I diena. Atvejis nepatiko. na AHC kuriama muzika man patinka, nors jis galetu pristatineti savo kuryba biski kitaip, o vat paneles vokalas buvo visai ne vietoj, jeigu tai apskritai galima vadinti vokalu muzikine prasme. Diffuzion susiklause be ypatingu emociju – muzika didelio ispudzio nepaliko, bet jautesi kad buvo daug repetuojama, tad namu darbai atlikti gerai, o mergaite tokia grazi ir nuosirdi, kad nepavyko atsiplesti nuo jos akiu=]. Strops kaip visada atsiveze galinga uztaisa, tiesa, naujasis narys rodos buvo nereikalingas, taip ir liko neaisku kam jis ten kampe sedi ir visa garsa gadina, nors ir pirmasis “musamuju” meistras nekarta pamesdavo ritma – nezinia, ar jie blogai save girdejo del igarsinimo, ar siaip pamete galvas ir negalejo susigaudyti. vienu zodziu, alles gut. beje, del garso: Diffuzion vokalo visai nesigirdejo, niekaip nesuprasi apie ka buvo dainuota, gal apie kosmosa=]? o ir pati atlikeja vis bande kapstytis tildydama klavisus. bet per Atakos pasirodymo visa tai tapo nebe svarbu. nieko gero nesitikejau, idant McKaro projektai senokai manes nebestebina, bet sisyk teko placiai issizioti is nuostabos – puikus pasirodymas! nors Ataka kaseteje skamba vienaip, paskutiniame matytame pasirodyme Rygoje pries keleta metu skambejo kitaip, o penktadieni pasirode dar kitaip. ir kartais buna visai neaisku, kodel McKaras kartais ant scenos iseina Dramos vardu, kitasyk tiesiog McKaras, o dabar va Ataka. anyway, pagirtinas pasiryzimas prikelti si puiku projekta. susidare ispudys, jog tamsta koki penketa metu giliai miegojo ir tik dabar pabudo. pilnu pajegumu=]]. dar buvo idomu, ar priekyje besivaipantis gotukai atitiko Atakos koncepcija=]. na o paskui nuriedenom atsisveikinti su Vault’u… dar karta grizome i elektrine apie trecia valanda, kai nebebuvo like nei zmoniu, nei alaus, nei jegu…
II diena. Visas vakaras buvo skirtas absentui ir bendravimui, nes laukiau tik headliner'iu. Vic Anselmo dar pusetinai skambejo myspace, o per koncerta, kaip kazkas issireiske, kaip Celine Dion=]. The Last Days of Jesus nuskambejo visai linksmai, bet vistiek nesudomino: pasiklausiau ilgo gabalo su zodziais “We are Rabbits” bei “Machine of Calm” is kunigundos rinkinio, ir nuejau bludyti toliau.
Spiritual Front. ko gero, vienas nuostabiausiu iki siol matytu koncertu. ir viskas tuom pasakyta. labia patiko, jog per pasirodyma grupe skambejo visai kitaip negu irasuose – sugebejima taip improvizuoti per gyvus pasirodymus as priskiriu auksciausiajai klasei, o is tokiu kol kas teko matyti tik Nick Cave'a su savo chebryte. mano kuklia nuomone, tai buvo viso festivalio kulminacija.
III diena prasidejo alaus gerimas=]. norejau isgirsti visus lietuvius, bet grizau tik i Mocarto pasirodymo pabaiga. tiesa pasakius, girdejau Strangers in Avalon daug kartu, bet klausiausi tik sisyk, ir tai buvo dar blogiau negu tikejausi. nemaciau to fragmento su kepenim, bet negaliu suprasti – nejaugi prie scenos nebuvo ne vieno vyro? :V mano manymu, Mocartas dabar turetu guleti namuose su kaip minimum keliais sulauzytais sonkauliais… o siaip tokie issisokimai primena nebent PE provokacijas, bet siuo atveju tiesiog debilizma. GOTHIKA pasirodymo pradzios net nepastebejau, mat atlikejai labai mazi=]. o siaip nieko ypatingo, tik kad japoniskai. na o toliau ilgas ir kankinantis afterparty su didziai gerbiamais djajais=]. pro migla atsimenu kaip nutilo muzika, o lauke jau buvo sviesu…
renginio vieta beveik ideali. is visu Kunigundu isimintiniausios vietos butu VDA kiemelis, Vaidilos teatras (pirmaisiais metai) ir, be abejo, Elektrine. pastaroji gal netgi geriausia, nors dabar sunku spresti. pati Kunigunda vel itrauke i uzburianti triju dienu maratona, puiki jauki atmosfera, isimintini nuotykiai ir naujos pazintys. Ir vel sunku atsigauti, ir vel sunku grizti I kasdienini pasauli=] …
Paskutinį kartą redagavo cybercat 2007-05-09, 00:30. Iš viso redaguota 1 kartą.
|