Na, praslinko ir pro mano ausis naujasis opusas, nors asmeniškai norėčiau jį vadinti gerių geriausiu atveju opusėliu. Ritzis čia pusiau temą, pusiau provokaciją užvedė :] Kadangi patiems SF a la "provokacija" kaip ir nesvetima, tačiau šiame albume ji arba vos jaučiama arba visiškai nesuprantama. Nežinia, kur dingo ankstesnieji šimtai alpėtojų, per Kunigundą pirmąkart išgirdę šią grupę ir tapę bloody fanais, kad tyli šia tema:]]] JArmageddon Gigolo, atrodo taip ir liks šios grupės pikas, kurį įveikti buvo nemažas iššūkis ir, atrodo, vietoj bandymo jį įveikti, pasirinktas dailiai grįstas aplinkkelis su greito maisto užeigėlemis. Manau, bandant vertinti "R.R.Casino", pagrįstai iškyla toks kriterijus "kaip tai, čia gi SF, na negalima gi iškart taip kritiškai žvelgti, jie tiesiog negali būt tokie, kokie čia skamba. Deja (o gal atvirkščiai) nuoširdumo dėlei tenka šitą kriterijų išmesti velniop ir pripažinti. bent jau sau, kad šitas albumas su nuglaistytu garsu, vienodo lygio gabalais (nėra kažkokių iškilimų ar kažko, viskas teka vienodo pločio garsine tėkme) yra tikrai ne tas, kas uždegtų. Žaidimas su pop, pamažu pačiam tampant žaisliuku. Įdomu gi, kaip Varėnoj tai išrodys...
Aišku, gal mane ištiks nušvitimas ir po keik laiko prieštarausiu šiems savo žodžiams, bet bent jau kol kas, keliskart klausęs, neaptikau nė vieno gabalo, kurio nebūtų norėjęsi skipinti.
_________________ Tris su puse minus plius minus okej milijardus muris nurus ektus ikturus altus piktus agus alekurus mirus alciktus mouris centurus mirus miatus.
|