Dangus Forums

"NAUJAS SPJŪVIS ŠUNIUI PO UODEGA" / 2009


Konstruktyvaus chaoso šerdis - DEZINTEGRACIJA
Vadi Miseri

Jau trečius metus pajūryje romantika užleidžia vietą ironijai, žvaigždės iš tolimų celių danguje sugula į ekranus, o rudeniškai
auksėjanti širdis džiaugiasi, „ji grįžo“. Ji, o gal jis, to šiais nepatikimais laikais niekas nežino – yra video ir alternatyvių kino formų
festivalis „Dezintegracija“.

Kas: Dezintegracija 333;
Kada: Spalį – Lapkritį;
Kur: Klaipėdoje;
Kodėl: atsimerkti, mąstyti, juoktis.
(Visa kita taip pat svarbu)


Festivalio specifika


Dailus ir jaukus „Dezintegracijos“ kūdikėlis gimė tuo metu, kai visa Lietuva labai aktyviai integravosi į masyvų Europos Sąjungos
sąstatą. Gimė kaip pažadas būti autentiška atplaiša vienodo šiuolaikiškumo siekiančių praktikų kontekste. Ir iš tiesų,
„Dezintegracija“ yra ypatingas kultūrinis fenomenas tiek pajūrio, tiek visos Lietuvos mastu. Čiūčiuojama Meno Kūrėjų Sąjungos
(MeKuSa) glėbyje ji pasižymi specifinėmis savybėmis. Kaltinti dėl to galima kad ir tą pačią MeKuSa. Kita vertus dėl to kalta gali
būti ir eilinį kartą prie žemės artėjanti Nibiru planeta.
„Dezintegraciją“ supa stipriomis traukos savybėmis pasižymintis chaoso laukas. Epocha po epochos tas laukas susiformuoja vis
kitoje vietoje. Sapnų kąsniai, vienu kavos puodeliu per daug, šaligatviuose išbarstytų lietsargių schema – visa tai aktyvuoja
terpę, kurioje verda fizikos, chemijos bei astrologijos nepaisančios idėjos. Visai drąsiai galima spėti, kad toks pat chaoso
laukas padėjo gimti, kad ir Boris Vian ar Italo Calvino šedevrams. Tokiu būdu filmas festivalyje gali neturėti pabaigos,
pavadinimo, o po demonstracijos imti ir būti išvis nesukurtas.
Žodžiu, festivalio ribos, žemėlapiai ir planai yra nuolat kintantys. Tuščiuose „Dezintegracijos“ plakatų plotuose vartosi
ne muilinės gubojos iš laukinių vakarų vesternų, ten plastiškomis rašalo rankomis įsikibs kūrėjų iš visos Lietuvos ir Lietuvai
paralelelių pasaulių pavardės.
Organizacinė-kūrybinė komanda šventai laikosi taisyklės mylėti pajūrį ir nesileisti veikiami jokių tradicijų.

Programos nuojautos


Pažadai pažadais, bet „Dezintegracija“ šiais metais itin integruota. Trejetas, turėjęs žymėti eilės vietą metų sekoje buvo
iškeistas į spontanišką minties išvaržą - trigubą trejetą. Pastaruoju gali būti eksplikuojama festivalio konteksto specifika.
Kinas, Paskaitos, Muzika. Bet dar yra teatras. Ir tai – ne pabaiga. Juk tikrai bus vakarai, pilni plėšrių žuvėdrų ir pušynuose
pagoniškas knysles vaškuojančių šernų. Baltai kavai begėdiškai ašarojant į pažaliavusį Danės upės vandenį lieka paminėti,
kad "Dezintegracijoje" bus neišvengta kontra kultūrinių akcijų. Tai – ne brutalūs išpuoliai, kurių metu tradicija puolama
apsiginklavus vargingų partizaninių grupuočių mėgiamomis mečetėmis. Anaiptol. Tai – kiek gluminantys reiškiniai, kurie reikalauja
aktyvios kultūros "vartotojo" pastangos dešifruojant juos. Klausimas, kiek patys esame aktyvus suvokdami meną, ir kiek aklai
paklūstame kitų suformuluotiems reagavimo šablonams. "Dezintegracija" yra nuotykis, į kurį kviečiama nuo bet kokių išankstinių
nuostatų atsiribojusi auditorija. Pakėlus uždangą galima rasti ir karalių, ir klouną.


