Dangus Forums

jau teko pamatyt. filmas, kurio PC ekrane turbūt niekaip nepažiūrėsi, nes tiems beribiams stepių peizažams reikalingas didžiausias ekranas. kaip kontrastas peizažams - "firminis" Barto portretavimas, nes ir vaidinantys personažai (nors vietom nebeaišku, ar jie vaidina, ar veiksmas jau peržiangia kino ribas...).

naujoji Barto juosta kiek primena anxtesnius jo filmus "Koridorius" ir "Mūsų nedaug". daug degtinės ir visiškai girtų kriminalinių tipažų, kurie ištisai rusiškai/turkiškai keikiasi. keistos jaunos moterys ir bjaurios senės. pusę filmo įtampa auga, pildosi nerimu, tyla... po to prasidėjusios orgijos vienu metu net kelia šypseną, tačiau ateina momentas kai viskas šast ir pasikeičia.

įdomus žaidimas nuogumu. kai kuriose vietose "net nežinai ką ir galvot" :) į siužeto istoriją čia gal neverta gilintis, nes iškalbingiausios žmonių akys, nutriušusios namo sienos, purvinų staltiesių ir butelių natiurmortai... ir daug gyvulių - kiaulių, ožkų, avių, + vištų, kalakutų, etc. jie kažkaip įdomiai žiūrisi, įspūdinga kaip Bartui pavyksta pagauti jų elgesio momentus. gal tiesiog pasiseka, gal jis kažkaip magiškai priverčia juos vaidinti. nes net praskrendanti musė čia atrodo cast'o dalis :) vėlgi, riba tarp dokumentikos ir meninio kino čia nebeegzistuoja.

filmą režisavo ir filmavo pats Bartas, ir padarė jis tai genealiai. tik nežinau ar eičiau jį žiūrėti antrą kartą. gal todėl, kad visgi sukrečia ir reikia laiko.

Po "Scanoramos" atitokus reiks nueiti. Girdėjau iš mačiusiųjų nuostabos pilnus (gerąją prasme) pareiškimus, maždaug: "Oho, Bartas "bajevyką padarė"...

Beje, G.Beinoriūtės puikus dokumentinis filmas apie šito reikalo kūrimą. Įdomiai ten užkulisiai praskleisti :).

kolkas randu kad tik Vln rodo si filma.

Buvau. Penktadienį, kai gražiai ir lėtai - Barto filmų ritmu - snigo.
Truputukas "Trijų dienų", truputukas "Namų", truputukas "Mūsų nedaug" ir - tuo pačiu vėl kažkiek kitoks Bartas. Veiksmas "judresnis", žodžių daugiau, o jie išneriantys iš KAŽKUR ir vėl TEN atgalios įneriantys. Tikrai - įdomus žaidimas nuogumu. O gaisras - tuoj man prisimena A.Tarkovskio "Aukojimo" pabaiga. Paskutinis šūvis keistas kebeknes viduje sukėlė. Krinta tas, kurs sugrįžo į kažkada (negarbingai?) paliktą vietą/erdvę ir ištraukė/vėl surinko (tą patį?) šautuvą...

Dar žiūrėsiu. KADANORS...

Man tiesa sakant sunku buvo isšdėti iki galo....

Buvo seanse pora mergužėlių, kurios sukrimto čipsus, po to išėjo pasisioti pakakoti ar dar kokio velnio, o paskui jau ir suvisam dingo. Net gaila man jų beveik buvo - šitaip susigadinti penktadienio vakarą :DDD

Musiet, pagal pavadinimą buvo nusprendusios, kad čia fantastiką kokią rodys, maždaug "Nematomas žmogus" ;)

Jo, nematomas žmogus tik 7 kartus geriau...:))) Na šiaip nesu labai susipažinęs su Barto kūryba, tai ėjau iš smalsumo, akiračiui praplėsti. Negaliu sakyt, kad nusivyliau, bet ir nelikau sužavėtas.

pora įdomių vertimų iš frankų spaudos:
http://www.lfc.lt/lt/Page=ArticleList&ID=4124

“Skalvijos” kino centro repertuaras (rugsėjo 1 – 7 d.)

Šarūno Barto filmai

“Trys dienos”
Rež. Šarūnas Bartas
Vaid. Katerina Golubeva, Rima Latypova, Arūnas Sakalauskas, Audrius Stonys
(Drama, Lietuva, 1991, 1.16)
rugsėjo 1 d. – 19 val., 4 d. – 19.15, 6 d. – 21 val.

Praeities ir vienatvės paieškos atvedė du jaunuolius į seną uostą – buvusį Karaliaučių. Atradęs savo draugą, vienas jų suvokia, kad sugrįžimas į praeitį yra neįmanomas, tačiau dabartis atneša tik kartėlį ir nusivylimus. Kitam bus duota patirti artumo su kitu žmogumi jausmą. Tuščios pakrantės, apleista katedra, stotis ir viešbučio kambariai dūstančiame mieste – tai amžinas bėgimas nuo visko, nuo visų, nuo savęs...

“Koridorius”
Rež. Šarūnas Bartas
Vaid. Katerina Golubeva, Eimuntas Nekrošius, Viačeslavas Amirchanianas
(Drama, Lietuva, 1995, 1.20)
rugsėjo 1 d. – 20.40, 5 d. – 19.15

Filmo erdvė – šalis, miestas, žmogaus siela – įgijo pareities prisiminimų formą, kuri išsaugo motinos žvilgsnį, tėvo prisilietimą, nemotyvuoto blogio pažinimą. Dabarties atmosfera yra amžina. Toks pat amžinas ir šalį, miestą, sielą užgulęs smogas, sumišęs su cigarečių dūmais, su sniego baltumu. Tokia pat amžina yra mūsų kasdienių kelionių koridoriumi tuštuma. Ieškodami aiškaus žvilgsnio, atveriame ne vienas duris.

“Mūsų nedaug”
Rež. Šarūnas Bartas
Vaid. Katerina Golubeva, Sergejus Tulajevas, Piotras Kištejevas, Minoru Hideshima, Julija Inozemceva
(Drama, Lietuva, 1996, 1.45)
rugsėjo 2 d. – 18 val., 5 d. – 21 val.

Kas ta mergina, kuri pro lėktuvo langą žiūri į rūstų, begalinį Sajanų kraštovaizdį? Ko ji ieško civilizcijos nepaliestoje žemėje, kurioje gyvena maža, Dievo pamiršta tautelė – tofalarai?

“Namai”
Rež. Šarūnas Bartas
Vaid. Francisko Nascimento, Valeria Bruni-Tedeschi, Alex Descas, Leos Carax, Eugenija Šulgaitė
(Drama, Lietuva, Prancūzija, 1997, 2 val.)
rugsėjo 2 d. – 20 val., 6 d. – 17 val.

Tai mano namai. Aš negaliu tiksliai pasakyti kur jie, kokiame pasaulio krašte. Aš tiesiog žinau, kad tai yra mano namai. Daug žmonių gyveno juose. Kai kurie tiesiog atvykdavo ir išvykdavo, kai kurie likdavo ilgesniam laikui. Keletas iki šiol juose gyvena.

“Laisvė” “Freedom”
Rež. Šarūnas Bartas
Vaid. Valentinas Masalskis, Fatima Ennaflaoui, Axel Neumann, Zahra Lahmicha, Habib el Kilali
(Drama, Lietuva, Prancūzija, Portugalija, 2000, 1.34)
rugsėjo 3 d. – 18 val., 6 d. – 19.15

Jie nesitikėjo įkliūti. Kaip nesitiki įkliūti visi, užsiimantys nelegalia veikla. Vyrai nori tik perplukdyti narkotikus. Tačiau juos sustabdo apsaugos kateris. Keliems pavyksta pasprukti. Prie jų priklysta ir paauglė mergina. Ieškomi policijos keli žmonės keliauja jūros pakrante be maisto, pinigų, vejami menko šanso išlikti.

“Septyni nematomi žmonės”
Rež. Šarūnas Bartas
Vaid. Dmitrij Podnozov, Saajanuš Vanjan, Aleksandr Esaulov, Igor Cygankov
(Drama, Lietuva, Portugalija, Prancūzija, 2005, 1.59)
rugsėjo 3 d. – 20 val., 4 d. – 17 val., 7 d. – 20.40

Tai filmas – kelionė. Veiksmas rutuliojasi Krymo stepėse. Čia susitinka septyni žmonės iš gyvenimo paribių. Kas bėga nuo teisingumo, kas – nuo savęs. Tačiau nei bėgimas, nei bandymai spęsti kasdienius klausimus ar santykiai su artimaisiais šių žmonių likimų pakeisti negali.

Che che, veizint "Tris dienas" studentėliai pradėjo bruzdėt, kad garsas šlubuoja, kad herojų kuklučių pokalbių negirdėt. O kad Bartas ko gero specialiai "pritildė" žmonių balsus, tuom pačiu "pagarsindamas" aplinkos garsus ir taip tarsi pašnibždėdamas, jog vėliau seks "begarsis" kinas ---gal kas ir susimislyjo iki filmo pabaigos :)

cia kaip ir galima isigyti Barto DVD "Trys dienos"

http://www.moskwood.nl/store/index.php? ... cts_id=259

papildoma medziaga (bonus) Barto filmukas "Praejusios dienos atminimui"

manau 22EUR verti to...

zmogui suteiksianciam man galimybe pamatyti Saruno Barto "Laisve" pastatysiu daug alaus :)
antri metai negaliu rasti sio filmo...

http://www.youtube.com/watch?v=0RDYQZNZMHk

Rimtai? Bartas neleido niekam gerti statant filmą :) Galiu suteikti, jei dar neradai. Tikiuosi tada neatsidursiu kaip Masalskis po filmavimų girtas kažkur Londone...

šaunios žinios:

Devintajame Š.Barto filme pagrindinį vaidmenį atliks pats režisierius
Devintasis Šarūno Barto filmas, kuriam šiuo metu režisierius skiria visą savo energiją, turėtų išsiskirti iš kitų jo darbų – išvysime neįprastai daug veiksmo ir dialogų, o pagrindinį vaidmenį atliks pats filmo kūrėjas. Lietuvą, Rusiją ir Prancūziją filmavimams pasirinkęs Š. Bartas bandys parodyti itin sudėtingus reiškinius, kaip lietuvius paveikė Rusijos okupacija ir kokiame kelyje mes esame dabar, stovėdami kitoje – Vakarų Europos - pusėje.

„Man labai svarbu buvo parodyti imperijos griūties pasekmes, sąsajas su Vakarais ir Rytais. Esame ant tako ir tai mūsų gyvenimui turėjo ir turi labai didelės įtakos“, - pagrindinę filmo mintį atskleidė režisierius.

Šį sudėtingą reiškinį Š. Bartas bando parodyti pasakodamas kriminalinę istoriją, sugrąžindamas tokius lietuvių prisiminimus, kaip, pavyzdžiui, mums tapus nepriklausoma valstybe, visi staiga bandė lengvai pralobti.

Šis projektas techniškai ir finansiškai yra sudėtingas. Filmavimai vyko įvairiose trijų šalių vietose: Vilniuje, Smolenske, Maskvoje, Paryžiuje, Vakarų Prancūzijoje esančioje saloje.

Visas šalis apjungs vienas personažas. Anksčiau suvaidinęs vieną iš nepagrindinių herojų savo filme „Koridorius“ (1995), režisierius naujajame darbe atliks vieną iš svarbių vaidmenų.

Taip pat išvysime aktorius iš Prancūzijos ir Rusijos: teatro „Sovremennik“ aktorę Klaudiją Koršunovą, Erwaną Ribardą – prancūzą, kino ir teatro aktorių, Eliza Sednaoui – aktorę ir modelį, arabų-italų kilmės prancūzę.

Žiūrovai, pamėgę Š. Barto filmus be dialogų, šį kartą bus nustebinti jų gausa. „Kalba – bendravimo būdas, nors neretai kalbėti nebūtina. Tačiau, jeigu jau kalbama, norisi, kad tie dialogai būtų gyvi. Bandau to pasiekti“, - kalbėjo režisierius.

Filme kalbama prancūzų, rusų ir lietuvių kalbomis, svarstoma, galbūt, kai kurioms šalims filmas bus įgarsintas viena kalba.

Bendroje gamyboje su Lietuvos įmone „Studija Kinema“ dalyvauja prancūzų kino kompanija „Lazennec et associes“, atstovaujama prodiuserio Gregoire Debailly bei Rusijos kompanija „Kino Bez Granic“, atstovaujama Samo Klebanovo.

Nors buvo planuota filmą baigti pavasarį, tačiau dabartinė ekonominė krizė sutrikdė jo finansavimą. Š. Bartas svarsto, kad jis gali pasirodyti tik kitą rudenį.

Spalio 31 d. režisierius išvyksta į Italiją, Kosenzą, kur jam bus įteiktas Mario Gallo vardo apdovanojimas. Mario Gallo - garsus italų prodiuseris, dirbęs su tokiais režisieriais kaip Luchino Visconti, Nanni Moretti, Florestano Valcini. Šis apdovanojimas Š. Bartui skiriamas už lietuviško kino sklaidą pasaulyje.

„Svarbiau ne apdovanojimas, bet žmonės, kurie kažko gero linki ir yra draugiški. Mes Lietuvoje dažnai esame nedraugiški, savo nedidelėje šeimoje pernelyg smarkiai vieni su kitais pykstamės. To draugiškumo aš senai pasiilgstu“, - sakė režisierius.

Šiais metais apdovanojimas taip pat skiriamas garsiam italų scenaristui Nicola Badalucco ir dokumentinių filmų kūrėjui Mario Carbone.

Š. Barto kino filmai yra laimėję: „Septyni nematomi žmonės“ apdovanoti už geriausią operatoriaus darbą festivalyje „Kinoshok“ (2005); Apdovanojimas Baku kino festivalyje už indėlį į Eurazijos kinematografą (2006); „CinemAvvenire“ apdovanojimas Venecijos filmų festivalyje už kino filmą „Laisvė“ (2000); C.I.C.A.E. apdovanojimas Torino Tarptautiniame Jauno Kino Festivalyje už filmą „Koridorius“ (1995); FIPRESCI apdovanojimas „Viennale“ už „Koridorių“ (1995) bei FIPRESCI ir Ekumeninės žiuri Berlyno kino festivalio prizas už kino filmą „Trys dienos“ (1992).

nuotraukos:
http://whatson.delfi.lt/news/film/artic ... d=19072552

smagu isties, tik gaila, kad reikes laukti dar metus.
nes jau kuris laikas sklido gandai del 2009 pavasario... na bet palauksim :)

Apie nauja filma:

**

Filme nagrinėjama istorija nukelia mus į laikus, kai Sovietų Sąjunga iširo ir pasikeitė Rytų-Vakarų siena. Šie įvykiai palietė tūkstančius žmonių.Vieni klestėjo, kiti vargo. Milžiniškos permainos sudrebino Rusiją, Pabaltijo valstybes, bei vakarų Europą.

Pagrindinis filmo veikėjas Gena - pusiau lietuvis, pusiau rusas, inteligentiškų bruožų kriminalinis nusikaltėlis. Jis bando tapti padoriu žmogumi, sukurti šeimą, turėti vaikų, namą.

Tačiau Genos pastangos neduoda naudos.

Jis turi merginą, jauną ir gražią prancūzę, bet netrukus jį užklumpa piniginiai sunkumai. Gena yra susijęs su Rusijos kriminaliniu pasauliu, į kurį jis yra investavęs nemenką sumą pinigų. Tai investicija, kuri turėjo jam nupirkti laimę.

Gena turi merginą ir Rusijoje - prostitutę Sašą. Ji pagrindinį veikėją regi kaip jos išgelbėtoją. Saša trokšta meilės, vaikų ir vyro paramos.

Staiga paaiškėja, kad Genos pinigai Maskvoje tirpsta kaip sniegas pavasarį. Netrukus jis ne tik nebegalės išlaikyt šalia savęs moters, bet ir nebeturės už ką nusipirkti sumuštinio.

Gena vyksta į Maskvą tikėdamasis jėga susigrąžinti bent dalį savo pinigų. Deja, jėgos nelygios ir jam teks žudyti, bėgti, vėl žudyti, prarasti mylimąją Sašą, kuri jam tapo labai brangi. Genai teks dėti visas pastangas, kad pabėgtų nuo persekiotojų ir išgyventų. Jam pavyksta pasiekti mažą salą vakarų Prancūzijoje, kur jo prancūziškoji gražuolė nieko iš jo nebesitiki.

Vienintelis dalykas, kuris laukia jo saloje- tai jo skolininkas Filipas ir kulka į kaktą tamsiame pradvisusiame skersgatvyje.

Svajonės skrenda toli, kur kas toliau, nei žmogų gali nuvesti jo kojos, grimztančios į ištryptą purvą.

***

Kaip zinia Genos vaidmeni atliks pats Sarunas Bartas.