Dangus Forums

United Tribes of Baltica

* DUK    * Ieškoti  * Registruotis * Prisijungti 

Dabar yra 2019-10-21, 07:27




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 71 pranešimai(ų) ]  1, 2, 3, 4, 5  »
Autorius Pranešimas

dziedas
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-12-03, 11:02 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 7236
Miestas: Munka Ljungby
nu užsiknisau kuistis su blog'u, katras nepriima lietuviškų rašmenų- įdedu koncerto reportą štai čia

Beblūdinėdamas interneto platybėse, netikėtai užkliuvau už nežymaus anonso, kad mano vaikystės dievai, grupė SLAYER koncertuoja vos už 100 km- Malmėje. Prasitrynęs akis ir įsitikinęs, kad tai- ne optinė apgaulė, kuo skubiausiai užsisakiau bilietus, išsiknisau iš archyvo pelėsiais beigi voratinkliais apaugusius seniai pamirštus cd ir kelioms savaitėm panirau į audringos jaunystės prisiminimus.
Atėjus ilgai lauktam vakarui, susikomplektuojame ekipažą ir per lietų, rūką ir perkūniją išjudame fiestos link. Iš asmeninės patirties žinodami, kad niekas niekad neprasideda laiku, šiek tiek pavėlavę, įriedame prie Malmės kongresų rūmų. Čia pastebime pirmą skirtumą, lyginant su lietuviškais undergroundo koncertais- pas mus minia siūbuoja aplink duris linksmoje spūstyje, it vandens pritvinkęs prezervatyvas, plona srovele Brauno judėjimu tekėdama vidun, o čia- viskas priminė Maskvos Raudonąją aikštę- kelių šimtų metrų eilė, tvarkingai išsirikiavusi, judėjo įėjimo link. Pamatęs žmonių kiekį, mintyse nusprendžiau, kad bus gerai, jei jei papulsiu vidun bent į renginio vidurį, tačiau, didelei mano nuostabai, eilė judėjo labai greitai ir mes- vienas du- jau viduje, sėkmingai praėję visus facecontrol'us- matyt, tenykščiai geriau žino, kas yra potencialūs žulikai ir nė vieno mūsų nė netikrino. Taigi, papuolėm vidun ir nužygiavom salės link, iš kur jau griaudėjo muzika.
Savo gėdai turiu pripažint, kad taip ir nesužinojau, kas grojo pirmieji- logotipo užrašo neįskaičiau, į pradžią pavėlavom, muzika- nesudomino, pamenu tik, kad tai buvo apšildanti grupė iš Kanados, kurių gitaristas pagal savo imidžą priminė K. Kingą. Pagalvoję, kad vakaras dar ilgas, nusliūkinome prekystalių link, palikę besikratantį pundelį jaunimo ir besidegiojančią salės šviesą- viskas priminė generalinę repeticiją.
Kol apsiprekinome alumi, marškinėliais ir kitais mielais niekučiais, į sceną išėjo antrieji vakaro dalyviai- Lietuvoje neblogai žinomi „Lamb of God“- piktas plikas vokalistas, primenantis didelį vorą, gerą valandą rėkė, spiegė, kriokė reikalavo kokaino ir kitaip linksmino publiką, spėjusią gerokai apšilt nuo 3.5% stiprumo alaus- švedai turi stulbinančią savybę apgirst nuo visokių nealkoholinių gėrimų. Linksmas ir piktas trash-black-industrial tiko švediškam jaunimėliui, liejančiam prakaitą pirmose eilėse, tuo tarpu vyresnė publika būriavosi prie gale stovinčių alaus prekystalių, laukdama savo valandos.
Po „Lamb of God“ sekė ilgesnė pertrauka, mat pasirodyti scenoje turėjo Children of Bodom- publika plūstelėjo prie prekystalių, o scenoje ėmė krebždėti darbuotojai, keisdami aparatūrą, traukdami marškas nuo papildomų garso šaltinių- apsidairęs aplink pastebėjau, kad dauguma žiūrovų buvo kultūringai apsirūpinę ausų kamštukais. Pabendravus su švedų muzikantais paaiškėjo, kad ir šie naudoja pastaruosius, tiesa, kažkokius specializuotus- pora kainuoja per 100 eurų. Pertraukos metu scenos gilumoje ėmė vaidentis kažkokios videoprojekcijų sukurtos baidyklės- priėjęs nustebau, kad tai- Švedijoje šiuo metu populiariausio online žaidimo Warcraft reklama :)
Publika tuo metu gausiausiai būriavosi prie ėdesio skyriaus ir šiek tiek kukliau- prie alaus. Švedai savo prioritetus yra paskirstę maždaug taip- pirmoje vietoje yra maistas, antroje- maistas, trečioje- visa kita. Nors metalistų spektras koncerte buvo kuo plačiausias- buvo galima išgirst visas Europos kalbas, pamatyt Slayer marškinėliais apsirėdžiusį turką, sijonuotus gotus su žindukais burnose, grandinėm apsivyniojusį indą, kukluksklano atributiką dėvintį negrą (!!) ar susikabinusią gėjų porelę, publiką būtų galima suskirstyti į tris dalis- pirmoji- pati gausiausia- vadinamieji stiliagos- plaukai, sutepti žele, įvairūs madingi rūbeliai, raudoni skruostai- tarytum kokie koledžo berniukai, susirinkę vakaruškon, antroji- jauni true metalistai, kokiais kiekvienas mūsų buvome jaunystėje- suraukti žvilgsniai, juodi rūbai, kerzai ir visi kiti priklausantys atributai. Na ir paskutinysis pogrupis- oldskūliniai metalistai, kurių amžius prasideda nuo kokių trisdešimt ir tęsiasi iki begalybės- išvaizda- kuo įvairiausia- nuo baikerių, iki markeriais išpaišytom džinsūrom išsipuošusių pudelių iš Europe laikų, buvo ir kostiūmuotų diedukų, ir bobučių, ir žmonių vežimėliuose ar su ramentais. Visur vyravo draugiška apgirtus bei gryna atmosfera- viešo susibūrimo vietose Švedijoje rūkyti uždrausta.
