Dangus Forums
http://www.dangus.net/forumas/

Prūsa ir Karaliaučius
http://www.dangus.net/forumas/viewtopic.php?f=26&t=68
Puslapis 44

Autorius:  McKaras [ 2010-04-16, 09:22 ]
Pranešimo tema: 

Cituoti:
Jekaterina Didžioji, kaip sakoma, visa gyvenimą kalbėjo rusiškai su didžiuliu vokišku akcentu


rusiškai ji iš vis beveik nešnekėjo.

Autorius:  djalex [ 2010-04-17, 07:28 ]
Pranešimo tema: 

tai va perklausiau del petro tik del to, kad kazka kazkur girdejes, o del jekaterinu, didziosios nezinau, zinau 1, 2 ir pan

Autorius:  ugn [ 2010-06-30, 21:39 ]
Pranešimo tema: 

neblogo stiliaus straipsnis, ypač turint omeny kad verstas:

Imanuelio Kanto mieste
http://www.lrytas.lt/-12779163571277409119-.htm

Autorius:  ugn [ 2012-05-04, 09:01 ]
Pranešimo tema:  Re: Prūsa ir Karaliaučius

įdomus straipsniukas apie Prūsą, smagu vėl išgirsti V.Šimėną:

Istorijos ugnies išlydytas prūsų gintaras
Rūta Klišytė, www.valstietis.lt
http://alkas.lt/2012/05/04/istorijos-ug ... -gintaras/

Cituoti:
Anot dr. V.Šimėno, Prūsija išgyveno daug aštrių, neretai tragiškų kultūrinių lūžių. Čia kryžiavosi daugelio tautų interesai, klestėjimo metus keitė sunkūs laikai. Dalį prūsų žemių I– II m. e. amžiuose užėmė iš Vyslos žemupio atsikraustę gotai, vėliau – šiame Baltijos krante įsitvirtinę vikingai. Prūsus ilgai ir negailestingai niokojo Kryžiuočių ordinas. Tačiau didžiausias lūžis įvyko V a., kuris, kaip pabrėžė pašnekovas, nuo IV a. skiriasi kaip diena nuo nakties. „Va, kapinynai stebina turtingumu, puikių sidabro dirbinių gausa. Tai rodo, kad ateivių kultūra susiliejo su vietine. Naujos kultūros židiniai išsibarstę Semboje, Vyslos ir Nemuno žemupiuose iki pat Kauno. Neaišku, iš kur tie karingi ateiviai atsikraustė: iš Baltijos jūros Gotlando ir Elando salų ar iš Dunojaus vidurupio. Tai galėjo būti ir vietiniai kariai aisčiai, dalyvavę Didžiojo tautų kraustymosi žygyje“, – spėjo istorikas, pats išžvalgęs daugybę kapinynų, kuriuos karių kapais vadina ne šiaip sau. Tai be jokių išimčių vien tik vyrų kapavietės: urnos su sudegintais palaikais, balnakilpėmis, geriamaisiais ragais, ietimis, peiliais ir kitais ginklais. O Lietuvos teritorijoje, priešingai, aptikta daug to paties laikotarpio turtingų moterų kapaviečių. Kartu su kariais buvo laidojami žirgai: šis paprotys Nemuno upe atkeliavo iki Lietuvos. Kauno apylinkėse atkasti ištisi žirgų kapinynai.

Autorius:  ugn [ 2012-11-28, 15:30 ]
Pranešimo tema:  Re: Prūsa ir Karaliaučius

Naujoje Arvydo Každailio ofortų knygoje – senosios Prūsijos žmonių gyvenimas
Paskelbta: 2012-11-28 11:17 | Autorius: ekspertai.eu

Lietuvos dailės muziejus kviečia į Arvydo Každailio ofortų knygos „SENOJI PRŪSA“ pristatymą, kuris įvyks lapkričio 29 dieną, ketvirtadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4). Pokalbyje apie knygą dalyvaus leidinio autorius ir sudarytojas Arvydas Každailis, profesorė Grasilda Blažienė, dailininkas Bronius Leonavičius, leidyklos „Edukologija“ direktorius Jonas Balčiūnas, Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos vadas Jonas Ragauskas, istorikas Romas Batūra, muzikuos pianistas Povilas Jaraminas.

