tuo laikotarpiu joks apvalus nepasitaikė, ar buvo koks minėjimas reiktų pasidomėt... tačiau tuometinėj istorijoj Žalgiris juk vis tiek centrinis įvykis.
taigi dabartinės antitezinės istorijos viešo interpretavimo diskurse ta nuomonė, kad Žalgirio reikšmė įtvirtinta sovietmečiu yra dar vienas blefas (tokie media "šedevrai" gi sukuriami kiekvienai progai dabar, tokia politika). mano seneliai gyveno smetoninėj Lietuvoj ir iš ten tas auklėjimas parėjo, manyti kad sovietai užhaipino tokį įvykį man atrodo keista.

Grįžtant prie vokiškų vadovėlių, tai skirtingai nei pas mus, kur palikta autoriams visiška laisvė rašyti ką nori ir kaip nori (kalbu apie interpretacijas), tai Vokietijoje yra tam tikra valstybės politika. Ką ten Žalgirio mūšis, kuriam, beje yra skirti du sakiniai kaip eiliniam mūšeliui viduramžiais. Kai kalba eina apie I, o ypač II pasaulinius karus, tai pagrindinė mintis, kad Vokietija tiesiog pradėjo II pasaulinį karą verčiama tarptautinių aplinkybių. Toliau per visą karo eigą, kuriam skiriama tikrai nemažai dėmesio, akcentuojamos vokiečių tautos kančios, miestų bombardavimai ir civilių aukos ir t.t. ir panašiai. Ir galiausiai-atgimimas, pakilimas iš pelenų.
Taigi, reziumė, kad naujai vokietukų kartai toli gražu neskiepijamas kaltės jausmas ar šlykštėjimasis savo tauta, o priešingai. Tad ir dėl Žalgrio mūšio natūralu,. kad pro jį prašokama, bet paminima :)
Beje, kad ir kaip bebūtų gaila, tačiau LDK galybės laikotarpiu taip pat temos nerasite, kadangi jei tokios temos kai kuriuose vadovėliuose įtrauktos, tai jos vadinasi Lenkijos karalystės raida (kalbama apie laikotarpį XIV-XVIa.).