Trumpas "Dezintegracijos" pristatymas, kurio metu kalbinami MeKuSa nariai, festivalio organizacinės-kūrybinės komandos
atstovai. Atvirukai jau išspausdinti. Programa bus paskelbta netrukus.

http://www.youtube.com/watch?v=pP4qtRZKMJk

Šitas geras :D

PRADEDAM!


BENO ŠARKOS "SIENA - SIELA" IR EVALDO JANSO "GARSO TAKELIS" / TAIP PRASIDEDA "DEZINTEGRACIJA" 333

„Dirty! Dirty!..”, prieš savaitę sukliko viena pažįstama, kai jai elegantiškai įbrukau keletą festivalio atvirukų su vienuolėmis. Pamačiusi
jos reakciją nusprendžiau, kad draugams vaikinams atvirukų neduosiu. Dar per anksti imtis sąvadautojos vaidmens. O kol kas
koncentruojamės prie festivalio, nes yra gerų naujienų. Jautresnės sielos žmogus labai aiškiai pastebės rūkais ir radikaliais atspalviais
sprogstančio rudens sąsajas su galiausiai prasidedančiu video ir alternatyvių kino formų festivaliu Klaipėdoje. Jis – kitoks. Tad būtina
pakeisti erdvės ir laiko scenografiją. Šalin entuziastingą aiškiaformę vasarą, sveikas miglotas, efemeriškų vaizdinių ir fantazijų pilnas
rudenie!..

KAS / KUR / KADA

Žvejai traukia paskutines silkes, valtys švartuojamos, o Klaipėdos fotografijos galerijoje jausmingai girgžda vaškuojamos grindys,
norinčios atspindėti kuo daugiau video mylėtojų. Pagaliau „Dezintegracija“ išleidžiama į dviejų mėnesių maratoną.
Maži vaikai slepiami namuose. O chaotiškos kūrybos properšos įtraukia.

SPALIO 16 D.
Fotografijos galerija, Tomo g.7, Klaipėda.
19:00
Beno Šarkos filmo „Siena-Siela“ pristatymas + performansas.
20:00
Video filmų programa:
„Nieko“ 2008 m. 03:47/ Autorius Jonas Zagorskas.
„XYZ“ 2009 m. 02:40/ Autorius Arūnas Kačinskas.
„Lokys“ 2009 m. 02:47/ Autorė Regina Špokaitė.
„Šv. Trejybė“ 2009 m. 04:08/ Autorius Virgis Malčius.
„Changeover“ 2009 m. 02:33/ Autorė Laima Penekaitė.
„Jean-Claude van Gogh“ 2005 m. 05:06/ Autorius Kęstutis Šapoka.
„Intrigos“ 1999-2009 m. 06:00/ Kino kompanija „Žemas lygis“ (aka JULAIVAIDAI).
„Per kiekvieną moterį persišviečia jūra“ 2008 m. 02:07/ Autorius Andrius Kvilūnas.
„Afganistano karo veterano prisiminimai“ 2009 m. 06:34/ Autorius Emilijus Jocas.

