Dangus Forums

Pastaruoju metu nemažai skaitinėju apie Klaipėdos kraštą, lietuvninkus ir su visu šiuo reikalu susijusius dalykus. Pasidarė įdomu, ką manote apie įvykius šiame krašte iki II-ojo pasaulinio karo ir iš karto po jo.

Čia radau tokį visai įdomų straipsnelį šia tema:
Ko neįstengė suprasti Lietuvos valdžia ir klaipėdiškiai 1923-1939 metais?

I dalis:
http://www.lrytas.lt/-11919032961191434 ... tais-i.htm

II dalis:
http://www.lrytas.lt/-11944121061192103 ... 9-m-ii.htm

III dalis:
http://www.lrytas.lt/-11970030111196911 ... -m-iii.htm

ok, toliau palaikau monologą :)

Gražiai nufilmuotas vokietukų filmukas apie Klaipėdos kraštą. Pakalbinti užsilikę po karo lietuvninkai, nauji gyventojai ir, šiaip, gražūs vaizdai.

http://www.youtube.com/watch?v=ln9wy957gWU

Čia pirma dalis. Kitos irgi yra jutjūbėje.

Tokią įdomią statistiką Mažosios Lietuvos muziejuje, Klaipėdoje radau:

Klaipėdos krašto gyventojų migracija:
1939 m. - krašte gyvena 152 600 gyventojų
1944 m. rugpj. - 1945 sausis - apie 140 tūkst. gyventojų evakuacija
1945 m. kovas - 1946 lapkritis - apie 4 tūkst. gyventojų repatriacija (grįžta atgal į KLP iš SSSR užimtų teritorijų)
1948 gegužė - 1949 gruodis - apie 2 tūkst. gyventojų repatriacija (grįžta atgal į KLP iš Sąjungininkų užimtų teritorijų)
1948-52 m. - ištremiama į Sibirą apie 6,5 tūkst.
1958-67 m. - išvyksta į VDR ar VFR 8232 gyventojai
1998 m. - krašte likę apie 10 tūkst. senųjų gyventojų.

Gaila, bet šaltiniai nenurodyti. Taip pat nenurodyta, kiek iš tų Memelando gyventojų buvo vokiečių, kiek - lietuvninkų, kiek - lietuvių iš didžiosios Lietuvos, kiek - maišytų, kiek - žydų.

Na, bet kuriuo atveju, Klaipėdos pokarinė demografinė raida liūdna, žiūrint iš lietuvninkų perspektyvos.

Į tarpukarinį Klaipėdos kraštą bandoma pažvelgti gretinant situaciją jame su dabartine situacija Vilniaus krašte.
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vva ... d=49168488

labai informayvus monologas. Dekui, Kostra :)

Šiek tiek informacijos yra čia:
http://www.etnodovilai.lt/?list=13:18
http://www.etnodovilai.lt/?list=15:20
http://www.etnodovilai.lt/?list=6:6
http://www.dovilai.lt/index.php?page=istorine-raida
http://www.etnodovilai.lt/failai/0394_Dawillen_1911.jpg

Keletas mini dokumentinių filmukų apie Klaipėdos kraštą:
apie prancūzų misiją Klaipėdoje
http://www.bernardinai.lt/tv/laida/281/ ... 1920-1923m
Prūsijos valdovo dvaras Klaipėdoje
http://www.bernardinai.lt/tv/laida/273/ ... klaipedoje

Radau internete prieškarinį vokišką filmuką apie Rytprusius. Nuo 39 min. filmuota Kuršių nerijoje:
http://www.youtube.com/watch?v=uO15yn4hcwY& .

Ar norite truputi žibalo į ugnį? :) Pramokau vokiškai ir, aišku, iš karto atsvėrė žymiai daugiau šaltinių apie Memellandą. Ir įdomu tai, kad vokiškuose saituose, kuriuose sėdi buvę Memellanderiai - tiek tikri vokiečiai, tiek lietuvių kilmės vokiečiai, visur labai neigiamai rašoma apie Klaipėdos prijungimą prie Lietuvos 1923-aisias. Anot jų, 23-aisiais Lietuva tiesiog okupavo Klaipėdos kraštą. Net tokia nuomonė yra, kad Lietuva šiuo atveju pasielgė žymiai agresyviau, nei Lenkija su Vilniaus kraštu, nes Vilniaus krašte didžioji dalis gyventojų nebuvo prieš Lenkijos valdžią, o Klaipėdos krašte net vietiniai lietuviai buvo prie Lietuvių valdžią.