Leidinyje „Senoji Prūsa“ pristatomas ofortų apie senąją Prūsą ciklas, lydimas ištraukų iš kryžiuočių metraštininko Petro Dusburgiečio kronikos. Oforto lakštai šalia metraščio teksto ištraukų, atpasakojančių XIII-XIV a. įvykius Prūsijos žemėse ir šlovinančių užkariautojus kryžiuočius, kuria savo pasakojimą apie įvairių senovės prūsų gyvenimo sričių vaizdus, parodo prūsus kaip žmones, turėjusius teisę gyventi savaip ir tą teisę gynusius.

Pasak autoriaus Arvydo Každailio, „ofortų ciklą skiriu senajai Prūsijos žemei ir jos žmonėms atminti. Laikas prisiminti negailestingo likimo sunaikintus mūsų brolius prūsus, galėjusius tapti trečiąja valstybe prie Baltijos. Šiandien Rytprūsiai, tarp jų ir Karaliaučiaus sritis, atrodo kitaip nei kryžiuočių užkariavimų laikais. Prabėgo septyni šimtmečiai. Prūsijoje kiti laikai, kiti žmonės, nusėdusi jau antroji atėjūnų banga, pakeisti vietovardžiai, net vandenvardžiai.

Ofortų ciklas „Senoji Prūsa“ mano sumanytas. Savo darbe svarbiausiu laikiau ne metraštininko Petro Dusburgiečio teksto iliustravimą, ne nuoseklų to meto įvykių vaizdavimą, bet prūsų būsenos ir veiksmų vaizdavimą mirtino pavojaus akivaizdoje. Naudodamasis šiais šaltiniais piešiau ir raižiau metale vaizdus, dažniausiai nesutinkančius su tekstu arba jam prieštaraujančius.

Šis leidinys skiriamas platesniam skaitytojų ratui. Jo sandara pagrįsta tiesiogine ar netiesiogine teksto ir vaizdo prieštara kiekviename leidinio atvarte. Iš kryžiuočių metraštininko teksto parinktos ištraukos, glaustai perteikiančios ne tik laikotarpį, Ordino tikslus, veiklos būdus, bet ir daug autentiškų žinių apie to meto prūsus. Toks dviejų tėkmių – teksto ir iliustracijų – savarankiškumas atspindi buvusią įtampą tarp pavergėjų kryžiuočių ir besiginančių prūsų. Daug naudos piešiant suteikė istoriko Romo Batūros parengti komentarai šiam leidiniui, lenkų istorikės Lucijos Okulicz-Kozaryn veikalas „Zycie codzienne dawnych prusow i jaczwingow", rusų archeologo Vladimiro Kulakovo atradimai Karaliaučiaus žemėje ir jo išvados, taip pat lietuvių archeologo Voldemaro Šimėno konsultacijos.“

Autorius:  Eikantas X [ 2013-04-21, 11:25 ]
Pranešimo tema:  Re: Prūsa ir Karaliaučius

Baltijos Respublikonų Partija - Karaliaučiaus rusai su germaniškosios Prūsijos vėliavomis

http://kaliningrad-eu.blogspot.com/

Autorius:  ugn [ 2014-03-31, 13:24 ]
Pranešimo tema:  Re: Prūsa ir Karaliaučius

straipsnis apie tai, kaip sovietiniais laikais Prūsijos žemės norėta prijungti prie Lietuvos TSR. Net nežinau kiek publikacija išsami ir paitkima, bet gal rasite įdomių žinių, mitų prasklaidymo ir pan.:

Kremlius siūlė klastingą dovaną Lietuvai: mitai ir dokumentai
http://kultura.lrytas.lt/-1395435115139 ... remlius-siūlė-klastingą-dovaną-lietuvai-mitai-ir-dokumentai.htm

Cituoti:
„G.Zimanas pasakojo, jog A.Sniečkus gavęs iš J.Stalino nurodymą sudaryti komisiją, kuri parengtų lietuviškų, baltiškų Rytų Prūsijos vietovardžių žemėlapį.

