Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus
Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune
Lapkričio 23 d., penktadienį, 13 val.
Įvyks konferencija, skirta Ministro Pirmininko Juozo Tūbelio 130-osioms gimimo metinėms.
Konferencijoje įžvalgomis apie Pirmosios Lietuvos Respublikos asmenybes ir vertybes dalinsis Prezidentas Valdas Adamkus. Renginį atidarys „Consilia academica“ tarybos pirmininkas akad. Leonardas Kairiūkštis ir Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. Pranešimus skaitys Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Pranas Janauskas, Rokiškio Juozo Tūbelio vardo progimnazijos mokytoja Zita Baraišienė, Istorinės Prezidentūros istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė. Meninę programą atliks Rokiškio Juozo Tūbelio vardo progimnazijos saviveiklos kolektyvas.
Juozas Tūbelis – vienas ryškiausių pirmosios Lietuvos Respublikos politikų bei visuomenės veikėjų, Lietuvos labui dirbęs bene visą nepriklausomybės dvidešimtmetį. Jis – ilgametis LR Vyriausybės vadovas, taip pat dirbęs finansų, žemės ūkio ministru, Lietuvos banko vadovu. J. Tūbelis buvo politikas, padėjęs pamatus nepriklausomos Lietuvos ekonomikai. Istorikai laikotarpį nuo 1927-ųjų pavasario iki 1939-ųjų rudens kartais įvardina kaip Smetonos-Tūbelio erą. Šalies Prezidentas ir Ministras pirmininkas kartu vadovavo valstybei, be to, buvo svainiai. Prezidentas labai pasitikėjo savo draugu ir daugumos valstybei reikšmingų sprendimų nepriimdavo nepasitaręs su J. Tūbeliu. Didžiulę J. Tūbelio reikšmę valstybės valdyme pripažino ir A. Smetona, sakydamas kalbą per J. Tūbelio laidotuves 1939 m. rugsėjo mėnesį: „Kito tokio draugo, koks Juozas man buvo, aš neturiu. Jis man ne tik draugas, bet ir artimiausias asmuo valstybės darbe ir mano gyvenime.“
Konferencijos rengėjai: Akademinė asociacija „Consilia academica“, Rokiškio rajono savivaldybė ir Istorinė LR Prezidentūra.
Renginio rėmėjas: Lietuvos mokslo Taryba.
*****
2012 m. lapkričio 15 d., ketvirtadienį, 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g 2, IV a. fojė) pristatyta kilnojamoji paroda „Įsikūrę prie Nemuno“, supažindinanti visuomenę su panemunės miestų ir miestelių istoriniu, kraštovaizdžio ir urbanistiniu paveldu.
Kaip seniau atrodė šalia Nemuno įsikūrę miestai ir miesteliai, nuo seno galintys didžiuotis savo garbinga praeitimi bei vaizdingu kraštovaizdžiu? Kokia jų kultūrinė ir ekonominė reikšmė Lietuvos istorijoje? Į pastarąjį klausimą gali atsakyti miestelius tyrinėję istorikai, archeologai, kultūrologai, o štai sužinoti, kaip seniau atrodė viena ar kita vietovė, padeda tik senoji ikonografija.
http://www.kvb.lt/lt/naujienos/3544-isk ... ristatymas