Nugriaudėjus pirmiesiems Children of Bodom akordams, publika plūstelėjo prie scenos, ištroškusi decibelų- nuo pat pirmųjų garsų salėje užvirė košė- žmonės sukosi pogo sūkuryje, vartėsi, plaukiojo virš galvų ir kitaip šėlo- čia pastebėjau antrą skirtumą, lyginant su lietuviška publika- vokalistui atsukus mikrofoną salėn, publika neklysdama išdainuodavo bet kurios dainos bet kurią vietą- to dar turėtume pasimokyt- visgi yra jėga, kai Vilniaus „Ąžuolyno“ dydžio sausakimša salė dainuoja išvien- jausmas yra nepakartojamas- pasijutau it atstumtasis, vos susigraibąs, kuri daina yra kuri. Kadangi po Children of Bodom turėjo groti švedų dievai In Flames, buvo jaučiamas šioks toks nekantrumas publikoje, kuris, tačiau, neperaugo į ką nors nemandagaus Children of Bodom atžvilgiu- vyrukai atgrojo savo kokybiškai, publika savo ruožtu kokybiškai atšėlo tam skirtą laiką ir nurimo pamaldžioje tyloje, belaukdami savo stabų. Scenon ėmė keliauti keisti, akvariumus primenantys kubai, personalas suderino instrumentus, išsiskleidė medžiaginę vaizdinę medžiagą ir viskas paskendo tamsoje. Nuaidėjus pirmiems elektroniniams garsams, salėje pasigirdo vientisas, visa drebinantis kaukimas, nustelbiantis netgi sintezatoriaus garsus. Neperžvelgiamoje scenos tamsoje ėmė žybsėti įvairios diodų grandinės, persipinačios tarpusavyje (štai kokį vaidmenį atliko vadinamieji „akvariumai“), ir štai, iš dūmų kamuolių išniro jie- švedų kultinė grupė In Flames. Salėje aiškiai matės, kad didelė dalis žiūrovų laukė būtent jos- tvyravo tokia ekstazė, kad jei kuris nors muzikantas būtų spragtelėjęs pirštais ir liepęs numirt- salė būtų griuvus paslika, lydima pašėlusio lazerių bei stroboskopų mirgėjimo ir besiraičiojančių videopentagramų salės sienomis. Dredlokuotas vokalistas bendravo su publika, tarytum su senais bičiuliais- visiškai betarpiškai ir šiltai. Per lėtesnį gabalą teko užfiksuot dar vieną technokratinę naujovę- visi pamena, kad romantiškose vietose yra priimta siūbuot iškeltą aukštyn žiebtuvėlį. Pamirškite, brangieji. Tai baisus archaiškumas ir netaktas. Šiais laikais yra priimta mosikuot iškeltu aukštyn mobiliuoju telefonu, o tiksliau- jo šviečiančiu ekranu. Pasijutau pasenęs. Atvirai pasakius, In Flames niekad nebuvo mano favoritai, taigi visai nesupykau, kai vaikinai baigė savo pasirodymą ir paliko sceną bei žiūrovus nekantriam laukime. Scenoje užkunkuliavo darbai- būgnų baterija pakilo aukštyn- kaip ir priklauso maestro, marshall kubai transformavosi į du, savaime aišku, apverstus kryžius (nereikia nė minėt, kad vieną kryžių sudarė 13 kubų), pasiruošimai, kaip ir priklauso tokio lygio kapelai, užtruko vos 20 minučių- yra iš ko pasimokyt mūsiškiams kriū, sugebantiems derinimo laiką užtempt iki begalybės.
Aišku, kaip visad, alaus ir dešrų kiekis metaliūgoms, kaip visada, nebuvo tinkamai paskaičiuotas, todėl, atstovėjęs kilometrinę eilę, gavau šlykštų hamburgerį su šlykščia kokakola :(.
Na bet mes ne apie tai. Staiga salėje ėmė gesti šviesa, pasipylė dūmai, gilumoje išryškėjo bedieviška projekcija ir nešina žemo dažnio virpesių skalanduojamais puspilniais bokalais, senoji gvardija metėsi priekin :) SLAYER pradėjo bendravimą griausmingąja „war ensemble“- atsisukęs publikon pamačiau, kad abejingų nedaug- kratėsi visi, kiek užmatė akys- neatsiliko nei diedai, siautulingai trypiantys šv. Vito šokius. Kiekvieną dainą lydėjo aukštos kokybės videoprojekcijos, susietos su vienu ar kitu albumu- pradedant „show no mercy“ ir baigiant dar naujausiais, nepublikuotais kūriniais.
Visą SLAYER pasirodymą įvertinčiau aukščiausiais balais- garsas, technika, apšvietimas- viskas lygiai taip galingai, kaip ir koncertiniuose dvd. Šiek tiek nustebino T. Araya imidžas- ponulis užsiaugino nemenką juodą, jau spėjusią žilstelėti, M. Gibsono barzdukę, kuri jam visiškai tiko :) Pertraukėlėse tarp dainų vokalistas negailėjo kandžių replikų nei krikščionybei, nei islamui, nei Bušui nei tiems patiems taikdariams- jiems buvo dedikuota „mandatory suicide“. Videoprojekcijose mirgėjo WWII nacistinė simbolika, vaizdai iš Irako ar 9/11- viskas sujungta į vieną velnišką nesibaigiančią grandinę, papuoštą žaliomis vėliavomis, apverstais kryžiais, svastikomis ir KKK- jei tuo metu salėje būtų prisifarširavęs religinis fanatikas- neabejotinai būtų nusidetonavęs :)
Nuskambėjus kiekvienos dainos pirmiems akordams, publika, tarsi per futbolo rungtynių finalą, puldavo vienas su kitu glebėsčiuotis, spausdavo rankas, krisdavo ant kelių ir kitaip reikšdavo savo neapsakomą susižavėjimą- per „south of heaven“ kai kurių veidais tekėjo net ašaros- net jūsų nuolankiam tarnui kažkoks gumulas įstrigo gerklėj- visgi, prieš metų 18, kai ėmiau jais domėtis, net pati mintis išvysti SLAYER gyvai atrodė visiškai absurdiška. Jaunimas nusidūkęs alsuodamas sėdėjo pusračiais ant grindų, nustebęs spoksodamas į siautėjančius diedus- tai jiems buvo ryškiai netikėta. Net nežinau, kiek laiko truko pasirodymas, tik staiga suvokiau, kad jau viskas- nuskambėjo paskutiniai akordai ir SLAYER pasišalino nuo scenos. Ir čia aš staiga supratau, kuo užsienietiška publika yra prastesnė už mūsiškę- ogi tuo, kad čia niekas nepaprašė biso :( Visi ramiai pasuko link išėjimų, nors šviesos uždegtos dar nebuvo- aš ir dar keli nelaimėliai pabandėm skanduot, bet beviltiškai- mūsų balsai visiškai prapuolė bendram šurmuly. O SLAYER dar būtų sugrįžę- taip ir neišgirdom tradiciškai finaliniu tapusio „raining blood“ nei atsisveikinimo kalbos- matyt ir jiems patiems tai galbūt buvo netikėta..
Po koncerto liko didžiulis kalnas gilių įspūdžių, spiegiantys ausų būgneliai ir šlapias, purvan įmintas cigarečių „west“ pakelis, liūdnai primenantis, kad „smokers die younger“...

