Modifikuotų produktų srauto draudimai nesustabdo
Virginija SKUČAITĖ,
Mantas TOMKŪNAS
Nors Lietuvoje draudžiami genetiškai pakeisti augalai, daugelis daržininkų ir sodininkų jau nuėmė ne vieną jų derlių
Aplinkos ministerija vakar nutarė neleisti auginti modifikuotų rapsų Lietuvoje.
Šį sprendimą vieni šalies mokslininkai prilygina viduramžiais vykusioms kovoms su raganomis, stabdančioms mokslo pažangą, kiti įspėja, kad genetiškai pakeistų augalų poveikis gyvajai gamtai iki galo nėra ištirtas, todėl nenuspėjamas.
Pasitiko protestais
Vokiečių kompanijos “BASF Plant Science GmbH” planams auginti genetiškai modifikuotus rapsus Klaipėdos rajone Vėžaičiuose nepritarė ir Sveikatos apsaugos bei Žemės ūkio ministerijos.
Vokietijos kompanija prašymus pateikė praėjusių metų spalį.
Tačiau Aplinkos ministerijos užsakyta visuomenės nuomonės apklausa parodė: daugiau nei 60 proc. šalies gyventojų nepritaria, kad šalyje būtų auginami genetiškai modifikuoti augalai. Vakar Seime vykusią konferenciją apie genetiškai modifikuotus produktus protestais pasitiko ir Žaliųjų judėjimas.
Kuo pavojingi ir kuo naudingi tokie produktai? Lietuvos genetikai teigia, kad tai lazda su dviem galais. Priklausomai nuo auginimo būdų, genetiškai modifikuoti produktai gali būti ir pavojingi sveikatai, ir priemonė skurstančiai pasaulio daliai nugalėti badą. Bloga yra tai, kad dalis produktų gali būti auginami juose įdiegus BT geną, kuris yra atsparus herbicidams ir naudojamas apsisaugoti nuo vabzdžių kenkėjų. Tačiau piktnaudžiaujant herbicidai gali kauptis augaluose ir būti pavojingi.
Vienas žinomiausių Lietuvos genetikų Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Rančelis teigia, kad genetiškai modifikuoti produktai pasauliui duoda daugiau naudos nei žalos. Vien vaistų pramonėje augimo hormonas gaminamas jau apie 20 metų, pasitelkiant genų inžineriją sukurta daugybė vaistų. Dabartinė medicina orientuojasi į genetiškai modifikuotus augalus.
Rapsuose - antioksidantai
Ginčą dėl planų Lietuvoje, Klaipėdos rajone, auginti eksperimentinius genetiškai modifikuotus rapsus, pasibaigusį priešininkų pergale, V. Rančelis vadina nereikalingu, esą žmonės bijo to, ko nežino, o informacija juos pasiekia labai skurdi.
“Vėžaičiuose ketinta auginti rapsus taip, kad jie turėtų daug nesočiųjų riebalų rūgščių. Tokios rūgštys natūraliai kaupiamos meduje, jos vadinamos antioksidantais. Ar gali pakenkti antioksidantai bitėms ir žmonėms, jei žuvų taukų vaikams duodama gerti būtent dėl antioksidantų? Ar pavojingas sėmenų aliejus, kuriame taip pat gausu antioksidantų ir kurį vartodavo mūsų seneliai? Nors jokio pavojaus nėra, tačiau įbauginti bitininkai bijo vos 200 kvadratinių metrų plote ketintų auginti modifikuotų rapsų”, - tvirtina profesorius.
Lietuvoje auga ne pirmi metai
Genetiškai modifikuoti augalai jau seniai paplitę Lietuvoje. Atkeliavę įvairiais keliais jie buvo sukryžminti su vietinėmis rūšimis. Dabar daržininkai ir sodininkai sėkmingai juos augina, apie tai net neįtardami. Pavyzdys - iš JAV atkeliavusios ilgai negendančių pomidorų rūšys.
“Dar vienas pavyzdys - kanadiečių sukurtos rapsų veislės, kurių pagrindu selekcininkai įvairiose pasaulio šalyse sukūrė kitas rūšis. Tokiu būdu į Lietuvą atkeliauja daugybė sukryžmintų augalų, tarp jų - ir kukurūzai. Reikalinga griežta kontrolė, bet ne draudimai”, - įsitikinęs V.Rančelis. Jis sako, kad prieš 25 metus Lietuvoje buvo išvesta bulvių rūšis, atspari kirmėlėms. Tačiau kirmėlės buvo nugalėtos įvedus BT geną. “Bulvės su šiuo genu Lietuvoje auginamos jau ketvirtį amžiaus ir niekas iki šiol nekėlė triukšmo”, - teigė mokslininkas.
Ekonominis karas
Didžiausia genetiškai modifikuotų produktų augintoja ir eksportuotoja yra Šiaurės Amerika: JAV ir Kanada. Amerikiečiai yra didžiausi kukurūzų augintojai, o kanadiečiai - rapsų. V.Rančelio nuomone, pasipriešinimas šiems produktams Europoje kyla dėl to, kad pigesni ir savo savybėmis pranašesni produktai nukonkuruos didele dalimi subsidijuojamą Europos žemės ūkį.
“Visi sako, kad genetiškai modifikuoti produktai gali pakenkti sveikatai po dešimties metų, tačiau mes taip pat nežinome, kaip ilgainiui pakenks naudojimasis mobiliaisiais telefonais ar kompiuteriais. Mokslininkai stengiasi išrasti rapsus, kurie gamina nesočiąsias riebalų rūgštis ir kurios yra naudingos žmonėms, tačiau techninėms reikmėms reikia krakmolingų bulvių ar rapsų, kurie turėtų aliejaus, tinkamo biokuro gamybai”, - sakė Žemės ūkio universiteto profesorius Algirdas Slesaravičius.
http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46279
Aišku, straipsnyje išsakoma ir priešinga nuomonė, bet būtent šią ištrauką pateikiau norėdamas ipilti alyvos į ugnį. ;] Sutikit, čia ir argumentų pateikiama, juolab, kad dar sovietiniais laikais esu girdėjęs apie tokią kultūrą kaip kvietrugiai. Kaip ne kaip, tai jau mutantai.
