10 metų rašliavai, bet tik dabar radau (man pačiai patinka tema apie Raigardą), gal kam praversHabil. dr. Valentinas Baltrūnas. Gamta kaip kultūros šaltinis (gamtos raidos pažinimas ir pasaulėjauta). Vilnius: Andrena. 2003.Cituoti:
Knygoje trumpai apibūdinta senoji Lietuvos gamta, jos raida nuo pirmųjų geologinių etapų mūsų planetos „jaunystėje” iki paskutiniojo antropogeno vardu pavadinto geologinio periodo. Atskirai aprašyta paskutiniojo poledynmečio paleogeografija ir žmogaus įsikūrimas Lietuvoje, taip pat aplinkos mitologizavimas, milžinų ir velnių galybė padavimuose.
Konkrečių vietovių pavyzdžiu aptartos aplinkybės, prie kurių gamta tampa žmonių materialinės ir dvasinės kultūros šaltiniu. Pateikiant gamtotyrines žinias, turimą archeologinę, istorinę ir mitologinę medžiagą, meninės (dailės, poezijos, muzikos) kūrybos pavyzdžius, pasakojama apie Šventąją prie Anykščių, Šatrijos kalną Žemaitijoje, Juodkrantę su savo gintaro ištekliais Kuršių nerijoje, Didžiuosius Sūduvos ežerus (Dusią, Metelį bei Obeliją) ir Raigardo slėnį prie Druskininkų. Nagrinėjama gamtos raidos pažinimo reikšmė žmogaus pasaulėjautai ir pasaulėžiūrai, atidžiau įsigilinant į mokymą apie biosferą, polemizuojant su gamtos evoliucijos oponentais, aptariant gamtos įkvėpimo išteklius bei jų poveikį meninei kūrybai. Ginama pozicija, kad gyvenamosios aplinkos pažinimas, turima apie ją mokslinė informacija, kartu su kitomis iš gamtos išplaukusiomis kultūros vertybėmis (tautosaka, menine kūryba ir pan.) sudaro tą unikalų gamtos dvasinį antstatą, kuris padeda ir padės išsaugoti ją ateities kartoms kaip gamtos, žmogaus ir kultūros sąveikos rezultatą. O tas rezultatas, deja, gali būti įvairus.