_________________
Vorai MC Nomads
avietynas


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-05-30, 10:46 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 899
Miestas: vln
Kol tikrieji Lietuvos gotai dunda vingiuotais Lenkijos keliais ir smailina savo aštrias plunksnas be galo išsamiems ir liaupsių kupiniems Wave Gotik Treffen komentarams, pora žiupsnių įspūdžių gali pažerti ir gotas diletantas, kuriam šiemet pirmąsyk nusišypsojo niekad nesvajota laimė aplankyti šį renginį.

2007 05 25
Nors riedant automagistrale karts nuo karto pralenkiamų ar (rečiau) pralenkiančių automobilių kontingentas vis patvirtindavo, kad judama teisinga kryptimi, pasiekus Leipzigą vis dėlto tenka pasiųsti ne vieną riebų keiksmą renginio organizatorių kryptimi. Tikiu, kad penkioliktąjį kartą čia besilankantysis užmerktom akim gali pasiekti gotų Meką, t.y. agra-Messeparką, visgi mums, nors į WGT atvažiavusiems pirmąkart, tačiau tikrai nepirmąsyk trypiantiems Leipzigo žemę, informacijos, pateiktos internete, jog ši vieta yra prie pat kelio B2 (kas šiaip jau yra absoliuti netiesa), tikrai nepakanka. Klaidingai patikėję, kad ant kelio šviežiai pabraižytos rožinės rodyklėlės turėtų rodyti tikresnį kelią į reikiamą vietą nei kelio ženklai, afišuojantys garsiųjų industrinių Leipzigo mugių paviljonus, atrandame puikią vietą būsimai nakvynei prie jaukaus ežeriuko, kur iškart suvokiam, jog čia teks praleisti artimiausias 4 naktis. Na ką, nėra to bloga, kas neišeitų į gera… ypač atsižvelgiant į faktą, jog likus vos porai dienų iki festivalio pradžios. t.y. jau seniausiai nusipirkus WGT parkingo bilietą, netikėtai buvo paskelbta informacija, kad šis bilietas negalioja be atskirai parduodamo kempingo bilieto, kuris mums, tiesą sakant, buvo visiškai nereikalingas. Kokio velnio tada reikia kurti atskirą funkciją tam parkingo bilietui elektroninėje pardavimo sistemoje, kažkaip neaišku. Beje, vėliau paaiškėjo, kad minėtos rodyklėlės šiaip jau rodė kryptį pirmadienį čia vyksiančioms dviratininkų varžyboms. :)

Apsipratus su aplinka, žingsniuojam į pirmą lankytiną vietą – Heidnisches Dorf, t.y. pagonių, ar gal tiksliau, pagonų?, kaimą. Čia toks festivalis festivalyje, turintis net savo atskirą plakatą, kuriame nė žodeliu neužsiminta apie Wave Gotik Treffen. Prieš gerą pusmetį teko matyti šios srities grandų Corvus Corax nepaprastai profesionalų pasirodymą Nürnberge, kuris, nepaisant palikto neišdildomo įspūdžio, paliko ir šiek tiek nerimo dėl neigiamų tokios scenos savybių: besaikio maivymosi ir nesugebėjimo kūrybiškai atsinaujinti. Pagonų kaime visas keturias dienas viena kitą kas valandą keičia keturios viena nuo kitos nė kiek nesiskiriančios grupės, kurių nė viena minėto CC pasirodymo tikrai nesugebėtų perspjauti. Greičiau priešingai, visos jos iki maksimumo stengiasi išlavinti minėtas neigiamas jos savybes, ypač maivymąsi ant scenos. Gal tik austrai Lapis Serpentis sugeba atkreipti dėmesį ramesnėmis intonacijomis, dviem skaidriais moteriškais vokalais ir sugebėjimu beveik nenaudoti dūdmaišio, kas germanų pagonų scenoje maloniai nustebino. Dar vieni austrai Elli Riehl, kaime turėję groti tuo pat metu, kai kitoje miesto pusėje planuota WGT atidarymo ceremonija, tikiu, irgi būtų sudominę, tačiau kadangi jie jau buvo matyti tame pačiame Leipzige prieš ketvertą mėnesių, teko, žinoma, rinktis atidarymą.

O atidarymas buvo išties šis tas nepaprasta. Savotiškas kitokio Leipzigo atradimas. Skambant tūlų britų In the Nursery pakankamai nesubanalintai su miestu vienaip ar kitaip susijusių klasikos kompozitorių kūrinių interpretacijai ir žliaugiant baisiam lietui, ant tamsoje paskendusio masyvaus 1813 m. Leipzigo mūšio monumento, didumo sulig ne vieno aukšto namu ir dėl savo masyvumo tikrai galinčio sukelti neigiamų asociacijų skiauterėtam antimilitaristiniam jaunimui, rodomos šviesos instaliacijos nori nenori primena, jog Leipzigas – tai ne vien pankų ir gotų, ne vien apleistų griuvėsių ir skvotų, ne vien nuo socialistinių laikų vis dar tebešlovinamų pramonės mugių miestas. Tai miestas, turintis seną, nors daugelio ir primirštą, istoriją. Tai Wagnerio, Liszto ir Griego miestas, tai giliõs kultūrinės tradicijos miestas. Į dešinę ausį tikros meno ekspertės šnabždami techniniai ant monumento išnyrančių simbolių spalvų pavadinimai spalvotyros nė kiek neišmanančiam kalbininkui skamba tarsi maginiai užkeikimai, ypatingą atmosferą padeda kurti rūkas, o už penkių žingsnių nuo mūsų viešai besidulkinančiai gotų porelei visa tai išvis nė motais.

Prieš atidarymą pažiūrėti Crematory ir Amorphis pasirodymai – duoklė giliai užsislėpusiai ir turbūt niekada neišnyksiančiai asmenybę brandinusiai praeičiai. Galvos pakratyti drąsos neužteko, bet vis tiek buvo gerai. Ypač „My Kantele“. Net prieš koncertą šmėkštelėjusi mintis, jog cirkas (Kohlrabizirkus) – ypač tinkama vieta metalo koncertui, po to pasirodė perdėm eretiška. :)

2007 05 26
Antrą festivalio dieną ir vėl tenka pradėti pagonų kaime, kadangi tik jis veikia nuo ankstyvo ryto, kai visi tikri gotai dar miega. Ir vėl tos pačios keturios grupės, ir vėl tie patys dūdmaišiai, ir vėl tie patys būgnai, ir vėl nieko nauja…

Po pietų einame į Leipzigo teatrą. Puikesnės erdvės Ataraxios „Paryžiaus splinui“ nei tikra teatro salė, ko gero, rasti negalima. Taip, tai buvo teatras pačia tikriausia to žodžio prasme: su kaukėm, stilingais kostiumais ir tikra vaidyba. Tiesiog gražu žiūrėt, kaip keturi aktoriai iki pasirodymo galo spėja vieni kitus kuriuo nors būdu nugalabyti: nušauti, papjauti atimant pinigus ar dar kaip. Visa kita skaitykime čia: http://www.dangus.net/forumas/viewtopic ... 4b9b1d50be
Na, detalės tos pačios, tačiau panašu, jog atlikėjai yra pakankamai kūrybiški, kad nesugebėtų to paties pasirodymo idealiai atkartoti antrą kartą. Spektakliui pasibaigus, darsyk pakartoję moon of alabama, vyrukai bergždžiai dar bando išeiti į sceną antram bisui, tačiau vokalistė juos paprasčiausiai išveja atgal į užkulisius „tikru gotišku“ botagu. Jep, čia buvo antrosios festivalio dienos vinis.

