Lietuvos istorija

stikse · **Parašytas:** 2009-10-13, 21:25

Kad tema visai neprarastų aktualumo, mestelsiu keletą teiginių, kuriuos šiandien išgirdau. O jie iš ties verti pamąstymo ir apmąstymo.
1. Pagoniška kultūra nebuvo soti kultūra. Iš to seka:
2. XIII-XIVa. didžiųjų kunigaikščių epocha yra skurdo ir nepritekliaus epocha didžiąjai visuomenės daliai.

Aš galvoje turiu žmonių mitybą ir jų galimybes prasimaitinti.

flammable · **Prisijungė:** 2006 **Pranešimai:** 1579 **Miestas:** NL

stikse rašė:

Aš galvoje turiu žmonių mitybą ir jų galimybes prasimaitinti.

Bijau kad apie mitybą mano žinios yra kiek per siauros, kad labai daug ką pasakyt, bet kiek pamenu iš paskaitų, kronikose yra minimi keli atvejai, kuomet visas baltų kaimas išsižudė, nes vyrai žuvo kovose.

Paaiškinimas tam berods buvo praktinis, kad be vyriškos darbo jėgos kaimo moterims iš esmės grėsė bado mirtis. Panašiai berods buvo aiškinami ir prūsų vaikų žudymai - vaikų kuriuos kryžiuočiai vėliau supirkinėjo.

ugn · **Parašytas:** 2009-10-13, 22:05

jeigu turėjo tiek žmonių karui, tai turėjo ir maisto. o gal kuris aiškiaregis istorikas yra sudaręs XIII a. vidutinio valstiečio "maisto krepšelį"? :)

djalex · **Parašytas:** 2009-10-13, 23:04

na kaip, cia verta gincytis, zinant kai kuriuos kunigaiksciu mitybos aprasymus ir informacija apie traku zverinciu,tai musuose mityba buvusi siek tiek gausesne nei bet kokio zinomo pasaulyje oligarcho ar karaliaus. informacijos apie tula 13-14 amziaus civilioka nera, tik apie ju gerimo lebavimus :)

flammable · **Prisijungė:** 2006 **Pranešimai:** 1579 **Miestas:** NL

djalex rašė:

informacijos apie tula 13-14 amziaus civilioka nera, tik apie ju gerimo lebavimus :)

Šiaip tai gan įdomu, o tai kaip su archeologija? :/ Degintiniai kapai aišku nėra palankus info šaltinis, bet visumoj tai iš kaulų turi matytis maisto nepriteklius.

djalex · **Parašytas:** 2009-10-13, 23:15

:) flam, nu isivaizduok, kasineji kokiam voveriu kaime netgi karstini kapa, ir ka gali pasakyti apie lietuvius :) ? o gi nieko, nes ten prusai. ir gaunas, kad LT istorija ne-prie-ko :) tad apie lietuviu mityba gaunas snipstas :)

ugn · **Parašytas:** 2009-10-13, 23:20

o tai vėliau matyt kauluose priteklius matosi, ar kaip?
ten kartais ne maro kapinaitės buvo? :)
kokio pritekliaus įdomu būta baudžiavos laikais...

Paulešas · **Parašytas:** 2009-10-14, 08:09

flammable rašė:

Šiaip tai gan įdomu, o tai kaip su archeologija? :/ Degintiniai kapai aišku nėra palankus info šaltinis, bet visumoj tai iš kaulų turi matytis maisto nepriteklius.

"Lietuvos Archeologijos" 15 tome yra R.Jankausko straipsnis apie tai. Jei gerai pamenu, V-VI a. turtingesnieji (sprendžiant pagal turtingas ir gausias įkapes) labiau mito pieno produktais. Perskaitysiu vakare iš naujo, galėsiu papostinti išvadas.

djalex · **Parašytas:** 2009-10-14, 09:38

taip, nustatyti imanoma, bet asmeniskai as nezinau, ar pas mus butu tokia aparatura ;) gan vaizdziai matosi ne mityba, o traumos, susirgimai ir kartais mirties priezastis, bet ne motyba isoriskai. be to kaulai maziausiai duoda informacijos apie mityba, o daugiausia duoda radimas isvietes, siusklyno ir kokio patvorio. turiu pasakyti, kad higieniniai dalykai musuose buvo tokie gan paprasti :)

stikse · **Parašytas:** 2009-10-14, 16:34

ugn rašė:

jeigu turėjo tiek žmonių karui, tai turėjo ir maisto. o gal kuris aiškiaregis istorikas yra sudaręs XIII a. vidutinio valstiečio "maisto krepšelį"? :)

