Dangus Forums

United Tribes of Baltica

* DUK    * Ieškoti  * Registruotis * Prisijungti 

Dabar yra 2019-07-19, 01:53




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 71 pranešimai(ų) ]  «  1, 2, 3, 4, 5  »
Autorius Pranešimas

dziedas
 Pranešimo tema: Re: Reportažai
StandartinėParašytas: 2013-10-31, 22:17 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2006
Pranešimai: 1124
sakyti ne alkoholiui tai tas pats kas sakyti ne sėkmingam turui, o ar kas nors nori nesėkmingų turų?

_________________
Recenzijos, interviu, distro, noizzzz http://www.terror.lt


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema: Re: Reportažai
StandartinėParašytas: 2013-11-01, 00:56 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 960
Miestas: Sostapilis
Pritariu :)

_________________
Tris su puse minus plius minus okej milijardus muris nurus ektus ikturus altus piktus agus alekurus mirus alciktus mouris centurus mirus miatus.


Į viršų
 Aprašymas  
 

senbuvis
 Pranešimo tema: Re: Reportažai
StandartinėParašytas: 2013-11-01, 14:23 

Prisijungė: 2007
Pranešimai: 436
nu paziureciau kaip jus istvertumet 35 dienas kelyje jei kas dien gertumet ir grotumet ir vaziuotumet shudinais autikais ir dushnais traukiniais po 8-16 valandu ;)


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema: Re: Reportažai
StandartinėParašytas: 2013-11-01, 17:01 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 960
Miestas: Sostapilis
Kas sako, kad kasdien ?:)

_________________
Tris su puse minus plius minus okej milijardus muris nurus ektus ikturus altus piktus agus alekurus mirus alciktus mouris centurus mirus miatus.


Į viršų
 Aprašymas  
 

senbuvis
 Pranešimo tema: Re: Reportažai
StandartinėParašytas: 2013-11-01, 17:30 

Prisijungė: 2007
Pranešimai: 436
nu jo, as megstu ekstremumus, arba nieko arba viskas ; )


Į viršų
 Aprašymas  
 

senbuvis
 Pranešimo tema: Re: Reportažai
StandartinėParašytas: 2013-11-02, 11:25 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2011
Pranešimai: 439
Geras review. Aš net pajaučiau kažkiek to industrinio artimųjų rytų šalčio.


Į viršų
 Aprašymas  
 

senbuvis
 Pranešimo tema: Re: Reportažai
StandartinėParašytas: 2013-11-02, 11:49 

Prisijungė: 2007
Pranešimai: 436
va interviu sviezias apie tai kas nepapasakota review: http://dubauskaite.lt/325668/posedis/ar ... linksmybes


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema: Re: Reportažai
StandartinėParašytas: 2014-05-12, 21:28 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2006
Pranešimai: 1124
Teko atsilankyt Londone ir sugriežt melodiją kitą su pgrm kapelija United Forces of Industrial festivalyje. Taigi vietoj įžangos.
Pasirodo ir UK turi savo Sol Invictusų, apsimyžusių antifa goblinų, kurie užsiima karu internetuose, mėgindami atšaukti renginį. Dėl to gavosi taip, kad vieta buvo kilnojama iš vienos į kitą, kol galų gale apsistota ties ramia meno galerija, nepabijojusia super-duper-fašistinių industrial vienetų ir po renginio pasidžiaugusia, kad dar neteko sutikti tokios kultūringos publikos ir kad tikisi, jog renginys grįš čia ir kitąmet. Buvau garbingai paminėtas kaip one man band iš Švedijos straipsnyje apie visus šiuos demokratiškosios karalystės laukiančius baisumus. Jį rasite čia: Straipsnis. Liūdna tai, kad pvz. Startvit, paviešinus šią informaciją ir atitinkamiems debilams sukontaktavus su jo darbdaviais, buvo atleistas iš darbo. Kodėl? Todėl, kad groja su atvirai homoseksualiu Richard Ramirez festivalyje, organizuotame "fašistinio leiblo", leidžiančio ultradešiniosios pakraipos muziką. Pats Startvit yra kairiųjų pažiūrų noizeris iš Olandijos savo muzika neturintis nieko bendro su nei jokia ideologija. Taigi belieka pasidžiaugt, kad demokratijos pamatai po šio savaitgalio, nors ir stipriai sudrebinti, visgi išliko stabilūs, o sekmadienį po festo, žmonės nebijodami nacistinės šmėklos galėjo vaikščioti po turistines įžymybes.
Kitas dalykas yra tai, kad šis renginys man asmeniškai buvo geriausias industrial/noise/power electronics renginys, kuriame teko būti gyvenime. Tai skambus pareiškimas, bet kratydamas atmintį kelinta diena taip ir neprisiminiau nieko tokio, po kurio būčiau pasikrovęs tiek geros energijos. Galbūt prie to prisidėjo ne vien tik muzikantai, kurie nuo pirmos minutės iki paskutinės buvo visi praktiškai tolygiai geri ir kuomet vargiai rasdavai minutę eiti kažkur bimbinėti, nes reikėjo klausyti, žiūrėti, galvoti, džiaugtis, bijoti ir visa kita. Galbūt prie to prisidėjo ir tai, jog tokiuose renginiuose akumuliuojasi ir spinduliuoja tokia energija, dėka kurios supranti kas tai yra būti būtent toje scenoje, taip skirtingoje nuo kitų, su kuriomis teko apturėti vienokį ar kitokį sąlytį. Tokia tarsi mažytė sekta. Sėdėdamas savo rūsy ir vis minkydamas tuos klavišus, bemėtydamas geležis, įrašinėdamas, vėl trindamas, rašydamas, nusigerdamas ir vis virdamas savo sultyse, galų gale užsimarinuoji taip, kad atrodo sunku pajudinti pirštą, nes yra malonesnių užsiėmimų, gal nebeverta įrašinėti, nes "vis tiek niekam neįdomu", neverta galvoti, ieškoti spragų visuomeninėje logikoje ir apskritai kažkuo domėtis. Bet tokie vyksmai, susibūrimai, per kuriuos dėl laiko stokos neprisišneki tiek, kiek nori su visais, galų gale vis tiek perkrauna galvą, ją atšviežina ir pajunti vėl tą atbudusią aistrą būti, groti, įrašinėti, važiuoti, pavargti, pergerti ir galų gale pasijausti taip, kad kažkas vyksta. Ne su vienu žmogumi apie tai jau kalbėjome po paties renginio ir išvados bei pojūčiai buvo praktiškai vienodi. Todėl džiugu, kad nesu išprotėjęs galutinai. Ar galiu sakyti "reikia daugiau tokių renginių"? Ne, nes kai jų daug tai jie patampa rutina. Bet faktas, kad jų reikia. Žodžiu, apie jausmus ir pojūčius gana.