Iškart po to stebėtas Salonorchester Weimar, bandžiusių groti Rammstein kūrinių parodijas klasikiniais instrumentais, pasirodymas irgi turėjo pretenzijų būti pavadintas teatriniu, tačiau po Ataraxios jis jau nebesižiūrėjo. Įdomi idėja – ant scenos paišomus paveikslus ir miniinstaliacijas iškart demonstruoti vaizdo projekcijoje ekrane, nors estetinės pajautos iš šių projekcijų bent jau man norėjosi ir daugiau.

Antrosios dienos duoklė džeržgesiui – Haggard ir pora išties stiprių Moonspell gabalų. Su Haggard viskas būtų buvę gerai, jei ne vėl tas užknisantis „pagoniškas“ vokalistės maivymasis. Šešiolikos žmonių grupės idealus įgarsinimas ant scenos mane žavi. Tikiuosi jie nesusilaukė iš organizatorių replikos, kad sudėtį nulėmė žmonių noras nemokamai patekti į festivalį.

2007 05 27
Trečią rytą pas pagonus einam tik pasinaudoti nemokamu tualetu.

Antroji diena aiškiai parodė, kad tikėtis, jog visi renginiai ir visose vietose bus rengiami su vokiškai precizišku tikslumu, yra neverta. Dėl planuoto Bad Sector pasirodymo tenka atsisakyti Verdžio Requiem Leipzigo Gewandhause (kas tokio pobūdžio festivalyje, pripažinkim, išties intriguoja), tačiau paties BS pasirodymo vis tiek nepavyksta pamatyti, nes jis vėluoja visą valandą ir prasideda tuo metu, kai jau žiūrimas kitas koncertas. Na, ir panašiai…

Būtent dėl to trečiosios dienos programa pasirenkama vienoje konkrečioje vietoje ir víena konkrečia dvasia. Pogrindinis kino teatras UT Connewitz, kuriame ne taip seniai buvo aplankytas Punch records festivalis, šįkart siūlo šaltosios mėsos pramonės asortimentą. Prie durų susibūrusi ir sparčiai gausėjanti agresyviai nusiteikusių į vidų neįleidžiamų vietinių antifa jaunuolių grupuotė (kurios elgesys ir demonstruojamas išprusimo lygis, kad ir kaip tai bebūtų paradoksalu, pasirodo, nė ką ne geresnis nei, pvz., Vilniaus plikagalvių kamufliažinių gobnikų su trispalvėmis ant rankovių), žada, kad čia bus kai kas įdomaus…

Eilinį sykį rizikuoju pasirodyti diletantas, bet Stormfågel, girdimi pirmąsyk, man buvo didelis atradimas. Jautrias sielas išduodantis jaudulys ant scenos, dėl kurio per pirmą kūrinį smarkiai nusimušama nuo ritmo, toks didelis, kad kartais imi abejoti, ar tik jis nėra suvaidintas. Na, bet nuoširdumo nesuvaidinsi niekaip. Kaipmat grįžus į vėžias, įsivažiuoja ir iškilmingi styginių instrumentų pasažai, maršiniai ritmai, paslaptingi švediški šnabždesiai ir vengriškos liaudiškos melodijos stipriu raganišku balsu. Taip, sugebėjimas tarptautinėje scenoje išsiversti be „pasaulinės“ kalbos pagal mano vertinimo skalę yra labai teigiamas bruožas. Ir šis projektas paliko didžiausią įspūdį iš visų WGT matytų dalykų.

Coph Nia – du charizmatiški kostiumuoti vyrukai, besidalinantys su publika vyno (berods) buteliu, gyvai mušami tomai, įtaigiu balsu skleidžiamos tiesos (gal kartais ir kiek pabodusios – čia nieko nenorint įžeisti). Labai šiltas pasirodymas. Ir ne tik perkeltine prasme. Nulipdamas nuo scenos, vokalistas tvirtai pažadėjo, kad tai buvęs paskutinis koncertas su švarku ir kaklaryšiu ant scenos. Vos bešildoma skliautuota UT salytė, remonto nemačiusi, matyt, dar nuo Weimaro respublikos laikų, buvo idealus variantas koncertui sausio mėnesį su ne daugiau nei pora šimtų žmonių. Šįkart, karštą vasaros dieną, perpildytoje salėje visi iki vieno žliaugėm devyniais prakaitais.

Brighter Death Now – be šou, kaip ir Vilniuj (kiek teko girdėti). Vaizdo projekcija apie Ispanijos anatomijos institute mėsinėjamus žmones. Desiderii Marginis – vėlgi vienas individas prie technikos, o ekrane – apokaliptinės „Metropolio“ vizijos. Prisipažinsiu, žiūrėjau filmą.

Po koncerto išėjus iš salės pasitinka baisiai didelis lietus, o beveik visi antinaciai išsilakstę to lietaus pabūgę. Pora jaunuolių kitoje gatvės pusėje dar rodo fuckus visiems išeinantiems, o gatvę budriai saugo dvylika (!) policijos ekipažų.

Gretimais esančioje Werk II salėje groja gotų scooteris Soman su dviem besiraivančiom šokėjom. Po to ilgai laukti This Morn’ Omina varo sunkų sturm tipo beatą kartu su gyvais tribal ritmais. Užsimerkus skamba labai gerai, tačiau scenoje šokinėjantis frontmenas su „kur jūsų rankos?“ tipo judesiais scooterį primena dar labiau.

2007 05 28
Ketvirtą dieną pas pagonus išvis neinam, tačiau pagrindinėje gotų tvirtovėje – agra salėje – iš eilės grojusios dvi vokiško neva viduramžiško roko grupės aiškiai leidžia suvokti, kad į dūdmaišius ir būgnus nuo šiol jau ilgai nebegalėsim nė pažiūrėti. Klaros Zetkin parke groję amerikiečiai jaunučiai pamaivos I:Scintilla nustebina ne pagal amžių kokybišku roko su moterišku vokalu atlikimu, agroje dar pažiūrime įspūdingą ugnies šou ir važiuojame į paskutinį pasirinktą koncertą.

Vos išlipus iš autobuso reikiamoje vietoje, smagiai nuteikia iškart pasitinkantys antifa jaunuoliai, dalinantys atsišaukimus, raginančius stabdyti fašistines tendencijas juodojoje scenoje ir informuojančius apie grupės Dernière Volonté nusikaltimus žmonijai. Tekstą žr. štai čia: http://public.fotki.com/inguly/antifa/antifa0001.html Prie pat salės šį kartą prieiti nedrįstama, o policijos autobusiukų šįkart tik du. :) Koncertui pasirinkta erdvė išties kuria reikiamą Trečiojo Reicho laikų atmosferą: apvalioje retro stiliaus salėje aukštu kupolu, nedideliais balkonėliais ir raudonomis užuolaidomis ant neaukštos pakylos abu paskutinės valios reiškėjai su visa reikiama neofolk standarto uniforma: juodais trumparankoviais marškiniais, juodomis pirštinėmis, griežtomis klasikinio kirpimo sulakuotų plaukų šukuosenomis – mėgaujasi paskutinės renginio grupės statusu, atlikdami tris bisus iš eilės. Military-pop after-parčio mūsų kišenės neįkanda, tad grįžtame prie ežero ir su paskutiniu alaus gurkšniu pasidarome savo atskirą festivalio uždarymą.