Maskvoje anuomet gyvenę Lietuvos komunistai buvo įsitikinę, kad po karo turėsime ne tik Vilnių, Klaipėdą, bet ir Karaliaučių“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Č.Juršėnas.

Kodėl planas nepavyko? Yra dvi versijos: pirmoji – J.Stalinas persigalvojo, antroji – Rytprūsių nepanoro A.Sniečkus.

Pastarajam toks projektas esą buvęs nepriimtinas, nes nebūtų užtekę lietuvių nuniokotam kraštui apgyvendinti, ten vis tiek būtų ėmę šeimininkauti rusakalbiai.

Komunistas, bet ūkininkas

Dalis dabartinių Lietuvos istorikų tarsi palaiko sovietų laikais susiklosčiusį mitą apie „tautinį komunizmą“ ir prieštaringą A.Sniečkaus vaidmenį. Jis esą buvo blogas kaip komunistas ir okupantų pakalikas, bet geras ūkininkas ir savaip patriotas.

A.Kulakauskas linkęs manyti, kad A.Sniečkus, norėdamas išlikti vienvaldis sovietinės Lietuvos šeimininkas, nenorėjo įsileisti per daug rusakalbių.

„Taip, jis buvo komunistas iki panagių. Nepaneigsi jo atsakomybės dėl Lietuvos okupacijos, trėmimų. Bet A.Sniečkus išlaikė suvalkietiško racionalumo, sveiko proto. Juk jis buvo gimęs ir augęs turtingų ūkininkų šeimoje“, – sakė mokslininkas.

Autorius:  ugn [ 2014-05-21, 16:51 ]
Pranešimo tema:  Re: Prūsa ir Karaliaučius

Oba, koks radinukas...

Karaliaučiuje rastas milžiniškas kiekis gintaro, jo vertė gali siekti daugiau kaip 300 mln. Lt
Karaliaučiaus krašto Baltijsko miesto gyvenvietėje prieš kelias dienas rasti 1,3 tūkst. maišų su gintaru. Kaip rašo Sobesednik.ru, maišai buvo paslėpti šalia buvusios Vokietijos karinių hidrolėktuvų bazės esančiame forte.

Rastas gintaras sveria 29 tonas, jo vertė gali siekti 87 mln. eurų (300 mln. Lt).
„Toliau pasitelksime narus, nes forto rūsiai yra apsemti. Gali būti, kad juose rasime daugiau gintaro“, – rašoma Rusijos Vidaus reikalų ministerijos pranešime.

Gintaras buvo rastas tiriant vietos verslininko, gintaro baronu vadinamo Viktoro Bogdano bylą.

Maišai su gintaru nugabenti į valstybės įmonės „Jantarnyj kombinat“ patalpas, kur bus apskaičiuota, kiek iš tiesų vertas radinys.

2012 metais jis buvo apkaltintas PVM vengimu ypač stambiu mastu. Šiais metais verslininkas buvo rastas ir sulaikytas Lenkijoje.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pa ... z32MThq0y1

Autorius:  Banginis [ 2014-05-22, 13:12 ]
Pranešimo tema:  Re: Prūsa ir Karaliaučius

Cituoti:
buvusios Vokietijos karinių hidrolėktuvų bazės esančiame forte.

pradziai nesupratau sio sakinio derinio: hidro lektuvai (kylantys ir nusileidziantys ant vandens) ir fortas - du visiskai nesiderinantys dalykai. minetame mieste fortas (apie fortus, gal deretu atskira tema sukurti - ka manote?) yra, zvaigzdes formos su ravelinais... pastatytas 1635 metais. aplamai Karaliauciuje ir aplink Karaliauciu yra labai daug idomiu vietu su savo paslaptimis.