Ketvirtadienis

Traukinys nuo oro uosto kažkur link hostelio, ant popieriaus lapuko surašytas Levo GPSas "suki į kairę, po to dar kartą į kairę, tada tiesiai iki geležinkelio, tada.." po truputį šlampa, nes Londone lynoja, bet nieko. Vaikštau ratais gal valandą, britai ketvirtadienio vakarą jau 23h šlaistosi prasagstytais baltiniais ir kviečiasi taksus, o hostelis pasirodo yra visa maža iškaba pro kurią praėjau kelis kartus galvodamas, kad tai hipsterių kavinė. Būtina pasidėjus daiktus ir atsikvėpus eiti ir ieškoti mylimiausio Strongbow sidro. Susitinku su hostelio kambariokais suomiais taip pat grojančiais festivalyje, kurie iškart nueina ilsėtis, bet kadangi vienas jų alkoholikas ir labai bijodamas skrydžio išgėrė šiek tiek, tai išsitęsė, rodos, iki šiandien. Todėl einam šlitinėti, persimetant žodžiu kitu. Kadangi nesu superinis kalbėtojas, o suomiai pagal charakterį taipogi, gaunasi labai proporcingas balansas tarp kalbos ir tylos paklausyti Londono ūžesio ir šiaip ištuštinti savo galvą. Grįžtam, Sebastianas sminga, einu parūkyt, sutinku dar vieną vėluojantį muzikantą, su kuriuo leidžiamės ieškot koncerto vietos leidžiantis nakčiai ir jau septintam sidrui smagiai liulant į skrandį. Vakaras baigiasi.

Penktadienis

Miniturizmas vienam po apylinkes, kadangi nesinori palaikyt net to mažo kontakto su šiauriečiais. Gražu. Stengiuosi sukti ten, kur matau mažesnes gatves ir mažiau žmonių ir galiausia pajuntu, kad galva ištuštėja. Rodos to buvo laukta kelis metus. Tiesiog eini į priekį ir viskas - nepažįstamas miestas ir ramybė, kai nereikia niekur skubėti ir to visai nesinori. Žodžiu asmeninės žygių kronikos nerašysiu, todėl šokam į vakarą, kai pavalgę greta klubo buvusiame superiniame braziliškame restorane, lendam klausyti programos. Pirmasis Am Not. Uk projektas, kurio atstovas pagal gymį, ko gero, japonas, su vienu leidiniu Unrest (grojimo šitame renginyje sąlyga buvo bent vienas leidinys leidykloje). Geras, šaltas old schoolinis industrial su maloniai pateiktu vokalu bei kolonialistinės temos nagrinėjimu. Švelniai politizuotas, bet labai maloniai pateiktas ausiai ir vizualiai malonus. Umpio - suomis, junk metal dievukas, grojantis paprastai su savos gamybos instrumentais bei visokiom metalo šiuokšlėm ir t.t. Pirmą naktį bevaikščiodami su juo ir beiškodami koncerto vietos, atradom kelis instrumentus, kurie taipogi buvo pajungti. Labai geras junk noise - elektroakustinė pradžia, tuomet augimas iki kritinės triukšmo masės ir po to žaidimai su tylos pauzėmis, staigiais nutylimais, švariais metalo garsais ir t.t. Žodžiu kiek žinau jis koncertuos Lietuvoje šį mėnesį tad siūlau nepraleisti - pamatyti ir išgirsti tikrai yra ką. Unclean - pakankamai jaunas projektas, išleidęs splitą su Lapot. Šįsyk minimalistinis setas, kuris iš pradžių klausėsi kiek keistokai po suręstos tokios keistos Umpio garsų skulptūros, bet pamažu smegenys bei ausys adaptavosi ir buvo sugrotas tikrai geras setas kietoko suomiško power electronics. Bizarre Uproar skyrėsi stipriai nuo to, ką mačiau prieš tai - vietoj Mr. BU žmonos šįkart bosu grojo Pekka iš Sick Seed, šiame festivalyje grojęs tris sykius. Vizualiai labai gražiai atrodantis setas - priekyje pusnuogis didžiulis padaras su kiaulės kauke, o už nugaros tarsi jo saugomas vyko triukšmo generavimas. Nebuvo to būdingo aštraus garso - daugiau atmosferos ir spaudimo - kai už nugaros esančiame video vyko golden shower, skato ir onanizmo fiestos su tais pačiais dalyviais. Žodžiu labai gerai. Vakarą uždarė ir daugelio favoritu tapo Iron Fist of the Sun iš UK. Projektas įdomus tuo, kad didžioji dalis temų ir t.t. pateikiama per sąsajas su princese Diana. Profesionaliausias setas tą vakarą su sintezų dronų pynėmis, aštriu vokalu ir triukšmais. Vakaras baigiasi. Linksma kelionė namo vis nešant vieną iš padauginusių. Ryte radau tuščią skarbonke sidro prie lovos. Ko gero naktį vaišinausi.