Tai tokie bendri naujokų įspūdžiai. Žinoma, didžiausią įspūdį turėjo daryti ne čia aprašyta renginio periferija, o centras su visa savo juoda pseudoestetika, tačiau juodulių pilnų tramvajų aprašymais ir nuotraukomis jau nieko nebenustebinsi. Kelionėje atgal sausakimšą greitkelį išmainius į vaizdingus Tiuringijos kalnų šunkeliukus, kažkaip pagalvoji, jog renginio mastas, ko gero, jau per didelis, kad į jį norėtųsi grįžti kitąmet…


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-05-30, 20:18 

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 1568
jus achujieli chebra?:) panasu, kad tai geriausias dangaus topicas ever, gal todel, ka dkol kas nepasipyle tokie reportai kaip 'buvo zjb","nuostabu", "isgeriau daug alaus ir smigau" ;)) nu tokius reportus tai verta kopijuoti i popieriaus lapa, atsispausdint ir skaityt trulike vaziuojant is tasko a i taska b :)


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-06-01, 23:51 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 899
Miestas: vln
Mažytis vaizdo priedas prie pasakojimo (nuoroda "Reports" irgi paskaitytina):

http://www.stormfagel.com/html/index2.htm

Posto atnaujinimas (2008-05-01): Nuotrauka pašalinta. Skaityti tik atsiliepimą 30/5 2007.


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2010-03-10, 01:44 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 1719
Miestas: Aalborg, DK
Metas papasakoti, kaip visai netiketai pats sau tapau persiskos muzikos fanas ir apie tai, ka pamaciau unikaliuju Ensemble Mehr koncerte.
I sale izygiavau vienas paskutiniu ir pasijutau juodaplaukiu zmoniu keistais veidais apsuptyje. Apsiredziusiu, beje, solidziai vakarietiskai, ir ne vienos burkos ar skaros. Tik keletas zilabarzdziu danu sitoj prasmatnioj kompanijoj nejaukiai gurksnojo Royal Classic ir as pasiryzau i kranelius geriau nesigreziot. Ir dar labiau suglumau, kai juodoji chebra issirikiavo i eile prie baro ir i vietas grizdavo su bokalais ir vyno taurem. Primeciau, kad pakliuvau i tam tikros pasauleziuros ir kulturos sluoksni. Tai toks jis - priešrevoliucinio Irano kvapas?
Pristatantis rengini visiskai giedro veido danas anonsavo kitus koncertus, skaldydamas baikas, kad bus ir labai keisto folkloro is labai keistu saliu, ir kad sekantis koncertas - svedu.
Ir tada prasidejo...Is pradziu maniau, kad tikrai uzmigsiu arba iseisiu. Bet palaipsniui muzika trauke i save ir po desimties minuciu galutinai uzbure. Vienu metu nusistebejau, kad tie garsai turi nepalygint daugiau muzikines informacijos nei as esu iprates girdet. Vokaliste sedejo suakmenejusi padetom ant keliu rankom ir tik balsas dare stebuklus. Nesupratau ne zodzio, bet sako tos dainos - apie meile. Jei taip, meiles supratimas Irane pakankamai rustus. Skambesys buvo, galiu pasakyt, tikrai unikalus , o grojimo technika tiesiog stulbino - absoliutus technofolkas. Atviras bugnas - moteriskai svelnus ir neagresyvus, gal del grojimo pirstais technikos. Ir pagavau, kad perkusiste vienu metu barskina du ritmus. Triju rusiu bubenai buvo pabreztinai santurus, ir tikejausi, kad tikrai bus ju soluote. Buvau velniskai teisus - kai prasiverze ir bubenas pradejo aktyviai sokti i virsu ir apacia, jokiu abejoniu nekilo, toks stiprus tai instrumentas.
Visgi nervino tai, kad iranieciai - publika pakankamai nedisciplinuota. Nedidelio garso fone tai kazkas burbedavo, tai sugalvodavo kartu paniuniuot, tai kazkams susigalvodavo zibintuveliu pasviest i scena. Nors vienas epizodas nustebino - kai didele dalis sales kazkaip originaliai sunere pirstus pradejo cikset i takta. O paskutini gabala, kuris buvo matyt "Ant kalno murai" analogas, visi bliove sutartinai, neziurint ansamblio vadovo protestu.
Gaila, kad per 3 metus grupe neisleido ne vieno bendro albumo, isskyrus keleta soliniu. O kita vertus, tokios atmosferos irasyt tikriausiai tiesiog neimanoma.

_________________
Nebūkim neekologiškos kiaulės.


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2010-03-10, 08:46 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2008
Pranešimai: 500
Miestas: gimęs Utenoje
O galima ir nerastiskus reportazus cia det? :)) Nes kaip tycia fotografini turiu. :)) RAMMSTEINAI ETA ZYMENS ARENA!

http://public.fotki.com/Morandis/rammstein2010tour/

O siaip tikrai cool tema. Buvo mintis man su draugeliais bloga kurt, gryn tam, kad turetum kazka kazkam pasipasakot. Tai reiks cia jauciu karts nuo karto bruktelt prie nuotaikos, nes finale vis tik uztingejau sukt reikala su blogu:)

_________________
http://www.kult.lt/ - Sielos Kultūrizmas.


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2010-03-10, 10:54 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 5523
Cituoti:
kad turetum kazka kazkam pasipasakot


psichiatrui savo pasipasakok.... :)

_________________
...THEY switch me off, early in the morning...


Į viršų
 Aprašymas  
 

senbuvis
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2010-03-10, 12:06 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2010
Pranešimai: 121
Miestas: Vilnius
u lia lia, iš arti matyt Rammstein'us buvo malonu stebėti. Iki priekio taip ir nenusibroviau, nors buvo karšta ir taip nuo tų liepsnų. Superinis šou, koncertas taip pat geras :)

_________________
It's not that the lunatics are running the asylum, but with democracy's deification of Victimhood, lunatics are coddled and subsidized, and the productive are their slaves.
- Boyd Rice


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2010-03-10, 12:26 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2008
Pranešimai: 500
Miestas: gimęs Utenoje
Pries fotografuodami su kolegomis bijojom, kad per pirmas 3 dainas nebus jokiu fejerverku. Po to kai tie fejerverkai vis tik buvo - begau su baime i tulika, paziuret ar visi antakiai dar vietoj:))

O siaip nesitikejau tokio ispudzio. Ejau tiesiog pasiziuret kokybisko reginio, nes R+ netgi dorai neklauses buvau. Taciau va tau... Su Depechais Londone, R+ koncas = kol kas metu koncas.

