Andraika rašė:
Sauliau, o tu nepamislijai, kad nafig ta teorija? Jei plika ausim tas šnypštimas nesigirdi, o teoriškai jis didesnis už kasetę- ot ne dzin? Kas nuo to kenčia? Kažkokie šnypštimą fiksuojantys aparatai? Savimeilė? Atlikėjas? Kišenė? Žmona, priversta klausytis bambėjimo?..
Cituoti:
Girdisi šnypštimas, oi kaip girdisi. Nesigirdi tik tipiniuose-pirktiniuose cd aparatuose. O jei tiuninguotas variantas, kai iš "blyno" pasiimi viską (o ne tuos 20... 30 procentų), kas įrašyta, tada tikrai girdisi. O skaitmeninis šnypštimas daug įkyresnis, negu analoginis. Berods rašė kažkas ir Gramofono žurnale ta tema, ar AUDIOMAGAZINE< jau nepamenu. Nukabinus visus pribumbasus, sutinkamus kelyje nuo SA keitiklio iki cd grotuvo išėjimo atsiranda ir šnypštimas.Tie "pribumbasai", dar vadinami filtrais, buferiniais stiprintuvais IR ATIMA IŠ CD 50 proc. Muzikos, geriausiu atveju. Gamintojai laikosi griežtų standartų, kurie neleidžia Cd formatui šnypšti. Taip ir vagiama kokybės saskaita.Teisingai sakai, kam ta teorija, bet juk yra praktika. Jei savajam AN-CD-2 nukabintumdalį filtrų (nedaryk geriau to, nepatiks, greičiausiai), įšgirstum visai kitokį skambesį, bet... su šnypštimu. Tad gamintojai vaikosi parametrų, o tai jau ne teorija. Kuo geresni parametrai, tuo labiau kenčia muzika. Imkim Muziką, kur yra tylos momentai, tarkim operos solistė tiesiog nusisuko vandens atsigerti, o kolonėlėse šššššššš... Tik tas "ššššš..." daug įkyresnis net negu, kad juostose, nes jis CYFRA. Turėjau kažkada "Grundig" pagaminta grot. 7400 modelis, berods. Keitikliai iki šiol vertinami. svėrė apie 10 kg, snypšte, turėjo minimalistinius žemo dažnio filtrus, o apgrotų (ir apgroja, kas dar turi veikiantį), dabartinius Micromega, Cambridge iki 4000 lt, už naują, tai 100 proc. O metai Grundig-o apie 1983...1984 ! Istorija tat tokia, liūdna, bet nieko nepakeisi. Paprastam vartotojui, tai neturėtų rūpeti, groja, patinka ir VALIO!