Šeštadienis

Rytas prasidėjo vangokai ir aišku buvo žmonių, kurie iškart čiupo sidrą ir po gero pusvalandžio jau sėdėjo kreivi ant lovos ir pasakojo kažkokius keistus nuotykius, kurių jau nebeatsimenu. Atėjo laikas turistaut, kai viena po kitos į kambarį pradėjo brautis merginos - vienos tūlikų valyt, kitos šiukšlių nešiot, trečios pykt pamačiusios išpakuotą sūrį (mat kažkodėl negalima turėt sūrio kambarį. Labai tingėjau klaust kodėl). Teko eiti vėl turistaut pasirinkus atsitiktines gatves ir pasirodo čia visai prie pat ir Temzė, ir visi kiti tie dalykai, prie kurių masiškai būriuojasi žmonės. Einant kampais pavyko beveik to išvengti ir grįžęs pasidžiaugiau savo fotografo sugebėjimais - pora nuotraukų iš tūliko, kur ant klozeto priklijuotas lipdukas su perbraukta svastika, beždžionės-kosmonauto kelios fotkės, keli atsitiktiniai pastatėliai, dumbliai, prarūdijusi grandinė, žolė ir t.t. Bet visgi taip jau buvo nusiteikta, kad reikia dėtis viską į galvą, o ne į fotkes (man įdomu kiek sykių žmonės peržiūri filmuotus fejerverkus ar fontanus). Susirenkami rodos visi daiktai ir traukiama į Apiary (pasirodo lygiai už savaitės ten pat groja Arma. Puiku.) Šeštadienio dienos programa keistai perskirta, bet kaip pasirodo tai visai į gera. Pirmoji dalis vyxta 15-17h, antroji - 19-00h. Užimtumas ne vien tik barui nuo pat popietės, apstu laiko kalboms, bet ir pats koncertas gaunasi priimtinesnis, kadangi nedrožia garsai smegenų ištisai 7 ar daugiau valandų. Gali būti, kad tokia praktika dažna ir čia tik man, atvažiavusiam iš kaimo tai atrodo keista, bet vienaip ar kitaip popietę pradeda SSRI. Tai, kiek teko girdėti, paskutinis suomio ir Sick Seed lyderio pasirodymas su šiuo projektu. Pasirodymas labai ramus, bet kiek spaudžiantis galvą. Pagrinde tai garsų tekstūros, sudarytos iš tų, kurios nebuvo panaudotos kituose projektuose. Pats Pekka didžiulis kaip kalnas už to mažyčio staliuko, ramiai sukinėjantis knopkes, be jokios vizualizacijos, suteikia kažkokią šizofrenišką ramybę, todėl einu paplūduriuot ant kėdės prie sienos. Sekantis Mollusk King - tai projektas, persivadinęs iš Content Nullity, na ir tai debiutas. Kurį laiką visiškai nekabina ir nesuprantu kodėl - viskas tarsi iš vadovėlio - metalo "abuse", sintezas, expresija, visko yra, bet viskas taip banguoja gana vidutiniame lygmenyje. Galų gale tarsi jau ir darosi įdomiau, bet eina jau 40ta gal pasirodymo minutė, tad iš esmės tai vienas vienintelis projektas, kuris tą vakarą neitin suskambėjo. Toliau organizatorius, Unrest productions savininkas su kito pakankamai žinomo Europos junk noiso dievuku, sudarę duetą. Shift. Vienas įdomiausių, mano manymu, industrial/power electronics projektų, gyvuojančių Europoje šiuo metu. Įrašų tematika varijuoja nuo brutalistinės architektūros iki Švedijos kraštovaizdžių, neaplenkiant savaime aišku ir daugiau mažiau aiškių industrial pasaulyje temų kaip smurtas etc. Pasirodymas taipogi bent jau man vienas iš trijų geriausių tą vakarą. Pradedant nuo uniformų su spec. kaukėmis ir bendrai vizualinės išvaizdos ir baigiant garso mase. Na aprašant tokį koncertą ko gero nederėtų vis kartot sintezas, noise generatorius, metalo gabalai, bosinė gitara ir t.t. bo čia tas pats kas rašant apie metalą nuolat priminti, kad grupėje buvo būgnininkas, bosininkas, du gitaristai ir girta vokalistė. Shift trijų sluoksnių video, vienas iš jų, jei neklystu iš Altamont festivalio, kuriame šokantys hipiai buvo pradėti daužyti Hell's Angels baikerių ir visas festas išvirto į chaosą, kitas su besiraitančiais kirminais, o trečiame tai ryškėjanti, tai nublankstanti Shift "saulytė". Žmonių mažai ir stebint du kaukėtus, bomberiais pasipuošusius gerai įmitusius vyrus, kurie pamažu pradeda stumdyti publiką bei fone vykstanti chaosą, pamažu darosi nejauku, bet trauktis kur nėra, kadangi tai iš tiesų vienas tokių pasirodymų, kurio praleisti nevalia. Išgyventa ir į toliau einantį soundchecką einama su išties pakilia nuotaika vis permąstydamas tai, ką tik ką girdėjau. Įtaigu. Kadangi per pertrauką iš esmės buvo vien vaikšiojama hostelis-koncerto vieta maršrutu tai tiesiog šoku į antrą koncerto dalį. Pirmasis Halthan. Oldschoolinis, alkoholinis, nihilistinis power electronics. Video pakankamai paprastas, su Pentti Linkola ir kitų eko aktyvistų frazėmis, šiek tiek gyvūnų žudymo, šiek tiek žmonių žudymo temos (pro vegetariškos idėjos, būnant jau kelis dešimtmečius vegetaru), bet ilgai nežiūriu, nes reikia eiti ruoštis. Daug apie save nerašysiu - buvo tas pats video kaip ir Armageddon descends, praktiškai ta pati įranga, su kuria grojau (na festivalis ir turėjo būti generalinė repeticija prieš Londoną), tiek, kad man Londonas atrodo žymiai labiau vykęs dėl kelių priežasčių. Pagrindinė jų - pavyko susitvardyti ir nepaversti viso į chaosą su skraidančiais daiktais, buvo daugiau kontrolės ir žodžiu galų gale likau patenkintas. Žmogus, buvęs ir Armageddon Descends teigė, kad trūko ekspresijos na bet cia kaip jau minėjau - fotelių mėtymą ir visą kitą pašalinę veiklą iškeičiau į garsą ir likau tuo patenkintas. Rodos kiti taip pat. Vokiečio Human Larvae pusę seto praleidau gretimame kambaryje besirinkdamas šmutkes ir atsijunginėdamas visą aparatą, bet šis, ko gero, buvo stipriausias iš tokių synth-based industrial projektų, kurie buvo festivalyje (lyginant pvz. su Am Not ir Mollusk King). Ne visai tai, ką aš labai mėgstu, bet kiek spėjau išgirsti buvo stipru ir gerai. Toliau liko du projektai, kurie ir pasiima sau likusias vietas besto trejetuke. STAB Electronics - mano nuomone tai geriausias power electronics muzikantas, šiuo metu grojantis ne tik UK, bet ir Europoje, o gal ir pasaulyje. Buvo jo silpnesnių leidinių ar gabalų ir, kiek teko girdėti iš atsiliepimų, ir su techniniais trukdžiais susiduriama per gyvus pasirodymus. Šįsyk nifiga. Gal 6 gabalai, kuriuose mizoginiją pakeičia filosofija, filosofiją mizantropija, mizantropiją sexual torture ir pagaliau baigiasi. Taip, tai klišės, taip, tai vėl tie patys tit slapping, nut cracking, bla bla, bet kadangi mano tixlas klausant muzikos yra ne ieškoti nuolat naujovių, bet mėgautis tuo, ką girdžiu ir matau, tai kuo puikiausiai pavyko. Top. Vėliau begeriant alų tokiame keistame muzikantų kambarėlyje ir bešnekant, pradeda girdėtis kažkokie keisti garsai. Mintys, kad čia DJ tęsia programą išsisklaido, kai nueiname į salę, o ten jau groja Sick Seed. Tai dar vienas įdomus kolektyvas/projektas, iš kurio niekada nežinai ko laukti, bet šito nesitikėjau. Aleister Crowly nuotrauka ant mikrofono stovo, sauganti muzikantus ir burianti publiką, satanizmu padvelkiantis video ir pokeistis weird pop, industrial pop ar kaip tai apibūdinti net neturiu žalio supratimo. Noizovas Skrewdriver koveris, ritmų kilpos, bosinė gitara ir bendras užtikrintumas bei ramybė. Žodžiu daug kas buvo pritrenkti ir sužavėti, tame tarpe ir aš. Vėliau bastymaisi po Apiary, pokalbiai, galiausia kažkodėl sekęs apsikeitimas kuprinėmis su Halthan, numestos šmutkės į hostelį, ropštimasis per tvorą į bažnyčios kiemus tam, kad ten toliau gurkšnot tą nenusibostantį sidrą ir naktinėt po Londono dangum