Is paziuros chaotisko koncepto renginys, taciau atidirbta viskas iki smulkiausios detales. O po konco visa ta aparatura gal per pusvalandi i furas sukrove. na, Vokieciai, precizika ir tt.. :)

_________________
http://www.kult.lt/ - Sielos Kultūrizmas.


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2010-03-13, 01:48 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 1719
Miestas: Aalborg, DK
Harpunas mane praktiskai itikino - bala nematė, papasakosiu kaip moku, ką japaškės isdarinejo. Ale visgi kaip kaklą šiandien skauda nuo galvos kratymo...
Nužygiavau šį kartą punktualiai, nes kartais jie pradeda ir laiku. Ir pasirode, kad esu vienintelis ziurovas. Na, nelabai jauku. Visa laime, kad prasidejus is gretimo baro išdygo dar 20-30 zmogeliuku. Apšilde - tūli danai Supercharger. Na ir suporta pasirinko, tiesa sakant, likau pasibodėjęs. Vokalistas, matyt noredamas pasirodyt itin piktas, tvojo mikrofono stovą i publiką, visa laime, kad jos buvo taip skystai, kad i nieka nepataike. Supratau, kad is to pridurko skustom pazastim galima tiketis visokiu sunybiu ir pasitraukiau kuo toliau. Buvau teisus - vyrukas rodydamas nepaprastą draugiskumą publikai laistėsi alum ir kitokiom išskyrom. Negeresni ir jo nusmuktkelniai draugeliai. Muzika - na, toks metalizuotas rokenrolas. Ir kuo toliau jie grojo, tuo labiau panašėjo į ac/dc. Nevežė visiškai, tad atsidėjau mėgavimuisi "Carls' Special" ir lubų tyrinėjimui, kurios patvirtindamos, kokie kiaulės visgi yra danai, buvo nutaškytos ypatingo bjaurumo dėmėmis. Tad ir pakaks apie tai.
detroit7 pasijungė itin mikliai ir vokalistė drožė įžanginę kalbą, kurią pamėgdžiot ne taip jau paprasta: "we are detroit seven from Tokyo", tartum kalbėtų kas nors iš Kurosawos herojų. Ir taip tris kartus. Skambesys išties labai priminė Merzbow - jokių neigiamų emocijų, tik šalta budistinė samurajiška agresija. Ir tai labai tiko prie veido dviems mažoms japanyzėms, aprengtoms spalvotomis suknelėmis, kurios be to dar labai tiktų eit į darbą ar paskaitas. Šokinėdamas labai aukštai laužiau galvą, ką man primena ta basa pasistiebus, tartum nepasiektų mikrofono vokalistė. Būgnininkė neabejotinai buvo panaši į įtūžusį smulkų žvėriūkštį. Na, taip būna, kai stipriai išnervuoji katiną ir jis pagautas agresijos gali pridaryti stebėtinų dalykų. Gabalai beprotišku greičiu ėjo po kokius 5 en blok. Pauzėse vokalistė įspūdingos gausos, kokių 7 angliškų ir 4 daniškų žodžių kombinacijomis bandė regzti pokalbius, nors buvo sunku suprast, ar tai japonų, ar dar kokia kita pasaulio kalba. Apskritai, pastebėjau įdomų fenomeną. Nesvarbu ar tai būtų japanyzės, ar cyplos čainyzės/vietnamyzės - kai jos ima kalbėti angliškai, tai daro itin žemu balsu, praktiškai kontraaltu. Publika pavargo dūkti, bet muzikantai varė nė kiek nelėtindami tempo. Neįsivaizduoju, kaip jie gali tiek patempti, ypač ta mechaninė mergaitė prie būgnų. Bet kita vertus, niekas neturėtų stebinti, kai kalba apie japonus. Po pasirodymo bosistas vienu mauku iškaušo bokalą alaus, taip nusipelnydamas dar didesnės publikos pagarbos. Gal jį po to už parankių nešė, šito mes nežinom.
Taip baigėsi mano šeimyninių atostogų kultūros renginių ciklas. 3 absoliučiai unikalūs ir labai skirtingi koncertai, kiekvienas nustebinęs vis savaip. O mane, sulaukusį tokio amžiaus, nustebinti tikrai labai sunku, patikėkit...

_________________
Nebūkim neekologiškos kiaulės.


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2010-11-03, 22:01 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 1719
Miestas: Aalborg, DK
Dabar, matyt, pats metas papasakot, kaip atrode Valravn, juolab kad kita stotele - Ryga (o dar kita - Japonija, nelygu kas arciau pgl. gyvenamaja vieta).
Koncertas vyko buvusioje Nordkraft elektrineje. Tai milziniskas statinys, kuriame visai neseniai jaukiai isikure klubai, gero kino teatrai, restoranai ir kt. stebuklai. Estetiniu poziuriu modernizacija tikrai vykusi - issaugotos apsilupusios betonines sienos, didziuliai metaliniai piltuvai, iki siol veikiantys ir naudojami kranai. Klube padirbeta tikrai is peties - lubos, grindys ir dalinai sienos isklotos minksta medziaga ir betonineje dezeje, dargi pilnoj visokiu potencialiai rezonuojanciu ventiliacijos vamzdziu akustika - pritrenkianti, o garsas - tiesiog crystal clear. Kalbama, kad ten isisuko pats simfoninis orkestras, ir sunku juos is ten iskrapstyt. Kvailoka - saleje kaimo sventes principu sustatyti stalai, ir vieni zmones prieky soka ir linksminas, o kiti kaip kokie grybai sedi uz nugaru isikibe i alaus bokalus ir nieko nemato.
Apsildymui pasirinkti du kurdai, kuriu vardu minet nera jokios prasmes, groje gryna folklora - turku/kurdu/sufiju. Man visa turku muzika visada asocijuodavosi su pigiu sintezatoriu bytu ir ikyrokai raityta melodija. Nieko panasaus - isgirdau gryniausia akustini ambienta. Uzsimerki ir matai tokius nelabai aukstus rusvus kalnus. Veliau i ju gabalus mistiskai isiliejo muzikantai is Valravn ir galu gale taip ivyko pasikeitimas.
Valravn yra grupe, kuria stebeti gyvai yra labai idomu. Visu pirma del akustiniu instrumentu. O viena karta pamacius irasus pradedi klausyti visai kitaip. Be smuiko, kazkokio mandolinoido, labai gausiu ir skaniu elektronikos prieskoniu - dar nykkelharp ir dvi isilgines fleitos, efekto delei puciamos abi kartu (betruko trecios - i nosi). Ritmas - pagrinde is didziojo bugno ir bubeno. Ir dar priedo cajon'as (cia as pasikaustes - iskart atpazinau svediska Valterpercussion), ant kurio vieno gabalo metu netiketai isitaise simpatiskoji vokaliste. Nesu vokalo ekspertas, bet jis tikrai siaurietiskai nepaprastas. Kazkuo primenantis Bjork, gal siaures salose gerkles turi kazka bendro, o gal tiesiog issizioje pries veja vaiksto. Bet isgirdau "kodet på snor, PLING - PLANG" pasisiausiau kaip ezys ir kazkur giliai kakle uzstrigo gumulas. Gerai, kad stresui malsinti netruko gero Royal "Brown ale", ir kai veliau atejo laikas suvenyrams, supratau, kad i sia kova buvo investuota pernelyg daug.
Grupes kurybos geografija - nuo Svedijos iki Islandijos. Zinoma, ir Fareru salos. Apskritai, kiek pazistu Fareru folka - jis unikaliai dramatiskas ir melancholiskas. Daniskas, palyginus - be menkiausiu emociju, kaip negyva zuvis. Na ir fareru kalbos skambesys - baisiai malonus ausiai (ir baisiai nesuprantamas).
Buvo nemazai improvizacijos, negirdetu instrumentiniu gabalu. Labai patiko. Beveik taip pat gerai kaip Atalyja. Norejosi dar. Myniau namo savo standartinius km ir mintyse dainavau "lang langer vejen til Aslaug"...føroyskt. Matyt busiu ivaldes dar viena kalba. :)

_________________
Nebūkim neekologiškos kiaulės.


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2010-11-04, 11:28 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2008
Pranešimai: 500
Miestas: gimęs Utenoje
pasiskaitaliokit, jei tingit dirbt

http://www.djscene.lt/review/flashback?id=159

VanaVara rašė:
Audiovizualinės poezijos festivalis "TARP"
Spalio 23d.
21:00
Klubas XI20 (Kablys)

Naktinė programa

Poezijos performansas "Palikimas"
(J. Žėkas, S. Smirnova, Š. Mikelionis)

Poezijos filmų peržiūros.

Live:
"OBŠRR"
"NÜM NÜM"
"Tytia Mina Teramina"


Poezijos Jam Session (tekstų ir muzikos improvizacijos).

_________________
http://www.kult.lt/ - Sielos Kultūrizmas.


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema: Re: Reportažai
StandartinėParašytas: 2011-11-04, 18:56 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 1719
Miestas: Aalborg, DK
Galvoju, kaip cia man dabar maksimaliai efektyviai, vaizdziai ir lakoniskai papasakot apie folkloro atlikejo is Mongolijos Hugjiltu koncerta... Jis visas nufilmuotas - kaip megejiskom kamerom, galvoju, tikrai neprastai, ir garsas kaip jutubei - taip pat visai neblogas (zr. nuoroda). Tai is principo, gero ziurejimo ir vertinimo.... Nuo to gerklinio riaumojimo pritariant 2-stygiu instrumentu "zirga galva" (nes ten istiesu isdrozta arklio galva) tiesiog laksto siurpuliai per nugara. Dar praskamba dambrelis ir kazkokios labai keistos grojimo technikos fleita. As nesuprantu, kodel i tokius koncertus (yra visas ju ciklas, kuri organizatoriai vadina "keista muzika is keistu saliu" ir butinai prideda "tokiu kaip Svedija, Japonija ir Fiunas" (sala vidurio Danijoje)), susirenka tiek skystai publikos (20-30 nosiu). Ir patiems organizatoriams jausmas turetu but savotiskas, jei tie 30 lt uz bilieta net neatperka lektuvo skrydzio.

_________________
Nebūkim neekologiškos kiaulės.


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema: Re: Reportažai
StandartinėParašytas: 2011-11-07, 11:39 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2006
Pranešimai: 1124
ne reportažas, bet daugiau mažiau įspūdžiai iš Servataguse. Tikiu, kad jura- papasakos daugiau bo jin ten buvo ilgiau ir aktyviau negu aš, bet visgi.
7am - Talino autobusų stotis. šalta, tuščias miestas. į hostelį įleis tik po gerų 6 valandų, tad belieka čiuptis žemėlapį ir braidyt po Talino senamiestį, tuo pačiu stebint kaip bunda miestas. Jo senamiestis gražus. Tikrai gražesnis už Rygos. Bet po kokio pusvalandžio jau už**sa visos būtikų parduotuvėlės, blizgantys rakandėliai, cute kojinytės ir šalikėliai, paveixliukai ir panašūs šūdeliai, tad koncentruojamąsi į smulkesnius ir šiukšlinesnius praėjimus. atsitiktinis žmogus rusiškai klausia AR GRAŽI ŠITA GATVĖ ir rodo į gatvę, kurioje pilna primėtyta nuorūkų, alaus plastmasinių bokalų ir t.t. sakom nelabai. klausom ilgos paskaitos kokie negeri kaimynai ir kokiom gatvėm geriau vaikščiot arba ne. Prie pilies puikiai kliuxi į vidų Tauro Gyvas už 2.49/1,5L įsigytas gėrimų išparduotuvėj. Iškart šviesėja nuotaikos, atrandam supuokles, pakabintas po tiltu, nejaukiai nuteikia jaunuolis, strypčiojantis pagal kažkokį bumčiką ir renkantis pinigus, ragaujam kažkokių ten riešutų senoviškų, nes Hansa dienos ar pan ir pusė gyvo miesto yra apsirengę visokiais senoviniais rūbeliais. Žodžiu, laikas slysta pro pirštus.
Popiet prasideda alaus ragavimas. Gavus rekomendacijų iš vietinio pažįstamo, susiperkama įvairių rūšių na ir testuojam.
Saku Praha - šūds kaip reta. Na, analogiškas raudonam švyturiui. Net ne man vienam taip pasirodo. Skip. gerai kad vienas tik tebuvo paimtas
Saku Manchester's - žymiai geriau. raudonas, salstelėjęs aliukas, kuris smagiai gurkšnojasi. tačiau į koncertą pasiėmus papildomus 6 butelius, pradėjau gailėtis, kadangi nuo to salstelėjusio skonio darosi nebesmagu ir norisi paprasto mielo šūdinoko alaus
Saku Dubliner's - sako mėgino imituoti stoutą, bet kad toli nuo jo. kažkox gal kiek mėgėjiškas guiness extra stout rip-offas ar pan. bet šiaip geriamas ir visai nieko. bet vėlgi. įmantrus tas skonis ir daug jo neišgersi
Puls dark lager - geras, skanus, tamsus alus. nepretenduojantis į puikiausio alaus prizą, bet ir ne švyturys
Puls lemon - ar kažkox ten pavadinimas. be reikalo imtąsi experimentuoti. čia alus pusiau permaišytas su sidru, tai tenka puslitrį išgerti pora gurkšnių, užrukyti gausiai cigaretėmis ir užkasti 3jų rūšių dešromis, kad grįžtų vyriškumas į kelnes ir į širdį.
Na žodžiu, hostelis per pievą nuo koncerto vietos, todėl labai džiugu.
Koncertas vyxta kokiame tai industriniame pastate prie pat senamiesčio. ten buvusi gamykla gal ar pan. smagu, kad ant noizo festo festivalio plakato puikuojasi užrašėliai apie kultūros sostines ir t.t. Koncerte kaip ir priklauso gal 80% hipsterių su visokiom įdomiom kelnėm, senoviniais švarkeliais, didžiuliais akiniais, barzdomis, kepurytėmis ir t.t. jaučiuosi patekęs į rimtą labai renginį. pasigendu bloginimo vietos, nealkoholinių koktelių, starbuck's kavos ir vietos diskusijoms, kur būtų galima įspūdžius užrašinėti spausdinimo mašinėlėmis.
Kaspars Groshevs ir Savidivas - spėju šitie du grojo pirmieji. tačiau klaidžiojau nuo vienos scenos prie kitos, kadangi buvo visiškai neįdomu. kažkokie garsiniai experimentai, pasižaidimai sau ir susižavėjime nuščiuvusiems menininkams, tad pasirenku geriau ieškoti reikiamų žmonių ir su jais maukti alų negu gadintis nuotaiką tam, kad užsidėti pliusą klausant kažko.
LR - super. vienas muzikontų, dėl kurių važiuota ten. garso salėj labai daug. pjausto feedbackai ir vis daugiau žmonių užsikimšę ausis palieka salę ir eina į kitą sceną, kur groja kokį tai synth-pop ar pan. na, dydžėjai žodžiu. labai dinamiškas ir sklandus pasirodymas, kurio metu pradedu užpavydėti taip gražiai sudėliotų garso linijų. metalinis didžiulis shake-boxas, mikrofonas, krūva pedalų ir superinis vokalas. jokių vizualizacijų, nieko, tik garsas. nusileidžiantis iki žemų, glostančių žarnas ir per sekundę pakylantis iki ausį raižančio feedbacko. super.
Free improvisation - čia pasirodo buvo vieta išskirta kažkokiems suomiams, kurie varė savo improvizaciją. nu ir kčiortu pasakysiu aš. penkios minutės mėginant sulaukti gal ko nors įdomaus ir šiaip kadangi lauke šalta, bet galų gale nebeiškenčiu ir geriau einu laukant atsigerti negu klausytis TO. na maždaug ant scenos vyko tai: čiūvas atsisėdęs muša į kibirą ritmą, dvi bobos prie vieno mikrofono klykia bet ką kaip kokios raganos iš Antigonės, prie kito mikrofono čiūvas nusisukęs groja kažkokiu plastmasinių šūdu kaip kad seniau būdavo triola ar pan tox spalvotas vaikiškas instrumentas su spalvotais klavišėliais. kita boba prie mikrofono kartais pypteli kažką ir dar už nugaros jų pora dvasingų piliečių vienas su bosine, kitas su elektrine gitara RAIŽO kažkokius dronus. nu žodžiu. tiesiai į šmc.
Bizarre Uproar - nenustebino, kad tą vakarą geriausias. Mr.Bu nusisukęs prie krūvos efektų. Mis BU sėdi ant kėdės vidury scenos su kažkokiais dzinguliukais, apsirėdžiusi baltu chalatu. Trankomas ir loopinamas metalinis objektas, panašus į tą tokią tarką kaip kad skalbdavo senovėj moterys. Mis BU tuomet pradeda savo performansą. nagais dreskia sau odą iki kraujų, laižo žaizdas, geria dirbtinį (arba ne) kraują, pila jį ant savęs, kiša pirštus į gerklę, tepliojasi veidą savo ir dirbtiniu krauju, kai pradeda nagais draskytis savo šlaunis, vaizdas stringa iki pat dabar kaip nagai įsirėžia į mėsą ir dar jų neištraukus pradeda sunktis kraujas. aplink mėsa pabaltuoja ir lieka tokie keisti raudoni upeliai su baltais krantais. vėliau šiek tiek nuogybių, firminio BU vokalo, kiek aktyvesnio muzono ir pabaiga. tox labai atmosferinis performansas.ne tiek absoliuti brutalybė, tačiau keistai tamsus ir dar turint omeny tai, ką matai priekyje - besidrąskančią save moterį su kruvinu baltu chalatu ir krauju išmozotu veidu, kartais žiūrinčiu į publiką tuščiu žvilgsniu, sumoje susidaro nuostabus įspūdis. Ir apskritai smagu stebėti kaip žmonės keičiasi savo performansų metu. Po 10 minučių su aukščiau minėtais suomiais geriam alų, Tina užsidėjusi ilgas kelnes, tad žaizdų nesimato, bet vaikšto normaliai ir nešlubčiodama, valgom vytintą mėsą, juokiamės iš hipsterių, kalbam apie estiją, suomiją, nacizmą, fekalijas, įrašus ir maistą, ir taip ateina paskutiniai, kurie buvo įdomūs tame festivalyje.
Lust for Youth. - apsirikau. jie visai neįdomūs. bent ne tą vakarą. bent ne tai nuotaikai. na, ritmiškas noizas, ebm, synth-pop ar kas tai bebūtų. sintezai, du vyriški vokalai (vienas LR) ir DAUG DAUG nuobodulio. tad nelaukiu massive ejaculation išpuolių ir pėdinu per pievą iki hostelio.
naktį kaimynai tranko į sieną, nes knarkiu, ryte pakuojamės, skriejam per šaltą taliną į stotį ir laukia ilgoka kelionė Lietuvon.žodžiu, jei nebūtų tų dviejų minėtų grupių, tai būtų šūds, ne festivalis. nors sakė penktadienį buvo įdomoka. tai tam sykiui hau.

_________________
Recenzijos, interviu, distro, noizzzz http://www.terror.lt


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema: Re: Reportažai
StandartinėParašytas: 2011-11-07, 11:50 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2005
Pranešimai: 5523
kiek visa šita estiška muzika kaštavo? tik dėl BU matyt ir verta buvo važiuoti, nors kelionė į ten tai truputėlį užpisa savo trukme.

_________________
...THEY switch me off, early in the morning...


Į viršų
 Aprašymas  
 

dziedas
 Pranešimo tema: Re: Reportažai
StandartinėParašytas: 2011-11-07, 11:57 
Vartotojo avataras

Prisijungė: 2006
Pranešimai: 1124
vienai dienai 9 eurai. visoms trims rodos 15 ar tai 20, bet sekmadienį ten išvis nebuvo ką žiūrėti, o penktadienį vien dėl kylie minoise pokštų važiuot nesinorėjo. iš esmės iš visų trijų dienų mano požiūriu - BU, LR ir kylie minoise buvo įdomūs. visa kita - neturiu jokio supratimo kas tai. ir kelionė kiek prailgo atgal. į priekį tai px, naktis. ir gerai, kad autobuse tyliai visi miegojo. praeitąkart kai važiavau tai galą buvo okupavę miuslimai, kurių veikla autobuse visą naktį apsiribojo kosėjimu, juoku ir šnekėjimu su draugais keturiom sėdynėm į priekį bei valgymu visko iš itin traškančių maišelių.

_________________
Recenzijos, interviu, distro, noizzzz http://www.terror.lt


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 71 pranešimai(ų) ]  1, 2, 3, 4, 5  »


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron