Dangus Forums

Kaip žinia neišvengiama. Mąstote ? Domitės ? Nuojautos, potyriai.. Rekomendacijos :)

rekomendacijos - neuzsitersti sau smegenu nereikalinga informacija. pabuk kantrus - ateis ir suzinosi...

as asmeniskai tikiu, teisingiau noriu tiket, kad mirtis bus kaip miegas su sapnais. galesi amzinybe gyvent su savo prisiminimais ir artimaisiais. nors ir nezinosi kas vyksta gyvenime, bet pamatysi savo dukros vestuves, kaip auga anukai...

nors anukus matysiu ir auginsiu dar iki mirties...
SIS PASAULIS MANIM TAIP LENGVAI NEATSIKRATYS!!!

O, gera tema. Kažkada tokį kursą klausiau. Labai rekomenduoju profesoriaus Shelly Kagan filosofijos paskaitas. Paskaitas...būtent apie mirtį. Čia yra Yale universiteto (JAV) atviras kursas. Galima žiūrėti online arba parsisiūsti:
There is one thing I can be sure of: I am going to die. But what am I to make of that fact?

paziurejau si reportaza apie velines ir galvoju - pliampa uzsimaniau gryzt gyvent i provincijos miesteli...
http://www.lrytas.lt/videonews/?id=1225 ... 66008&sk=6
nuosirdziai xebra apie mirti sneka. ypac fraze - ka nuveikei per gyvenima? o atsakymas - daug isgeriau!

paroda Neropolis 08 http://ziza.ru/2008/10/31/mezhdunarodna ... _foto.html

Man šiandien visur vien temos apie mirtį. Žiūrėjau tokį filmą apie mirties suvokimą ir kas atsitinka žmogaus kūnui, kai jis miršta. Įdomus filmas, bet man asmeniškai nepatinka vienas dalykas: kada mokslininkai nustos iš žmonių atiminėt tikėjimą? Ten labai moksliškai pagrįsta atliekant eksperimentus, kad balta šviesa ir spalvoti vaizdiniai, tunelis ir euforijos jausmas tėra akimirka kuomet žmogus dar ne miręs, bet jau praradęs sąmonę ir dar smegenys bando gelbėtis. Pavyzdžiui, rodė pilotą, kuris centrifūgos mašinoj jau dvidešimt kelis kartus patyrė tą jausmą (labai, labai sveika turbūt). O jei įdomu kam tai filmas yra iš BBC dokumentikos. Pasieškojus, manyč, galima rasti plačiajame internete.

Pati mirties akimirkomis, kai labai liūdna, laukiu kaip išsigelbėjimo ir visiškos ramybės, o kitomis akimirkomis labai bijau: vis dėlto juk nežinia, kas bus vėliau?

Ir tikiu, kad žmogaus kūnas miršta, bet tai nėra pabaiga. Nepaisant visų mokslinių įrodinėjimų.

O šiaip stengiuosi praktikuoti neužkišinėt galvos bereikalingom problemom, kai nėr sprendimų;}

matyt tame ir yra didziausias prikolas, nes jei zinotum kas bus PO tai kazkaip is viso keistai butu...gal wesiolai jesusas pasake:''kiekvienam pagal tikejima" ...? zwerakas tusinsis su artimaisiais, krykscionys pragare, o mokslininku is vis nebus:)

Bernard Werber'io romane Tanatonautai gana įtaigiai pateikiamas pomirtinis gyvenimas ir tai, kas nutinka gyviesiems, kai atskleidžiama mirties skaraistė. Rekomenduoju.

http://www.tytoalba.lt/lt/index.php?opt ... ew&id=1064

jie neatiminėja, jie, tikri dievų pasiuntiniai, tik tikrina tavo tikėjimo stiprumą :]

menu dar paauglystėje perskaitytą tokią neapsunkinančią mintį:

Kai aš esu - mirties nėra, kai mirtis yra - manęs nėra.

Šiaip šia tema domiuosi gan seniai, bo taip gaunasi kad jaučiu tipiška egzistencinį nerimą, mirties klausimu. T.y. kai artėji link 30 supranti, kad kaip po ir pikas prasidėjo tavo gyvenime po kurio bus jau tik nuolydis. O nuolydžio gale visiems žinoma kas. Todėl daug kas darosi beprasmiška, be vertės ir "koks to tikslas ? ". Žinoma tokie klausimai buvo kad ir paauglystėje, bet dabar jie įgauna tokį neišvengiamumo atspalvį.


Suprantu, kad mirtis yra tai kas neišvengiama, todėl tai tarsi turi būti naturalus kiekvieno žmogaus galas. Įsivaizduoju, kad jei gyvenčiau amžiais, tai irgi būtų absurdas (patiko Anos Rise romanai :) ). Vis dėl to, mirtis mano psichikoje dar nerado vietos.

Labiausiai sukrėtęs/patikęs kurinys šia tema (kad ir didele vakarų psichiatrijos mokslo kritika mirties klausimu) yra be abejo Stanislavo Grofo - The Cosmic Game: Explorations Of The Frontiers Of Human Consciousness (1998) http://lib.ru/PSIHO/GROF/kosmi.txt arba "The Human Encounter With Death "
http://lib.ru/PSIHO/GROF/death.txt Žmonėms kurie domisi psichodelika, pačio autoriaus manau pristatinėti nereikia :). Žmonėms kurie negirdėjo apie šį psichiatrą - tikrai rekomenduoju.


O šiaip fig znajet. Iš vienos pusės krūva klausimų, iš kitos nemažai ir atsakymų. Tiek šventraščiuose, tiek visokiuose nuojautose. O kaip bus, neišvengiamai bus sužinota

na mintis is tiesu gera.. taciau kas vyksta kai suvoki kad tuoj-tuoj uzsilenksi ir dar daug idomybiu..
o stai ka kai kurie mokslininkai sako apie mirties priesingybe, kaip cia viskas ustroilos' musu planeteleje:
po-russki:
http://inopressa.ru/sundaytimes/2008/11 ... osynthesis

in english:
http://www.timesonline.co.uk/tol/news/u ... 114489.ece

maras_ss dekui, paskaitysim..esu girdejes apie autoriu bet nieko neskaiciau

kai imsi tolt nuo 30, suvoksi, koks juokingas tavo šitas postas :)

Kuo daugiau domiesi įvairiom mirties sampratom ir pajautom, tuo daugiau nuo jos tolsti ir tiesiog šventi Gyvenimą.

TANATONAUTAI man pasirodė pati nuobodžiausia knyga, nes ten lengvai galima nuspėti, kas bus rašoma kitame skyriuje. Tai tokia pagrindinių pasaulio religijų aiškinimų apie mirtį ir kas yra po mirties, samplaika, tad kas kiek nors yra girdėjęs apie tų religijų "mokymus" apie mirtį, nieko naujo iš šios knygos nesužinos, o tik perskaitys primityviai sukurptą referatą šia tema su lyriniais nukrypimais (siužete įpinama meilės, tarnybinio romano tematika).

Gera knyga, nevaryk :))))