SPALIO 17 d.
Fotografijos galerija, Tomo g.7, Klaipėda.
19:00
Video filmų programa:
„You‘re watching news“ 2009 m. 02:46/ Autorius Kęstutis Svirnelis.
„Jiems“ 2005-2009 m. 00:34/ Autorius Ugrakarma.
„Žmogus tampa daiktu“ 2007 m. 01:25/ Autorė Karolina R.
„Plastikinis Panteonas“ 2007 m. 08:50/ Autorius Virgis Malčius.
„Vieniša“ 2009 m. 06:13/ Autoriai: Liudas Andrikis, Edmundas Lukminas.
„Aukštadvario zombiai“ 2009 m. 01:21/ Pašteto brolija.
„Ateik, jau laikas“ 2006 m. 02:42/ Autorius Paulius Karpas.
„Du laimingi draugai 001“ 2009 m. 03:24/ Korporaišan AWZ&AVW.
„Kibiras“ 2009 m. 03:30/ Autoriai: Tomas Danilevičius, Juozas Laivys.
„Negimę vaikai“ 2009 m. 02:29/ Autorius Andrius Kvilūnas.
„Rising moon“ 2009 m. 01:25/ Autorius Andrew Sviderskis.
20:00
„Garso takelis“ 2009 m. 40:00/ Autorius Evaldas Jansas.

LAPKRIČIO 21 d.
Skulptūrų parkas, šalia gynybinio bastiono, Klaipėda.
12:00
Filmas be pavadinimo, be pradžios ir be pabaigos / Autoriai: Kalatas Repulsija & Kiti.

ABEJINGŲ NEPALIEKANTIS KŪRĖJAS

Beną Šarką žino visi. O kas nežino tegul niekam garsiai to neprisipažįsta ir skuba pasigooglinti. Benas reziduoja Klaipėdoje, tad nori jis
to – ar ne, labai smagu vadinti jį išskirtinai uostamiesčio kūrėju. Be to šis menininkas yra ypatingas dėmuo visos Lietuvos mastu – sava
nuolat tobulinama kalba ir su ja augantis savas pasaulis. Tai yra išsiveržimas į gryną dar atspindžiais ir sinonimais neapaugusią
mąstymo dimensiją.
Negalima likti abejingiems stebint unikalius, ekspresyvius, „šarkiška“ kalba artikuliuotus pasirodymai, kuriuose kūnas tampa vieta,
laiku ir istorija. Įtemptos judesio trajektorijos, ranka, raktikaulis, Adomo obuolys – tai rašmenys, atviri norinčiam skaityti. O kartais –
kodėl ne – iššūkis, kviečiantis pamiršti snobiškus meno analitiko įrankius ir tiesiog šyptelėti stebint šokiruotos auditorijos ir sukto
menininko konfrontaciją.
Pernai „Dezintegracijoje“ taip pat buvo pristatomas Beno filmas „Pilka beveik balta“. Kiek girdėjau, tuomet jame sušmėžavęs nuogas
vyriškas kūnas ir neįprastas naratyvas sutrikdė keletą prie patogios estetikos pripratusių žiūrovų.
Šiemetiniame reginyje galima nujausti seno gero pažįstamo Charles Bukowski buvimą. Pats Benas, paklaustas apie filmą, buvo gana
lakoniškas:
„kai sienos užknisa, tada pagalvoji apie sielą. „O gal tos sielos turbūt visai ir nėra (iš pokalbio su bobute, kuri myli Bukovskio
kūrybą)...“ Kad ir kaip mus užknisa sienos, jos vis tiek sąlygoją atsiribojimą. O atsiribojimas yra neišvengiama dezintegracija.
Geriausia vieta depresijai, anot to paties Bukovskio, yra miesto gatvės“.
Įsidėkite porą svarainių į kišenę (jie tinka vienatvei) – laukia svetima kelionė, nes kaip rašė mano brangus bičiulis Bruno Schulz, „ta
realybė plona lyg popierius, ir pro visus plyšius kyšo jos netikrumas“...

Asmeniškas „P.S.“ Kartais galvoju, kad jei būčiau dramatiškesnė B. Šarkai padaryčiau mažą altorėlį, apkaišyčiau drugelių sparnais,
chitininiais grambuolių šarvais, parūdijusiais varžtais, varnų plunksnomis ir įrėminčiau kreida brėžtu punktyru. Centre būtų juoda
naktis, kavos veidrodis, ar akiai malonių sėdmenų linkis.

"GARSO TAKELIS"

Šeštadienį tęsiasi „Dezintegracijos“ startinė darbotvarkė – joje ekstravagantiškų video darbų peržiūra, vainikuojama video menininko
performansų autoriaus, tapytojo ir režisieriaus Evaldo Janso dokumentinio filmo „Garso takelis“ pristatymas.
Šiame darbe fiksuojamos režisieriaus kūrybinės paieškos. „Mėgėjiška“ kamera filmuotuose kadruose bendraujama su profesionaliais
muzikantais, liaudiškos muzikos atlikėjais, kompozitoriais, muzikos ekspertais, jiems rodomos ištraukos iš „nufilmuoto“ filmo,
klausomasi jų komentarų, diskutuojama apie muziką kine.
Kaip apibūdinama oficialiame filmo pristatyme, „Šis E.Janso kūrinys, tarsi, tampa subtilia ode vis bręstančiai, itin dinamiškai Lietuvos
muzikos scenai - kupinai skirtingų žanrų, atlikėjų, tradicijų, teorijų bei atradimų.“
Filosofiškoji ir subtilioji auditorijos dalis galės permąstytį skirtingų muzikos stilių įtaką prasmės konstravimui kino tekste. O paparacius
nudžiuginsime išuodami, kad ekrane pasirodys Alina Orlova, muzikos kritikai Darius Užkuraitis ir Dovydas Bluvšteinas bei
Marcinkonių etnografinis antsamblis.

Namų darbai: Charles Bukowski „Pragaras skirtas vienišiems“.


Kristina Kučinskaitė (aka Vadi Miseri) / 2009 m.

http://www.mekusa.lt/Mekusa/D3.html

SPALIO 23 D.
Baras "Miesto smuklė", Tiltų g.6, Klaipėda.
19:00
Video filmų programa:
„Žalioji Rūtelė“ 2009 m. 04:22/ Autorius Evaldas Jansas.
„Gimti ir mirti kaip Mačiūnas“ 2007 m. 00:52/ Autorius Andrius Kviliūnas.
„Vulkanas“ 2007 m. 01:25/ Autorė Roma Kačinskaitė.
„Valtis ir jūra“ 2009 m. 03:20/ Autorius Vygandas Rumšas.
„Kalti II“ 2008 m. 02:59/ Autorius Augustinas Mačiulis.
„The Sprint“ 2009 m. 05:03/ Autorius Arūnas Kačinskas.
„Night cinema show“ 2009 m. 04:59/ Autorius Andrius Grigalaitis.
„Kažkas nubėgo... Laikas?“ 2006 m. 02:38/ Autorius Paulius Karpas.
„3o4m2G“ 2009 m. 01:44/ Autorius Jonas.
„Dvasių miestas“ 2009 m. 05:00/ Autorius Darius Vaičekauskas.
„Kiaulei pizė“ 2009 m. 00:37/ Autorė Joana Deltuvaitė.
„Football match 2“ 2009 m. 07:01/ Autorius Kęstutis Šapoka.
„Giltinės liežuvis“ 2009 m. 00:59/ Autorius Martynas Zaremba.
„Artist flying at incredible speed“ 2008 m. 03:28/ Autorius Jonas Zagorskas.
„Vilnius From the Archives of My Childhood (I) Lazdynai“ 2009 m. 03:13/ Autorė Lina Miklaševičiūtė.
„Kibirgalvis“ 2007 m. 14:59/ Autorius Virgis Malčius.
„Bėgantis“ 2009 m. 06:20/ Autorius Vytautas Stanionis.
„Besaulis“ 2008 m. 04:59/ Autorius Paulius Karpas.
„Hapuas“ 2008 m. 01:47/ Awzstudios.
„Filmo pabaiga“ 2009 m. 00:37/ LNO Films.

SPALIO 24 d.
Baras "Miesto smuklė", Tiltų g.6, Klaipėda.
19:00
Video filmų programa:
„The Bremen Town Musicians” 2008 m. 05:00/ Autorė Laura Garbštienė.
„Process making“ 2008 m. 06:29/ Autorius Paulius Karpas.
„Užkastas vaizdas“ 2008 m. 01:00/ Autorius Saulius Paliukas.
„Lapės simptomas“ 2009 m. 02:13/ Autorius Virgis Malčius.
„IX“ 2008 m. 01:35/ Autorius Dalius Jonaitis.
„Reportažai pagal VDA statutą“ 2008 m. 02:30/ Autorė Aistė Kirvelytė.
„Kunstler“ 2009 m. 00:56/ Autorius Kęstutis Svirnelis.
„Likti nepastebėtam“ 2009 m. 05:00/ Autorius Vytautas Stanionis.
„Final Cut“ 2008 m. 02:40/ Autorius Andrius Kviliūnas.
„Puota III“ 2008 m. 02:40/ awzstudios.
„192.47“ 2009 m. 06:20/ Autorius Arūnas Kačinskas.
„Pjaustant baltus debesis“ 2009 m. 01:26/ Autorius Andrew Sviderskis.
„Dragon birth“ 2009 m. 01:59/ Autorius Andrius Grigalaitis.
„Jausmas“ 2005 m. 09:09/ Autorius Edmundas Lukminas.
„Du laimingi draugai 002“ 2009 m. 04:27/ Korporaišan AWZ&AVW.
„Ryt miriau“ 2007 m. 01:09/ Autorius Paulius Karpas.

Penktadienis ir avangardas
Lapkričio 13d. „Dezintegracijoje 333“ yra skelbiama bendrystės diena. Buvusiame „Prieplaukos“ klube šalia senosios perkėlos
(Žvejų g. 8), 19 valandą viešai demonstruojama draugystė su vienu iš jaunimo kultūros šauklių, Ore portalu. O kalbant rimčiau,
bus rodoma šiais metais surinkta jau antroji „Ore kino įvykio“ programa „Dekonstrukcijos“. Pirmąją mačiau gigantiškame ir
klaidžiame bute Vilniuje. Tada nenusivyliau, o šiemet programa dar brandesnė. Jos sudarytojai siekė kiek įmanoma nuosekliau
apžvelgti alternatyvios video kultūros pėdsakus Lietuvoje ir į vieną rinktinę suspausti esmingiausius jos bruožus. Vienas
pagrindinių idėjinių „Ore kino įvykio“ sansėjų Romas Zabarauskas teigė, kad „Ore kino įvykis“ dekonstruoja lietuvišką
socialinę ir kultūrinę aplinką. Prasmės gali būti kuriamos retroaktyviai (atgaliniu būdu)”.
Programą išsamiai pristatys medijas tyrinėjanti to paties Ore portalo vyriausioji redaktorė Viktorija Rusinaitė. Deja, minėtas
Romas Zabarauskas galės tik pamoti iš Paryžiaus, kur šiuo metu studijuoja kino meno subtilybes.
Pasibaigus video programai savo akordeoną ir prancūziškas/angliškas treles publikai paties sparčiai garsėjanti uostamiesčio
grupė „Delyro“.


Šeštadienis ir intriga


Antroji priešpaskutinio festivalio savaitgalio diena, lapkričio 14-oji, ten pat ir tuo pat metu, kaip ir 13d. (buvęs
„Prieplaukos“ klubas 19 val), žymi malonią ir sunkiasvorę naujovę „Dezintegracijoje“. Tądien visi kviečiami
pasiklausyti VU filologijos fakulteto doktoranto Andriaus Grigorjevo pranešimo apie garso ir vaizdo „santuoką“ kino
tekstuose. Audio-vizualiniais ir vaizdažodiniais diskursais besidomintis Andrius apsiėmė tyrinėti sritį, kuri mūsuose
sulaukia ne tiek jau ir daug dėmesio. Klausiate Kodėl?, Andrius atsako, „domiuosi tuo todėl, kad šnekėti apie atskirus
patirties kanalus yra lengva ir paranku, bet kai pereiname prie sinestezinių patirčių aprašymo, įstringame subjektyvių
patirčių liūne. Jas sunku apčiuopti ar rišliai artikuliuoti. Man įdomu tai, kas vyksta tarp informacijos pasiekiančios
mus skirtingais kanalais ir kokia gramatika vadovaudamiesi tuos kanalus suvokiame“.
Pranešime bus pasakojama apie garso atsiradimą kine ir garso bei vaizdo santykių raidą. Bus apžvelgta kaip keitėsi
muzikos stilistika, panaudojimas ir funkcijos, kaip muzika transformuoja įtaigių dailės darbų prasmes filmuose, kai
vizualiniai kūriniai yra iš pažiūros lengvai reprodukuojami ir jungiami su muzikos garsais. Paklaustas, kokia
pagrindinė pranešimo žinia Andrius akcentuoja garsą , „pranešimo branduoliu siekiama atskleisti tuos ribinius
atvejus, kai garsas kine yra dominantė pertvarkanti vaizdo kalbą, manipuliuojanti ir perkoduojanti vaizdą. Siekiu
išsiaiškinti, ką reiškia garsas šiuolaikiniame kine, kokios jos panaudojimo galimybės yra dabar tyrinėjamos
eksperimentiniame kine“.
Andrius ir jo pranešimas yra ypatingi dėl to, kad tai nėra tik grynai teorinė akademinė ekvilibristika. Ankstyvą rudenį
sėdėjau Skalvijos kino salėje ir šiurpau nuo muzikinės Fritz Lang „Metropolio“ (1927 m) interpretacijos, kurią
parengė „Avaspo“ pajėgos ir tas pats Andrius Grigorjevas. Tiesa, tie, kurie savo ausis ir protus mėgsta lepinti
netradiciniais muzikiniais projektais, pranešėją atpažins iš tvirtą gerbėjų ratelį turėjusio .D.S.. projekto, kuriame
postrokas derėjo su grafikos darbais.
Laikui einant pasauliai griūva, tad .D.S.. nebėra. Andrius ne kartą yra skundęsis pavadinimo, ar žanro primetamais
rėmais. Tad antroje šeštadieninės „Dezintegracijos 333“ programos dalyje skambės intriguojančios instrumentinės
laboratorijos rezultatai (sinchroniškai derinami su video medžiaga).
Laboratorijos pajėgos: Andrius (gitara, ex-.D.S..), Jurgis (bosinė gitara, ex-.D.S..), Justas (būgnai), Vladas
(būgnai/elektronika, „Avaspo“)


Pabaigai galima pridurti, kad festivalio rengėjai čia pat, kitoje stalo pusėje, šypsosi mįslingomis šypsenomis, nes
šeštadieniu krečiama šunybė visiems tiems, kurie manė, kad „Dezintegracija 333“ yra vėjavaikiška ar visa neigianti.
Juk pristatomas naujas balsas akademiniuose Lietuvos arimuose. Ir ne bet koks, o savo kailiu tiriantis viską, apie ką samprotauja.

DELYRO išgirskite čiau:
http://grotuvas.ore.lt/grupe.php?id=397

ŠVIEŽIA ELEKTRONIKA IR AVANGARDO DINOZAURAI

Taip atsisveikina „Dezintegracija 333“
„This is the end beautiful friend this is the end...“ grumenama vienoje iš prie žemės širdį prislegiančių „The Doors“ dainų.
Ir liūdna šiek tiek, nes viskas pasibaigia – meilė, jaunystė, pati gražiausia pasaulyje daina... Link pabaigos juda ir porą mėnesių
Klaipėdą judinęs video ir alternatyvių kino formų festivalis „Dezintegracija 333". Bet. Ši pabaiga nėra kretantis į nežinią ir jau
blėstantis pavidalas. Ši pabaiga švystelės kaip kometos uodega, į kurią įsitvėręs kiekvienas galės pasemti savąją saują žvaigždžių
dulkių. Ir..na, ne man žinot, ką su jomis daryti...