Kam reikalingas šitoks sumenkinimas? To, ko tu nežinai, nesupranti tai nereiškia, kad tas neegzistuoja arba negali būti. Man visada kelia pagarbų susižavėjimą tarkim mokslininkai CERN. Nes jei atskleistume ir suvoktume viso to didybę, tai jau nebedarytų tokio įspūdžio, ar ne?
Taip pat, ugn, bent jau aš laukiu tavo pažadėtų komentarų. Nes atėjimas ir pasakymas, kad krikščioniška kultūra yra šū.das ir Lietuvos istorikai krikščionybės apologetai, daugiau nieko nematantys, kažkaip nerimtai atrodo.

Kalbant apie mitybą reiktų galvoti ne tik apie darbo rankų trūkumą, bet apie nepalankų metą vystytis žemdirbystei. Karų epocha stabdo bet kokį kontaktą, suartėjimą su kitomis kultūromis. Taip kad susiduriame su paradoksu, į kurį atkreipė dėmesį flammable, jog jei nevertiname krikščioniškos kultūros, tai kaip mes galime žiūrėti ar didžiuotis! baigę Vilniaus universitą, jėzuitų kultūros židinį? Tad iš esmės tas pats su mityba. Jei mes mėgstame morkas, agurkus, kopūstus ar apskritai norime pasigardžiuoti tokiu super prieskoniu kaip druska, tai pripažinkime tą faktą, jog tai krikščioniškos kultūros dalis, kuri mums nebuvo iki tol pasiekiama. Tad bet kokia pagoniškos civilizacijos pažanga, kuomet nesugebama apdirbti mėsos, man yra sunkiai tikėtina.

djalex · **Parašytas:** 2009-10-14, 20:21

mmmm, keista, druska, krikscionybe, cia jau istorikas pavadintu NU IR [pyp]

flammable · **Prisijungė:** 2006 **Pranešimai:** 1579 **Miestas:** NL

djalex rašė:

taip, nustatyti imanoma, bet asmeniskai as nezinau, ar pas mus butu tokia aparatura ;) gan vaizdziai matosi ne mityba, o traumos, susirgimai ir kartais mirties priezastis, bet ne motyba isoriskai. be to kaulai maziausiai duoda informacijos apie mityba, o daugiausia duoda radimas isvietes, siusklyno ir kokio patvorio. turiu pasakyti, kad higieniniai dalykai musuose buvo tokie gan paprasti :)

Na jie prasti buvo visoj vakarų europoj iki švietimo epochos - ar bent jau kol iš arabų praustis neišmoko. :))) Šiaip ant šito kampo baisiai įdomus dalykas yra tarpukario leidiniai moterims šeimininkėms - kaip mokoma elementarios higienos. :))))

Bet iš kaulų bent vienas dalykas kas matosi - maisto trūkumas augimo metu, nes tam tikri susirgimai susiję su maisto stoka. Apie maisto krepšelį sunku kalbėti vienok.

Šiaip kas link apskritai LT mitybos, kažkada interwebe aptikau tokį gan ne istorišką bet įdomų linką - virėjo pasamprotavimus kas ir kaip galėjo būti naudojama tradicinėj virtuvėj.

djalex · **Parašytas:** 2009-10-14, 21:01

grudai, ropes, mesa, zoleles ir pan :)

ugn · **Parašytas:** 2009-10-14, 21:02

dėl ankstesnių dalykų pasistengsiu atsakyti, gaila kad viskas kažkaip nesukoncentruota ir tenka valandą kapstytis po citatų rinkinius. o ypač kai kurie oponentai šokinėjo nuo temos prie temos.

apie paskutinį pokalbį, nepriteklių - gal galima tada būtų patiekti ne vien XIII-XIV a. tyrimus, bet ir vėlesnius. art čia taip - ištraukiam vieną aspektą tuo laikotarpiu ir nelygindami teigiam, ane?

priimkite domėn:

Cituoti:

BADAS LIETUVOJE

Lietuvos badmečiai kartojosi taip pat dažnai, kaip ir vakarų bei centro Europoje. 1282m. ir 1310m. centro Europą ištikęs badas palietė ir Lietuvą. Galimas daiktas, kad ir lietuvių tuo laiku aktingas lenkų ir rusų kraštų puolimas buvo reikalingas, bejieškant maisto už savo krašto sienų. Didelis badas apėmė Lietuvą 1391m. ir daug gyventojų privertė iš krašto išsikelti. 1408m. badą pašalinti D. L. K. Vytautas užpirko Lenkijoje javų, kurie, kurie, siunčiami Vysla, jūra ir Nemunu Lietuvon, ties Ragaine buvo kryžiuočių pagrobti. Mat, jie norėjo tuo būdu lietuvius priversti brangius javus pirkti Prūsuose. Tai buvo ir viena iš priežasčių 1410m. karui su kryžiuočiais. Taip pat žinomi 1440m., 1448m., 1482m. badai. XVI a. –XVIII a. badai siejami labiausiai su karais ir marais lietuvos statutai pradeda tvarkyti ir badaujančių reikalus, turėdami galvoje, kad daug kur dėl bado badaujantieji parduodavo save ir savo vaikus. Sunkus badas buvo 1551-1552m., 1557-1558m., 1570m. Ypač skaudžiai Lietuva pajuto iš karo ir maro kilusį 1710m. bada. Tuomet badaujančiųjų baudžiavon parsidavimas virto visuotiniu reiškiniu. Rusams Lietuvą okupavus, įtaisomi priverstini maisto sampilai Rusijos pavyzdžiu. Bet jie baudžiaunikus mažai nuo bado apsaugodavo, nes jų supiltųjų javų atsargas dvarininkai dažnai išpardavinėdavo. Rusų okupacijai Lietuvoje baigiantis, sampilai buvo pakeisti atsarginiais kapitalais. Sampilai neišsaugojo nuo 1842m., 1847-1848m. badas 1866m. be galo karšta vasara be lietaus padarė 1867-1868m. bada, kad net 1868m. nebuvo kuo laukų apsėti. Faktiškai tai buvo paskutinis badas Lietuvoje. Tik 1 pas. karo metu Vokiečiams visai suvaržius laisvą prekybą ir visą maisto atsargą gabenus savo kariuomenei ar varius Vokietijon, daug kur ir su geru derliumi žmonėms teko bada kęsti. 1916-1917m. badas buvo paliestas Vokiečių fronte Lietuvoje. Šiaurinės Lietuvos 1928m. nederlius, laiku organizavus maitinimą vietose ir paskolas sėklai pirkti, prie bado neprivarė, betgi nederliaus apimtąsias sritis ekonomiškai pakirto ilgesniam laikui

o dėl krikščionybės ir druskos - tai... čia rimtai jūs? :)
kronikose manding aiškiai rašoma, kad senais laikais pvz. kuršiai mainydavo kailius ir gintarą į druską. ar čia bažnyčia druską platindavo per pamaldas? :)

weirdla · **Parašytas:** 2009-12-05, 12:49

stai va bendraujant su vienu pskovieciu papasakojo idomu dalyka
nuoroda
vienzo pskovo srityje esanciame pliusko rajoe yra kaimas "prussi".
(galima susirasti per yandex.ru zemelapius) sunkiai prieinams ziemos metu net siais laikais. o seniau tai is viso, net vermachto karieviu niekas nemate ten. anot to pskoviecio, del to isliko nemazai architekturiniu fintu, nebudingu nei slavams, nei ugro-finams. jo manimu tai tipo prusu palikimo dvelksmas. na siaip geografiskai tai latgaliai arciausiai ju kaipo..na kaip ten bebutu, idomi ta baltika galaktika.
ps. dar papasakojo, kad senesnio amziaus zmones is siaures pskovo srities vartoja toki priezodi "ишшо когда Литва шла" suprask tipo kad labai seniai.

a23 · **Prisijungė:** 2005 **Pranešimai:** 305

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/jju ... d=27414817

Dangus Forums

Lietuvos istorija

Dabar prisijungę