Sekmadienis

Trys valandos miego, hostelio laikas baigiasi, nešdinuosi pas žmones, sutikusius priimti pernakvoti, kažkur už Totenhemo. Įdomi frazė - "čia bene labiau geto už šitą rajoną nebūna". Na, frazė pravers ateity. Sekmadienis ramus. Kadangi visos galerijos ir kita turi savą publiką, drauge su mr. Umpio traukiam tam mielam turistavimui, kai pasiimi pavalgyt, išgert ir sėdęs į antrą raudonojo busiko aukštą, važiuoji iki paskutinės stotelės, tada pavaikštai ir važiuoji vėl bet kur. Smagu pamatyt miestą, po truputėlį girtėti ir leisti sekmadieniui slįsti per pirštus. Na o toliau ateiname prie istorijos finalo, bet kurio šitas raportas būtų nekažką. Taigi, kiek susivėlinęs mėginu nusigauti iki geto rajono, mobilus nusėdinėja, gaunu adresą, metro nebevažiuoja, paskutinįsyk pažiūriu į gpsą, matau kad esu nuo vietos ~9km. Žmonės vieni siunčia į vieną pusę, kiti į kitą, mobilus miršta, pėdinu per privačių namų kvartalą, kuriame zuja juodaodžiai, į tą pusę, kurioje įsivaizduoju esant nakvynės vietą. Kažkada paryčiais randu tą daugiabutį, sugebu įeiti vidun, niekas negirdi kaip aš beldžiu į duris, todėl iki ~8 ryto vaikštau koridorium pirmyn atgal, stebėdamas kaip visi juodi žmonės grįžta iš po tūsų, klausia JOU MEN ką aš čia veikiu ir t.t. Vanduo, alkoholis ir maistas pasibaigęs prieš kokias 8 valandas, tad bevaikštant koridorium gaunasi sėkmingai pradėt gyventi pilnaverte paranoja ir norėti, kad nualpčiau ir bent taip pailsėčiau, kadangi miegot neina, nes šalta. Bet galų gale pribaladoju ir visas smirdantis kaip bomžas užmingu valandai, po kurios ilga kelionė į oro uostą.

Pirmadienis

Pilnas lėktuvas, palikta sėdynė per vidurį, specialiai man. Norėtųsi visų atsiprašyti, kad smirdžiu ir, kad galiu numirti pakeliui, bet to neprireikia.

Žodžiu buvo labai geras savaitgalis ir festivalis, kurio metu išties pasisemta energijos ir pripildytos jos atsargos, tikiuosi, ilgam.

_________________
Recenzijos, interviu, distro, noizzzz http://www.terror.lt


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema: Re: Reportažai
StandartinėParašytas: 2015-09-29, 12:24 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2006
Pranešimai: 1124
Ką gi. Savaitė iki oktoberfesto ir vėl Tower Transmissions festivalis, ir vėl kelias iš Vilniaus tiesiasi iki Saksonijos, kur taip išties nuostabiai buvo pailsėta praeitais metais. Šiemet prieš išvyxtant galvoje įsisiurbusi mintis "o kas bus, jei šie metai nebus tokie geri kaip praeiti, o kas bus, jei visai pasirodys tas Drezdenas šūdas, o tai būsiu susigadinęs rudenį ir išvis viską". Nu maždaug tokia. Aišku slaptoji smegenų dalis lyg ir mėgina įsiterpti kartkartėmis, kad neverta turėti jokių vilčių, tada nebus ir nusivylimų, bet prasidedant kelionei daugiau nuogastavimo nei raslabūchos. O gal čia tiesiog liga, krūvos darbo ir miego stygius taip verčia mintis banguoti. Išvyxtam vakare, jau sutemus. Suvokiant, kad kelias eis per mistinę Lenkiją, kurios keliai tai lyg troškinys, kuriame verda maodzedunas, hitleris ir stalinas, o prieskonius barsto inkvizitoriai, ir dar kokios nors ten visokeriopos blogybės. Drąsiai įsiveržęs į automobilį su vandens gertuve jau po valandos spoxojimo pro langą, reiškiu pageidavimą, kad gal visgi kokio alaus ir gerai būtų sustot. Gal ne alaus, o kažko stipresnio, kad nestovinėt ir "gydytis", o galiausia gaunasi ir to, ir to. Vos įvažiavus į Lenkiją lyg pagasdinimui kelininkai padarė apylanką beveik į niekur, kur reikia riedėti siauručiu keliuku, kai aplink žaibuoja, ir tikiesi, kad neišplaux kur nors mėnulio šviesoj piratų laivas kox ir nepagrobs visų. Bet po viso šito, kaip ten bebūtų, nėra pagrindo labai zyzti apie kelius. Plentas praktiškai tuščias, ir nesuprantu to priežasties, nes nėra to absurdiško nardymo tarp fūrų kur kaskart lenkiant užsimerki ir sukalbi poterius. Juos, tiesa, ir gauni prisiminti tik kelyje lenkiant fūras, nes šiaip jau tikėjimo šiais laikais maža. 13 valandų kelionė pasirodo visai neprailgsta, siurbiant 999, spoxant į tamsą, klausant muzikos ir persimetant žodžiu kitu su kelionės draugeliais. Galų gale išrandamas metodas kaip Lenkijoje už eurus nusipirkti alaus vidury nakties, nes jau pradeda trūkti ir aišku metodikos negaliu prisiminti dėl to kad..., bet pliusas ties tuo uždėtas. Vėliau rytas, degalinė, Vokietija ir jau kiti džiaugsmai. "Oho, žalia koka kola. Koka kola laif!!!" Drezdenas išskėčia rankas ir ~9h jau įsitempia į savo glėbį, iš kurio nepaleis visą savaitgalį. Vizitas startuoja kaip ir anąsyk nuo paupio, spalvotai nudažytų suoliukų, rodos vėl naujo parduotuvinio alaus, rodos rudeniškai melancholiškos saulės, sportuojančių, važiuojančių, bėgančių, judančių, nors tarsi niekur neskubančių žmonių ir pamažu penktadienis įsibėgėja. Vėliau neabejotinai būtina sukti pro kitus lankytinus objektus, tokius kaip "ta kebabinė kur praeitais metais buvo pirkti kebabai", Puschkino klubas ir galinė stotelė Kangoo stop hostelis, į kurį iškeičiau puikųjų Elbe's moteliuką. Gal ir be reikalo. Vieta tokia gana pašėlusi ir kreizi, nors po kelionės norisi minimaliai išdykėliško šmaikštumo, o tik raktų ir kambario. Bet gerai. Svarbiausia, kad kambary viena nedviaukštė lova, kurioje ir bus galima leisti trumpas naktis. Dabar miegoti, nes vakaras laukia ilgas.
Taigi, pirma koncerto diena. Išties tai ko gero geriausia vieta, kur galima daryti tokio tipo koncertą. Geriausia čia tai, kad yra daug ir įvairios erdvės (štai šiemet atsirado net ir chillout zona, kuri nebuvo lankoma, bet gerai, kad ji buvo), yra kiemukas, smėliukas, laužas, barbekiu, galima išsidrėbti prie tvoros ar ant smėlio, jei muzika nebeįdomu, ant europalečių padėjus subinę gvildenti rūpimiausius klausimus ar miegot ant sofkės. Žodžiu galimybių apstu. Vakarą su kiek vėlavimo, kas netikėta iš vokiečių, pradeda