Kombinacija su „TARP“ festivaliu
Penktadienį, lapkričio 20d. „Dezintegracija 333“ jungiasi su unikaliu jau ketvirtus metus rengiamu audiovizualinės ir eksperimentinės poezijos festivaliu „Tarp“. Pastarasis vieši Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centre (KKKC), tad šias jungtuves galima šifruoti dvejais lygiais. Viena vertus tai yra dviejų festivalių jungtis, kita vertus – dviejų organizacijų (KKKC ir MeKuSa) jungtis. Individualumas yra gerai, bet bendras projektas užtušuoja požiūrių ir nuomonių sąlygojamus (beveik) tektoninius lūžius
Klaipėdos miesto kultūrinio gyvenimo paviršiuje. Ir, kas svarbiausia, smalsiai auditorijai suteikia galimybę apsilankyti itin
aukštos kokybės renginyje.
Penktadienio vakare tęsiamas ir edukacinis užmojis. Tai yra susirinkusieji turės galimybę išgirsti dvejetą paskaitų. Pirmąją, "Poetinių metaforų ir poezijos filmų raida Lietuvių kine ir videomene", skaitys Šiaulių universiteto doktorantas ir dėstytojas Remigijus Venckus. Šioje paskaitoje bus kalbama apie poetinių metaforų raidą ir poezijos vizualizavimą, apžvelgiama poetinio kino pradininkų kūryba (H. Šablevičius, R. Verba), post-tarybinio kino poetinės metaforos (A. Stonys, Š. Bartas, J. Lapinskaitė), mėgėjiško neprofesionalaus kino kūryba, kurioje pastebimos poetines metaforos (A. Ostašenkovas, J. Čergelis, A. Barysas), video-poezijos ir poetinių metaforų samplaikos. Antrąją pristatys tarpdisciplininis kūrėjas, dr. (šifr.draugas,daktaras) Kęstutis Šapoka. Bandant paaiškinti šiek tiek skaidriau, tenka tenkintis lakonišku minties kąsniu – tai bus video paskaita apie video meną.
Po to seks neišskaitomu ir dėl to intriguojančiu pavadinimu įvardintas muzikinis projektas „mmpsuf“, kartu su kūrėjai ir
atlikėjais (Egle Sirvydyte, Aivaru Ruzgu, Pranu Gudaičiu) atvykstantis iš Vilniaus.
Audiovizualinės penktadienio dangaus žvaigždės
Vakaro žvaigždėmis ar medaliais galima įvardinti Vilniaus ir Klaipėdos eksperimentinės muzikos banginių koncertą, kuriame
tvyros tiek vaizdo, tiek garso dermė. Kas jie?
AVaspo (AudioVisual Asp of Poetry) skamba gana poetiškai. Ir teisingai, nes poezijos čia netrūksta. Kaip rašo Jurij Dobriakov
„paversdamas savo „ideologės“ – poetės ir dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės – vizijas garsų ir vaizdų srautu, šis takus
kolektyvas sulydo audiovizualinės poezijos katile vienų labiausiai intriguojančių jaunosios kartos lietuvių kompozitorių,
multiinstrumentalistų ir video menininkų talentus. Pakaitomis ramus ir siautulingas, tačiau nuolat kiek nutolęs emociškai, poetės
balsas sklando virš įvairių atmosferinių, perkusinių ir šaižių garsų bei triukšmų okeano, pasakodamas asociatyvias istorijas apie
šaltą, tamsoką, bet tuo pačiu keistai gundantį pasaulį“.

GyS (Gytis Skudžinskas) yra unikalus savo universalumu kūrėjas. Muzikoje randantis laiko matmenį, kurio nėra vizualioje
kultūroje. Anot kito eksperimentinės muzikos kūrėjo Ginto. K (beje, su kurio GyS yra įrašęs bendrą projektą „When the
Drummer is Smoking“), „GyS takeliai vystosi eksperimentinių noise muzikos koliažų logika. Rezonuojančios tuščiavidurės
erdvės užpildomos fiziškai juntamomis garso vibracijomis. Nuoseklių ir organiškų kompozicijų eigoje drones stilistika įgauna
neįtikėtino skambesio skaidrumo ir intensyvumo, vedžiodama klausytoją GyS išvaikščiotais ir visuomet intriguojančiais muzikos
takais ir takeliais“.

d.n.s. Tai – keistos, eksperimentinės, elektroninės muzikos projektas. Jis atsirado ir gyvuoja kaip savotiška "atsvara"
neo-folklorinei projekto DONIS veiklai. Aštrūs garsai, monotoniškos melodijos, monumentalios ritmikos sienos, akustinės
džiunglės... Taip, pasak autoriaus būtų galima bandyti apibūdinti čia skambančią muziką, kuri priverčia klausytojus "lėtinti
apsukas", tarsi sustoti stop kadre, kai viena sekundė virsta valandomis ... Tai kūryba labiau dėl savęs. Klampojimas gar(suo)se,
minčių bedugnėse ...

Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu
Iš tiesų tiek ir pakanka. Bet nerašytas reglamentas suodinu peruku ir lakuotais batais jau vynioja raudonus kilimus ir skambina
šventadieniais-dar-ne-Kalėdiniais varpais.
Lietuviškos avangardinės muzikos tėvai-dinozaurai „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“ atvažiuoja į Klaipėdą, į
„Dezintegraciją 333“. Jie visada paribyje ir visada centre, pašėlę, net chuliganiški, ekstravagantiški, nepaisantys jokių normų,
gebantys išgauti muziką iš bet kokio daikto, veržlūs, laisvi. Kaip gryno oro gurkšnis su mažu lašeliu svaigaus beprotybės eterio,
virš legendinio Šunparkio vyniojantis purpurinėms pašvaistėms, inkrustuotoms vyno rubinais.
Grupė susiformavo dar 1988 m. Nuo tada ją žino visi, kas nors kiek domisi muzika. Liūdna data I.V.T.K.Y.G.Y.G. istorijoje
tapo 2005 m. Tuomet mirė grupės siela vadintas Artūras Barysas „Baras“ – Bomžas, ar Genijus (abu iš didžiosios raidės), kurį
nuolat sekė jaunieji kūrėjai, mintytojai ir šiaip laisvamaniai, norintys atrasti savąjį laisvės kelią per manipuliatyvias tvarkingos
visuomenės struktūras.
Lapkričio 21 d. šeštadienį „Dezintegracijos 333“ lankytojai turės galimybę ne tik išgirsti I.V.T.K.Y.G.Y.G., kurie pristatys naują
koncertinę programą. „Prieplaukoje“ iškabintame ekrane bus demonstruojami Baro filmų archyvai. Tai reta proga pamatyti
jaunus eksperimentinio video meno žingsnius Lietuvoje, bei žvilgterėti į vieno iš paslaptingiausių ir kontroversiškiausių
kūrėjų mintis.

Tokia festivalio pabaiga. Nepaminėtas liko mįslingas Kalato Repulsijos ir Kiti filmas, kuriame siužetas pakariamas
taip ir nespėjęs gimti, o žiūrovai įvelkami į nesibaigiantį, kūrėjo atsikratantį ir savaime besivystantį procesą.
Baigiamuoju štrichu taps ilgai lauka „Vinyl workerz“ diskoteka, žadanti daug banguotų judesių, muzikos bangų ir gal net ciklonų.

Baisiai dėkui, puikus renginys buvo. Baro filmai - jėga, ypač tas, apie kurį Šlipas sakė, jog Baras užsitarnavo dėl jo saugumiečių nemalonę (gal pamena kas, kaip vadinas ons?).

I.V.T.K.Y.G.Y.G.

http://www.youtube.com/watch?v=0RuOrwd06J8
http://www.youtube.com/watch?v=s4gQSi4T42k
http://www.youtube.com/watch?v=AeRC65PFLRE

kaip tik geras bendo pasirodymas tai ir ligos uzpuola... aciu uz video, bent taip sudalyvavau...