Autorius:  ugn [ 2014-05-24, 07:23 ]
Pranešimo tema:  Re: Prūsa ir Karaliaučius

Jo, fortų ten yra... Manau turėtų būt ir ne vienas saitas apie tai.

Autorius:  ugn [ 2014-09-11, 09:20 ]
Pranešimo tema:  Re: Prūsa ir Karaliaučius

Darsyk apie gintarą, šįkart pasigirdusius planus jį pradėt kasti Lietuvoje, nes rusai Baltijos aukso sakė nebeparduos:

Lietuva kas gintarą kinams
http://www.lrt.lt/naujienos/ekonomika/4 ... ara_kinams

Cituoti:
Vie­ną di­džiau­sių gin­ta­ro ap­dir­bi­mo ce­chų Lie­tu­vo­je tu­rin­čios UAB „Pa­jū­rio gin­ta­ras“ va­do­vai LŽ pa­tvir­ti­no, kad ru­sai iš­ties ne­be­par­duo­da gin­ta­ro Lie­tu­vai.

„ O mums su ki­nais ne­įma­no­ma kon­ku­ruo­ti, nes jie siū­lo 10 kar­tų di­des­nę kai­ną, ne­gu ga­li­me pa­siū­ly­ti mes“, – sa­kė vers­li­nin­kai. Esą ru­sai lei­džia įvež­ti sa­vo ža­lia­vą ne­bent Lie­tu­vos gin­ta­ro auk­sa­ran­kiams meis­trams pa­puo­ša­lams ga­min­ti, ap­dirb­ti, ta­čiau pro­duk­ci­ja tu­ri grįž­ti at­gal į kai­my­nę ša­lį.

Pa­sau­lio gin­ta­ro ta­ry­bos na­rys ir ke­lių uni­ka­lių gin­ta­ro ga­le­ri­jų Vil­niu­je ir Ni­do­je sa­vi­nin­kas Ka­zi­mie­ras Miz­gi­ris LŽ rė­žė drą­siai.

„Juk va­di­na­mės gin­ta­ro ša­li­mi, šis mi­ne­ra­las yra mū­sų pre­kės ženk­las, juo mes pri­sis­ta­to­me pa­sau­liui, juo di­džiuo­ja­mės ir gar­sė­ja­me. Da­bar vi­są iš­kas­tą gin­ta­rą par­duo­si­me ki­nams. Jiems tai – vie­nas iš dvie­jų šven­tais lai­ko­mų ak­me­nų, ir ki­nai ma­siš­kai su­per­ka gin­ta­rą at­ei­ties kar­toms. Pa­so­tin­ti 1,5 mlrd. var­to­to­jų rin­ką yra ne­rea­lu, gin­ta­ro jiems vi­sa­da rei­kės. O mes ki­ši­me ran­kas į sa­vo ir taip pa­ly­gin­ti skur­džius gin­ta­ro klo­dus dėl ke­lių mi­li­jo­nų li­tų mo­kes­čių?“ – ste­bė­jo­si K. Miz­gi­ris.

Jo ma­ny­mu, į gin­ta­rą vals­ty­bė ne­ga­li žvelg­ti kaip į pa­pras­čiau­sią nau­din­gą­ją iš­ka­se­ną. „Vers­li­nin­kai ver­kia, kad trūks­ta ža­lia­vos, ta­čiau su to­mis 100 to­nų mes „neuž­ki­ši­me“ jų, ne­pa­ten­kin­si­me po­rei­kio. Ki­tas da­ly­kas: Ru­si­jo­je anks­čiau ar vė­liau baig­sis Bal­ti­jos auk­so gys­los. Užuot sau­go­ję sa­vą­sias, ke­ti­na­me pul­ti jas ne­pro­tin­gai eksp­loa­tuo­ti“, – svars­tė K. Miz­gi­ris.

Puslapis 44 Visos datos yra UTC + 2 valandos
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
http://www.phpbb.com/