Dar giliau pasikapsčius, išlenda tikrai įdomių, švelniai tariant, nuomonių. Pvz., lietuviai, nei Klaipėdos krašte, nei visoje Mažojoje Lietuvoje nebuvo autochtonai (tokiais buvo kuršiai ir prūsai) ir turėjo į šias žemes tiek pat teisių, kaip ir vokiečiai. Ir teisybės čia kažkiek yra - ilgą laiką Klaipėdos apylinkės ir teritorijos į pietus nuo Nemuno buvo dykra. Lietuviai šį kraštą apgyvendino dėl ekonominių sumetimų - Prūsijos kunigaikštystėje gyvenimo sąlygos buvo geresnės, nei didžiojoje Lietuvoje. Tuo metu Prūsijoje net lietuvybė buvo labiau toleruojama labiau, nei pačioje Lietuvoje - kunigai privalėjo mokėti lietuviškai ir pan.

Na dėl Klaipėdos "okupacijos" tai prieš užimant ją buvo atsilklausta tiek vokiečių tiek sovietų vyriausybių kaip jos į tai reaguos, ir ar nesipriešins. Abi sutiko, vokiečiams buvo žymiai patogiau, jog Klaipėdą valdyti juna ir silpna Lietuva, nei Prancūzija. Slapta viltys susigrąžint ją jau tada (1923) buvo puoselėjamos, o atvirai nuo 1930 m., iš esmės tik Hitlerio prakišimas WWII lėmė kad ji liko Lietuvai. Taip kad patys atidavė ir patys susimovė iš dalies.

O dėl lietuvišku ir Mažosios Lietuvos tai irgi anokia naujiena? Tereik prisimint iš kur pirma lietuviška knyga...

Aha, gerai čia pasisekė Lietuvai.

na, nereikia piešti gražiomis spalvomis lietuvių gyvenimo vokiškoje Klaipėdoje. ir kalbėti lietuviškai buvo "nelygis" ir jaunieji hitlerjugendai langus padaužydavo ir pan. Visokių tų istorijų būta. straipsniai gi išsamūs lryte buvo. Esminė blogybė, kad Lietuvai gavus Klaipėdą, valdžia iš Kauno susimovė ir pridarė nesąmonių, todėl tarp vietinių lietuvininkų, pradžioje entuziastingai palaikiusių susijungimą su didžiąja Lietuva, pašlijus ekonominei gerovei, greitai ėmė plisti priešingos nuostatos...

Nu tai niekas ir nesako kad gražu viskas ten buvo, tautininkai susimovė Klaipėdos politikos atžvilgiu kapitaliai, neramumų būta per akis, tiek iš vokiečių pusės tiek iš vietinių klaipėdiečių visko pasitaikydavo.
Dėl Mažosios Lietuvos ir lietuviškumo daugeliu atveju, manau, jis nulemtas kultūrinės įtakos/aplinkos. Mažvydas taigis irgi protestantas buvo, o protestantams pirmiau rūpėjo skleisti "dievo žodį" vietinių kalbom, jog paprastas žmogus suprastų, o ne burbuliuoti kokius tai lotyniškus užkeikimus.

Esu skaitęs, kad Mažojoje Lietuvoje tarp lietuvių buvo labai paplitusi protestantizmo kryptis, kurios esmė buvo bendruomenė, asketizmas ir pasipriešinimas visoms naujovėms. Pietizmas berods tai vadinasi. Na, kažkas panašaus į tuos amišus Amerikoje, kurie iki šios kalba vokiškai, nepripažįsta jokių tech. naujovių ir važinėja su karietomis. Būtent dėl to labai ilgą laiką mažlietuviai neasimiliavosi. Aišku, dar labai svarbus buvo leidimas publikuoti lietuvišką spauda. Stipri asimiliacija prasidėjo tik sukūrus Vokietijos imperiją. Būtent tada pradėta vykdyti nuosekli imperijos pakraščių germanizaciją. Bet jau ir prieš asimiliaciją lietuvių proporciją nuosekliai mažėjo dėl didelio atvykėlių skaičiaus.

beje, visai atsitiktinai šian užmačiau per LTV2 filmuką apie Rusnę iš serijos "mūsų miesteliai", tai ten vyrukas pasakojo apie tai, kad Vokietijai šis kraštas buvo užkampis, o prisijungus Lietuva daug investavo, statė kelius, įspūdingą Šilutės tiltą, visa kita, kad markė labai silpo ir žmonės labai džiaugėsi tvirtu litu, gerėjo ekonomika ir t.t. žodžiu, labai entuziastingai pasakojo, tai kažin kaip ten išties...

dar sakė kad daug lietuvių pabėgo su vokiečiais ne todėl, kad juos mylėjo, o todėl kad ateinantys rusai juos savaime laikė vokiečiais, taigi niekas nenorėjo papulti po pirmąja keršto banga ir nešė mėsas kas tik galėjo... tiesa, nesu girdėjęs, kad Klaipėdos krašte rusų kareiviai taip žiauriai žudytų ir prievartautų kaip Prūsuose (?)

galima pažiūrėt: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/25779