Magadan. O taip. Praeitais metais ši čekė paliko labai gerą įspūdį, grojusi kelis kūrinius kartu su Institution DOL. Todėl viltys buvo aukštos ir čia dar sykį grūmoju sau pirštu apie visas viltis, nes jos kas penkios minutės grojimo vis labiau bliuško. Na kaip, tai buvo stiprus industrialas/power electronics su dominuojančiu moterišku vokalu ir kelis sykius prie mikrofono prisilietusiu, bet nelabai girdimu stamboku vyruku. Stipru, bet nekabina. Gražu pažiūrėti į sceną, bet galiausia pabosta. Mėginu įtempęs visą save išklausyti iki galo, bet galų gale pasirenku europaletę ir siurbčiojimą, aptariant kitus triukšmus. Kaip pasirodo, mergina iš Magadan neprasta krav maga ir muay thai specė Čekijoje, tai apart to aptarto power electronics muzikantų narvo su kovom iki mirties, reikėtų visgi palaukti ir pilno albumo. Manau namie klausytusi geriau.
CO Caspar. Prieš važiuojant į festivalį svarsčiau pagrinde ne apie tai, kas labiausia patiks, bet kas labiausia nuvils. Tikėjau, kad tai bus kažkas iš pirmos dienos. Gal tai Inade ar In Slaughter Natives, nors nebuvau nieko girdėjęs apie du kolektyvus feste - šį ir antros dienos grupę iš paties Drezdeno - Sardh. Aš žinau, kad CO Caspar patiktų Armai ir kad tai visai tiktų performansų festivaliams, bet turint omeny mano siauras pažiūras (ši frazė buvo puikiai išplėtota šeštadienio vakarą), neprievartavau savęs besigrauždamas, kad nepatinka, neįdomu, turėčiau pamėginti suprasti, etc. o tiesiog po poros minučių pėdinau laukan džiaugtis smėliu. Tai, ką mačiau buvo du žmonės, vienas su kauke, kitas be, tarškinantys bliūdais ir vaikštantys po salę kaip procesija, vis kažką papasakojantys vokiškai, kai tie, kas supranta, nusikvatoja, ir paskui galų gale buvo užlipta ant scenos ir toliau tarškinama. Gal buvo kam patiko, ir tai gerai. Šiemet įvairesnė muzika, todėl ir įvairesnės nuomonės bus apie ją.
Clinic of Torture. Jau aš kaip užsuktas tai kur suomiai, ten man gerai, kur kox feedbackas ar kokį šūdą parodo ekrane, tai džiaugsmas ir pan. Bet ką galiu padaryti - tai įtikina. Clinic of Torture buvo matytas prieš kelis metus Helsinkyje, kai koncas pogrom baigėsi siuvama ranka ligoninėje. Jokių iš anxto paruoštų garsų, tik garsas iš sm ir, kaip supratau, keli nauji kūriniai iš artėjančio albumo, daug dūmų, iš už jų vis išlendantys sadomazo video brutalūcha ir labai gera, perversinė atmosfera. Nors pirma diena visumoje ir buvo gana silpnoka, tai nereiškia, kad geriausiai sugrojęs Clinic of Torture taip pat buvo skystai. Ne, buvo labai gerai, masyvu ir lūkuriuoju naujo albumo.
Inade. Galvojau, kad tai bus vienas didesnių festivalio failų, nes nelabai man sekasi žiūrėti tokią muziką, kai ji atliekama gyvai. Bet šįsyk buvo visai gerai. Gal panašiai gerai kaip 2012 Lofte, gal geriau, sunku pasakyti, lyginant tai, kas buvo palyginti senokai, bet tiko.
In Slaughter Natives. Teko matyti jau keletą sykių ir nebuvo taip, kad alpčiau nuo muzikos gerumo. Tas senasis Cold Meat garsas, pompastika ir visa kita, būna visai ok kartas nuo karto prasukt namie, bet čia prisidėjo dar problemos su garsu, dėl ko galiausia iškeičiau mėginimą susivokti kodėl man tai nepatinka, į bordiurą, smėlį, diskusijas su puce mary apie politiką, įrašus, ir, nors ir turėjau dar gabaliuką noro pažiūrėti kaip skambėjo Bastard Noise, supratau, kad jei lixiu, tai turbūt lixiu čia iki kito vakaro, o gal ir su visam.

----------

Šeštadienio rytas vėlyvas, galvą gręžia skausmas, hostelio kambary miegančios 4 damos nuo pat 8ių ryto kaip ir priklauso normaliems turistams šiugždena popierius, šlamena maišelius, leidžia vandenį, krenkščia, šnypščia kažką ten viena su kita, nežinau ar priekaištingai ar ne, išeina, palikusios atidarytą langą kambary, ir iš lauko sruvenantis šaltis, po truputį smelkiasi į kaulus, mėsą, dantis ir verčia keltis, eiti į maisto paieškas ir turistiniam maršrutui po miestą. Kiek virpėdamas, kad nesudužčiau, pėdinu į senamiestį, kuris Drezdene iš esmės tox mažytis, kad būtina tiesiog praeiti tais praeitų metų keliais, pasižvalgyti į pajuodavusias bažnyčias, kurios, kaip teigia išprusę žmonės, yra padažytos, kad gražiau atrodytų, a la nubombintos, a man pochui čia tos žinios, padažyta ar ne, ir aš geriau įsivaizduoju kaip va čia degė, sprogo, šaudė, o aš su pachmu visas tirtėdamas keliauju ir skinuosi kelią tarp priešais tapusių japonų turistų su savo selfie stickais, klegančių vaikų ir kitų priešiškų būtybių. Nors ir nėra laiko skiriama muziejams, bet matau, kad dauguma jų restauruojama, tad lengviau sau pats pateisinu save, kad va, einu ne todėl, kad nenoriu ir kad kas, bet dėl to, kad neįleidžia. Tada net nubraukiu susigraudinęs ašarą, kox aš nelaimingas, ilgesingai pažvelgiu į praplaukiančią valtelę, nesumoju kodėl žmonės varo visa krūva į laivą, stovi ten, paplaukia upe, apsisuka ir grįžta, ir šiaip daug tokių egzistencinių klausimų iškyla, pradedant nuo nuolat remontuojamų tiltų, baigiant religija. Kolegos praneša apie kažkokią gatvelę jaunimui, pagal rekomendaciją iš hostelio, ir susitikę mėginam pasižmonėti taip, kaip jaunimas tai daro. Gegen die Nazis ar kaip ten, iškart jau matosi pridaužyta svastikų, stiprios antifa rankos, trenkiančios ir dūžta viskas, paskui pranešama, kad čia antifa area, mes enterinam į antifa area, ir Goatmoon našyfkė ant kelnių pradeda pulsuoti ir deginti. Gatvelė nieko. Daug kabokų, daug visokių neformalų, pankų, šunų, parduotuvių su žolės ženkliukais, bongais, smulkmenėlėm, uždarytom įrašų parduotuvėm ir panašiai. Nu, gal jei Vilniaus gatvė čia būtų irgi padailinta visokiais antifa pareiškimais ir priklijuota daugybė refugees welcome lipdukų, tai būtų kažkuo panašu. O gal ten jau yra jų pilna? Reikės pažiūrėti. Pasižymėję savo vidiniuose žemėlapiuose, kad praeita, sukam prie upės, tinkamės su dar keliais žmonėmis, lankančiais renginį. Lengvai teka upė, palengva teka alus, jaučiu, kad tuoj užtekėsiu irgi. Labai gerai, kad iš vakaro paruošta dirva, tai šiandien galima viską stebėti ramiau. Koncertas
Puce Mary. Po jos grojimo Lietuvoje, kiek zirziau sau, kitiems ir pačiai Fr, kad buvo sugrota prastai. Net kiek prisibijojau, kad štai, dabar vėl sugros jinai kažkaip, šast visi giria, o aš nesuprantu už ką. Įrašai geri, įdomūs, o gyvi pasirodymai... Neverta šitos minties plėtoti toliau, nes Puce Mary nunešė nuo pirmų minučių. Tai buvo taip gerai, aistringa, pikta ir masyvu, kad beveik pusvalandis pralėkė nemačiomis. Turint omeny tai, kad skrydžio metu buvo pamestas jos bagažas, gražintas į Daniją, vėl persiųstas, sulaužytas čemodanas, kažkas dingę, etc. žodžiu nežinau, rodos visas nesėkmių ruožas, bet 4 kūriniai, visi absoliučiai skirtingi ir aštrūs, buvo praktiškai geriau nei visa vakarykštė diena. Sakyčiau, kad tai buvo festivalio pažiba, jei ne
Bizarre Uproar. Matyti jau ne vieną ir ne du sykius, šįsyk dviese, nes antroji BU pusė, deja, negalėjo atvykti i Armageddon Descends, o kai ant mažesnės scenos ne vienas, o du žmonės, kiaulės maske padabintas p. SS, ant kurio kabanti bosinė gitara kartais atrodo lyg žaislinė, krūvom aparato apkrauti stalai ir svarbiausia, užtikrintumas ir tampa visiškai aišku, kad jie žino ką daro. Kiek laiko buvo grota? 30 minučių? 40? Tokiai muzikai tai yra jau absoliutus užribis. Dėmesys paprastai vangiai koncentruojasi jau po 25-30min ir reikia poilsio, bet lėtai judantys drone/noise monolitai, vietoje pakeisti gražiai įpintu XE gabalu Must Be Ready, keliais pamaišytas kūriniais iš Rape Africa ir Perverse Bizarre Humiliation bei atitinkamu video, kurio dalis buvo rodoma Lietuvoje, o dalis nufilmuota vėliau, dalyvaujant pačiam Pasi ir atitinkamoms jo gyvenimo moterims. Žodžiu bestas. Kada bebus proga pažiūrėti BU, linkiu nepraleisti.
Sardh buvo antras kolektyvas, su kuriuo buvau visai nesusipažinęs, bet, pažiūrėjus į discogs puslapį, matėsi, kad ten jau visa grupė - 5 diedukai su visokiais instrumentais ir kažkaip tikėjausi džiazo, gal kiek avantgardo. Na, nežinau. Vėlgi, ne mano arbatos puodelis. Gausybė įrangos, pradedant kompais, baigiant fenais, metalo gabalais, sintezais ir viskuo kitu. Visas kvintetas užsiėmęs nuo pradžios iki pabaigos, bet tai niekaip nesulipo man į bendrą visumą. Ir rodos buvo žmonių, kuriems tai tikrai patinka, ir labai džiaugiuosi už juos. Aš nesupratau ir teko ieškotis kitos veiklos.
Brighter Death Now. Ką gi, be abejonės užuojauta, kad Genocide Organ negalėjo sugroti dėl mirties artimoje aplinkoje, be abejo džiugu, kad taip greitai buvo rastas pakeitimas, ir, manau, nedaug silpnesnis, bet, kaip supratau, daugybė žmonių buvo nusivylusiu, kad nebus GO. Pernelyg dideliu fanboy niekuomet nebuvau, tai kažkaip žinią sutikau labai didvyriškai ir ramiai. BDN tryse - taip jau mandriau pasisakant - Deutsch Nepal, Trepaneringsritualen ir Brighter Death Now visi sugrojo Brighter Death Now, o galų gale prisijungė ir Puce Mary, kuri buvo sutikta ovacijomis ir nušlavė visą vyrišką žavesį savo moteriškuoju, taip pat sutvarkė garsą, pastatė į vietą mėginusį įsisegti į lūpas Rogerį ir žodžiu šiaip linxma. Tai buvo vienas iš tų kiek komedijinų pasirodymų ir labai džiugu, nes Lietuvoje buvo kiek per ramu. Kaip buvo įsišnekėta, tai formulė labai paprasta - per mažai vyno, BDN linxta į ambientą, per daug - chaosas, pats vidurys - tai, kas skambėjo Drezdene. Keli kultiniai gabalai, scena užimta judesiu, nors be Rogerio kiti du asmenys buvo gal labiau tiesiog dekoracijos nei pridėjo realaus garso, ir visame kame energingas ir malonus performansas.
Goatvargr. Antrus metus iš eilės Nordvargr groja čia festivalyje, ir antrus metus iš eilės kraipau galvą kodėl čia ir kas. Čia lyg ir jungtinis projektas, bet buvo atliktas vien Nordvargro. Death industrialas, scenoje galingai atrodantys vyriškis, visa galva aukštesnis už mane ir bene dvigubai platesnių pečių, žodžiu tikras milžinas, nesustojamai pliekiantis stroboskopas ir daugybė garso. Goatvargr buvo žymiai garsiau nei visa kita festivalyje ir čia tie visokie koncertų organizatorių pašmaikštavimai tokie, kai paskutiniam grupsui užmetama papildomo garso idant skambėtų masyviai ir visus "išneštų", yra negera "garsistų klano" praktika. Bet ką. Kai muzika neįdomi, tai garsu mėginama gelbėtis. Tuo metu geriau buvo gelbėtis alumi prie Filth and Violence ir Freak Animal parduotuvėlės, aptariant visą puokštę svarbių dalykų kaip antai kodėl tiek daug fanboys, o tiek mažai fangirls ateina ir pasako, kad kažkas patiko ar nepatiko. Gal grojimas apie jausmus padėtų? Bet daug, labai daug kas yra grojimas apie jausmus. Bizarre Uproar yra grojimas apie jausmus. Dažnai ir nelabai kitokius, tik kitaip pateiktus. Į plačias pažiūras žmonėms neįeina tas mažas siaurų pažiūrų žmonių pojūčių ir pasaulėvaizdžio momentas. Dabar lyg ir automatiškai reikia būti progresyviu objektyviu stebėtoju. He. Stebėtoju per rakto skylę. Tebūnie.
Pasibaigus Goatvargr, veixmas persikelia į chill salę, kur vieniši visą vakarą dydžėjai, galų gale gali atsigriebti ir pasimėgauti nors keliais šlakeliais dėmesio. Rodos pas mane jau tų šlakelių nebelikę, todėl paskutiniai atsisveikinimai, posūkis prie Elbės, suoliukas ir geriamas vanduo, tekančiam vandeny atsispindint nelabai gausioms miesto švieselėms ir pas kengūrytes namo.

-------------

Toliau viskas dėliojasi sekmadieniškai. Nors kambario kolegės iššiugždėjo lauk su visais čemodanais, bet dar gana anxti, džiugesys dėl sveikatos, ilgas trijų valandų reisas pro nematytas Drezdeno vietas, ieškant vienos kitos lauktuvės, kurių šiemet parvežti viena mažiau ir melancholiškai stebint sekmadienio judėjimą mieste. Drezdeno Dynamo žaidžia rungtynes, į kurias visai norėčiau nueiti, bet deja nespėsiu, nors matau miestą dabinantis geltonai juodomis spalvomis. Mamos su sūnumis, pankai, pagyvenę solidūs ponai su futbolo šalikais, visi nuo ryto, po truputį juda stadiono link. Gerai. Atvažiuoti ir ramiai turistauti būnant čia tik kelias dienas sudėtinga. Tam reikia laiko. Daugiau. Žymiai daugiau. Kaip praeitais metais, bent 5-6 dienų. Bet gal šiam sykiui ir užtenka. Sukam link Saksonijos Šveicarijos. Aš praktiškai juk nematęs kalnų, tai čia, pėdinant turistiniais takeliais, mėginant išvengti selfie stickių baksnojimo į šonus, žvelgiant žemyn vietomis nutirpsta kojos. Kaip aukštai, kaip gražu. O ten va pilies kažkokie įtvirtinimai ant kalno, o čia važiuoja traukinys, o ten toliau išvingiavę siauri keliukai kur vos prasilenkia dvi mašinos, vokiški namukai ir vokiškas kraštovaizdis. Įdomu kokia Elbė pasitix kitamet ir kokia Vokietija. Kaip visuomet po festo atrodo, kad dar tiek visko neiššnekėta, neaptarta, nesusitikta, bet tam yra kiti kartai. Ar šiemet buvo geriau? Man muzikine prasme ne, bet pažinčių ir šiaip žmogiškuoju atžvilgiu stipriau. O visuma ir svarbi. Toliau ilga kelionė namo, rūkas Lenkijoje ir kažkuriuo metu užšokęs prisiminimas kaip tranzuojant prieš kokius 15 metų per Lenkiją paryčiais kaleni dantimis, eidamas plentu, niekas nestoja, miegoti nėra kur ir žiūri į ryte beužsižiebiančius žiburiukus daugiabučiuose. Va, čia turbūt žmogus ruošiasi į darbą, čia gal pakilo atsigerti vandens ir tuoj pat vėl eis numigt, o čia žmogus tik ką grįžo iš naktines. Kaip pavydu jiems, taip šilta ten namuose, rodos daug ką atiduotum už tą galimybę atsigult, bet susirandi nuošalesnę vietą, pakrenti po balkonu ir ryte eini toliau. Ir viskas gerai. O dabar va sėdi kartais šiltai, gerai, sotus, nieko netrūxta, bet vis tiek dar kažko norėtum pasiparinti. Kai kūnas lempa (nuo žodžio lepintis, bet ir kur šviečia gerai), smegenyse atsiveria vis didesnė skylė. Gi viskas susiję ar ne? Nelygu iš kurios pusės pažiūrėsi.
Dėkui bendrakeleiviams, vairuotojams ir šiaip keliaujantiems.

Jan Kruml​ kelios minutės rinktinių video paspoxojimui: https://www.youtube.com/playlist?list=PLjnxS-wFVl44LhMSq2SwOxj1lw2riUOZ_

_________________
Recenzijos, interviu, distro, noizzzz http://www.terror.lt


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema: Re: Reportažai
StandartinėParašytas: 2015-10-19, 11:49 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 1719
Miestas: Aalborg, DK
Labai geras literaturinis reportazas. Kartais man sita scena atrodo kaip gestantis lauzas - kai kur dar blyksteli koks nuodegulis, bet siaip viskas gana atause. Vis dar uoliai stengiuos klausyt tu irasu, bet cia kartais daugiau iprocio. Kaip atrodo, Levai, - ar tai jau nuvaziuojantis traukinys?

