o tai kame dar svarbesnis panašumas, nei kalboj? matai, mes kaip vakariečiai dažniausiai žiūrim į tolimesnes, ypač Azijos ir Afrikos šalis, kaip tam tikrą monolitinę kultūrą. iš tikro toj pačioj Indijoj daugybė kultūrinių sluoksnių, beveik kelios skirtingos rasės, keturiolika oficialių kalbų ir dar kiek visokių "tarmių", jie patys sako, jog jų protėviai į tą kraštą atėję iš kitur, iš Šiaurės. ir turi jie taip vadinamas "tribal areas", kur gyvena atseit tikrieji vietiniai gyventojai (labiau
laukiniai). ir t.t.
kad sanskritas negyvas - na, nepasakyčiau. gal ir daug jo versijų, bet teko būt vienoj namų pašventinimo apeigoj, kur keliolika moterų giedojo maldas sanskritiškai, įspūdis, patikėk, didžiulis.
ir ne vien kalba, bet ir ženklai, mitologija, apeigų struktūra. aišku, mes neturim kokio Ganešo ir daugybės Kali įsikūnijimų, bet... kai viešėdamas svečiuose vienos moters giesmėj išgirsti minint
Ragupati (vienas iš berods Višnos įsikūnijimų), tai kažkaip suklusti :) ir išvis, galūniu su
-pati tarp jų dievybių daug. belieka tik prisimint kai kuriuos nuo senovės baltuose minimus dievus.
o kad materialinė / archeologinė medžiaga skiriasi tai natūralu. Nors... svastikos tai bendros :)
Cituoti:
Dainius sumaise balta zirga su baltu raiteliu, o tolkienas, tai ne i tema :D
tai kodėl - Tolkienas gi rėmėsi skandinavų mitologija, ne?