pievagrybis rašė:
kazkokie keisti sutapimai, nes mana mylimas Hermann Hesse, pamises del Rytu isminties ir budizmo, yra vokietis. ir netgi sakyciau kazkokiu keistu panasumu iziurejau tarp jo ir Vyduno.
idomi pasidomejimo sritis. gal jie draugai buvo?
Pati klausiau, kas bendro sieja Vydūną su Hermann Hesse, arba galėtų sieti. Kai ką netikėtai radau knygoje apie orientalistiką (mokslas apie Rytų tautų kultūrą), apsakymų/novelių rinkinyje ‘Orientas’. Štai, ką rašo Silvestras Gaižiūnas komentuodamas H.Heses apysaką ‘Kelionė į Rytų šalį’:
“Vienu rimčiausiu pretendentų į H.Hesės apysakos Broliją lietuvių literatūroje būtų Vydūnas ir jo veikėjai. Su H.Hese Tilžės rašytoją jungia ne vien jiems abiems bendras žmonijos esmės ieškojimas Rytuose, bet ir pagrindinė apysakos idėja. Vydūnui, kaip ir H.Hesei, Rytai buvo ne geografinė sąvoka. “Tikrieji rytai yra esybės gelmė, yra ta vidaus šalis, kur žmogui pasidaro jaučiama ir pažįstama pasaulio Priežastis. Toj Priežasty randasi tikroji žmonijos vienybė”,- rašė Vydūnas 1911m.veikale “Mūsų uždavinys”. Dvasingumas H.Hesės apysakos veikėjus susieja į broliją; ir, Vydūno nuomone, dvasioje žmonija yra tikra brolija, nes dvasia-siela yra tikroji visų žmonių gimtinė. Į šią gimtinę ir keliauja H.Hesės apysakos veikėjai. Iš Vydūno filosofijos į H.Hesės “Kelionę į Rytų šalį” veda ne vienas teiginys, ne viena idėjinė gija. Toks traktatas kaip “Draugija ir pavienis žmogus atsižvelgiant į pažangą” galėtų būti laikomas filosofiniu H.Hesės apysakos komentaru ar priedu.
“Draugija ir pavienis žmogus yra dvi priešingos jėgos,- rašė Vydūnas savo žurnale “Jaunimas” 1912metais.-Bet abi yra labai svarbios. Draugija reiškia formą, pavienis žmogus formos gyvybę. Kuomet forma viršų turi, pažanga, evoliucija stabdoma. Gyvybei viršų palaikant, forma sprogdinama. O be formos, be šio gyvenimo, evoliucija negalima. Todėl labai svarbu yra, kad tarp tų dviejų jėgų pasiliktų pažangai naudingi santykiai”. Tų dviejų jėgų santykį, pavienio žmogaus dramą draugijos požiūriu ir vaizduoja H.Hesė.
“Kelionės į Rytų šalį” meninį pasaulį, pasakojimo ir vaizdų struktūrą galima palyginti su stereometrine kristalo struktūra, su įvairiaspalviu jo švytėjimu. H.Hesės pasakotojas, teigdamas, kad Brolija veikė įvairiuose būties lygiuose (vydūniškas terminas!), primena, kad pavaizduoti dvasinį gyvenimą nėra lengva. <...>
Silvestras Gaižiūnas ‘Orientas. Hermano Hesės kultūrosofinis manifestas.’, 1991m.
Juk panašiu metu jiedu gyveno, ar galėjo viens nuo kito kopijuoti tas pačias idėjas? Manau ne. Jiedu buvo labai panašūs. Sakiau, kad panašūs:)