_________________
Nebūkim neekologiškos kiaulės.


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema: Re: Reportažai
StandartinėParašytas: 2015-10-27, 14:00 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2006
Pranešimai: 1124
A velnias žino žinok. Manau, kad scena kaip dalykas nėra nuvažiuojantis. Jinai gal kiek keičiasi, atsiranda daug naujų krypčių, žmonių, vėjų, dėl kurių sunkoka koncentruoti dėmesį į kažkokį tai branduolį, kurį būtų galima vadinti scena ir viskas būtų aišku. Bet manau, kad jinai yra ir bus, tik aišku tuo reikia aktyviau domėtis, ko ir pačiam pritrūxta kartais jėgų ar laiko, ir paskui gaunasi, kad naujų muzikantų nebežinai ir pradedi pats sau bambėt kaip seniau būdavo gerai ir visa muzika po 80ųjų išsigimė :)

_________________
Recenzijos, interviu, distro, noizzzz http://www.terror.lt


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema: Re: Reportažai
StandartinėParašytas: 2015-11-21, 02:57 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 14228
Miestas: Vilnius
Ne reportažas, bet minčių verpetėlis, kurį įsuko praėjusį vakarą vykęs Sen Svaja pasirodymas, ypač jo ritualinė dalis. Kažkaip stipriai mestelėjo į potyrius, primenančius Verbiškes, ankstyvuosius Londono neofolk klausymus, Cold Meat Industry ir kitus giliai arkaninius įspaudus. Pagalvojau, kad atlikti ritualą scenoje... tikriausiai ryžtasi tik jauni žmonės. Gal todėl, kad tai atrodo svarbi, magiška akimirka, kurią kažkodėl privalu išgyventi ir įveiksminti. Manding aktorius, artistas, muzikantas-profesionalas iš savo sceninės patirties dažniausiai tampa tarsi dėmesio ir amato įkaitu - kuo toliau, tuo puikiau žino kokią natą paimti kad spaustų ašarą, kokį raumenėlį įkrutinti, kad žiūrovo koja trepsėtų, kokia seka įaudrinti, kaip pradėti, kaip teisingai pabaigti ir kurioj vietoj gauti dozę aplodismentų. Įsijausti į vaidmenį, į kitą amplua, tapti kitu - tuo, kurio reikia žiūrovui, kad išeitų įtikinama istorija. Tai neabejotinai menas - Menas apsimesti. O Magija, ko gero, atvirkščiai - Menas neapsimesti. Įgauti ir išgyventi kitokybės būseną, pasiekti apnuogintą archetipą po kauke - ne todėl, kad tai kažkam patiktų, o tiesiog todėl, kad tai reikiamybė ir manifestacija dabartyje, kad būnant drąsiu kitaip neišeina. Ne dėl simpatijos ar efekto, o kad svarbu. Net jei pasirodys naivu, kraupu, kažkam per keista. Tas skirtumas tarp aktorystės meno ir magijos žinoma nėra absoliutus, jis persiliejantis, bet staiga aiškiai pajuntamas - daugiau ar mažiau, pavykusiai ar nelabai, bet jis tvyro ir atsiskleidžia, iškviesdamas demonus iš už vaidmenų. Pagalvojau, kad štai todėl įkvepia ir visuomet artimu lieka tas nesušukuotas "undergroundas", kreivumas ir ta nenusakoma "magija", neįtikėtinai suliejanti kas menama ir akivaizdu. Taip, aš galiu nuoširdžiai žavėtis puikiai paimtomis natomis, arktinio švarumo skambesiu ar meistriškai įsmeigta pauzės strėle - bet dieviškumas neapribotas harmonijos, ritualui reikia daugiau. Ir jis nevyksta bet kur ir bet kada. Šįvakar trijų Sen Svajos laumių apeigos kaip reikiant įkirto ir atgaivino. Pasijutau tikrai su savais, lyg kokioj kamaroj ar palėpėj, ar prie laužo, kur sapnuojami labai keisti, bet visiškai tikroviški dalykai. Dėkingas Sen Svajai už tą Užribio akimirką, viliuosi jų kūrybinė žievė dar ilgai liks liauna ir alsuojanti, auganti, nerambėjanti, neįkalinta penklinėje ar numatytoj buitinėj formoj. Grožis - drąsa - gyvybė - tikrovė. Valio!

_________________
kad tavy grausmas


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema: Re: Reportažai
StandartinėParašytas: 2015-12-03, 14:34 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 7236
Miestas: Munka Ljungby
bet tai kai senatvė atėjo. už nepilnų 100 km groja anthrax ir slayer- grupės, virš dekados buvę mano top 3 o aš ką? tingiu batonus pajudint. čekiste, tik nerėk.

_________________
Vorai MC Nomads
avietynas


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema: Re: Reportažai
StandartinėParašytas: 2015-12-05, 23:55 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2009
Pranešimai: 1224
Miestas: Kaunas
Slayer visai neblogą lygį palaiko paskutiniam albume.
Bet stenatvė - taip. Vis pagaunu save galvojant: būtų nebolgai kokiom 15-20 min., ne daugiau.

_________________
There's only one way of life, and that's - your own [Levellers]


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema: Re: Reportažai
StandartinėParašytas: 2015-12-16, 11:19 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 14228
Miestas: Vilnius
Na tai kiek tą patį per tą patį galima džyrinti? Užsisenėjęs metalo fanatizmas, kaip gyvenimo pozijca, suprantamas. Bet tos senos grupės ir atsikuriančios vien dėl tokių veteraninių simuliacijų, o ne dėl to, kad yra išties ką naujo, kitokio pasakyt... nacher, naftalinas! Labai aiškiai tą pajutau kai Hypocrisy Vilniuje buvo prieš kelis metus, ir mėgta ir baldelinta, ir ne senatvė scenoje dar ir garso kokybė super ir energijos berods netrūksta... o po keturių penkių gabalų nebeveža ir vsio, - kaukolės, žarnos, [pyp], tas pats per tą patį, galvoji ar tikrai tas žmogus gali 20 metų apie tai "pasakot"? Gal tiesiog nieko kito neturi ką pasakyt, tai nuo paauglystės ir vyksta tas pats "siaubo teatras" kaip Šaulys pasakytų. Na ir tegu vyksta, tik kad neveža.

_________________
kad tavy grausmas


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema: Re: Reportažai
StandartinėParašytas: 2015-12-16, 12:47 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 7236
Miestas: Munka Ljungby
jo, per metus toj tematikoj pilnai užtenka oldskūlinio true & evil festivalio, kur, atvirai pasakius, nebaisiai ir svarbu, kas ant tos scenos pielija :))

_________________
Vorai MC Nomads
avietynas


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 71 pranešimai(ų) ]  «  1, 2, 3, 4, 5  »


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron