...
"Bite lingo" pabaigtuvių prisiėjo laukti ilgai, bet klausytojo kantrybė atperkama kerinčių kūrinių, vilnijančių etninės muzikos prakilnumu, švelniu Rasa Serra balsu ir subtiliomis aranžuotės. Mes žinome, kad viso to laiko reikėjo - nes imdamas klausyti DONIO albumą, nesvarbu post-folklorinį ar eksperimentinį, visuomet būni tikras, jog išgirsi švarą ir kokybę. Jo darbų skambesys visada išlaikytas ir santūrus, vis kažką naujo atveriantis ir tuo pačiu slėpiningas. Donis gerai žino folklorinės muzikos kanonus, ir džiugu, jog ne visada jų laikosi. Sutikite, retai matome šio klaipėdiečių projekto pasirodymus pilna sudėtimi koncertuose ar kasmetiniuose festivaliuose, tad trečiasis "Bite lingo" pristatymas Vasario 16-ąją Vilniuje - ypatingai laukiamas įvykis. Geresnės progos pasitaiko ne dažnai... Ką apie pristatomą albumą mano pats kompozitorius? Premjeros proga siūlome interviu, - Donį pakalbinti nutarė ilgametis jo bičiulis, projekto WEJDAS narys Darius Gerulaitis.
------------------- Darius Gerulaitis: Žinau, kad pakankamai ilgai kūrei, generavai DONIS albumą "Bite lingo": kaupei dainas/žodžius, rinkai melodijas, pan. Gal gali pakomentuoti, plačiau papasakoti apie tai: karinė istorinė tematika, albumo atsiradimo vizijos, pan.? Donatas Bielkauskas: Pats albumo atsiradimo procesas truko tikrai ilgai. Pirmoji daina įrašyta dar 2000 metais. Tiksliai aš ir pats nežinau, kodėl apytiksliai nuo 1998 metų norėjau įrašyti albumą, skirtą būtent kariniam folklorui. Impulsą, žinoma, galėjo duoti tuo metu KU (Klaipėdos Universitetas), LM (liaudies muzikos) katedroje statomos absolventų baigiamosios folkloro egzaminų programos šia tema. Būtent doc. I.Nakienės dėka tokie "perlai", kaip "Tai gražiai gieda lakštingalėlė" ar "Už aukštųjų kalvelių", pasiekė mūsų širdis. Beje, ji ir pirmoji Rasos Serros liaudiško dainavimo mokytoja. Pradžioje albumo visumą mačiau visai kitaip nei po kelių metų ar jau baigiant įrašus. Kartais net pagalvodavau, kad kiek pavėluotai jis išvydo pasaulį arba per anksti. Tačiau neapleido jausmas, kad reikia viską padaryti dabar arba jau niekada nebeliesti šios temos. Kaip pats galėtum apibūdinti tą savotišką DONIS kelionę, "evoliuciją", pvz., programos "Ein saulelė aplink dangų, "Vacuum", "Švilpiai", kt. ar "Bite lingo" yra tąsa, išdava ano įdirbio, ar tai naujas žingsnis tiek muzikos, tiek mąstymo ar estetikos srityje? Ar tai dar kažkas, visiškai kita? Atsakyti galiu taip: mano nuomone, visada kuriu/darau kaip išeina tuo momentu geriausiai. Žinoma stengiuosi, bet nuo savęs nepabėgu, kad ir kaip norėčiau. Su albumu "Bite lingo irgi tas pats. Kadangi muziką kuriu nuolat, tai ir muzikos pajautimas lygiagrečiai kinta, tikiuosi į gerąją pusę. Jau turėtų jaustis šioks toks įdirbis ir, žinoma, tai mažas žingsnelis į priekį. Kaip/kiek šiame albume svarbu yra intuicija, pajautimas, o ne "plika", autentiška, originali istorinė medžiaga (t.y. neiškraipyti melodijos, nepakeisti žodžių, laikytis harmonijos ir kt. dalykų)? Ar Tau buvo svarbu išlikti (istoriškai) objektyviam, ar labiau stengeisi pateikti savo pasaulėjautą, požiūrį, savotiška duoklę (praeičiai)? Paklausiu taip: dainų (tekstų ir muzikos, melodijos) autentiškumo, etnografijos ir intuicijos, interpretacijos santykis. Nesistengiau dėlioti jokios istorinių įvykių chronologijos ar kažkaip ypatingai/tendencingai parinkti dainas. Tai visiškai laisva ir neįpareigojanti šios temos interpretacija. Manau, kiekvienas asmeniškai galės nuspręsti, kiek aktualios albume skambančių dainų temos šiandien ir kokį emocinį krūvį jos turėjo seniau. Dainas harmonizuojant tikrai nepaisiau kanonų, taip neįdomu būtų. Pamenu, kai buvau pirmame kurse, vieno egzamino metu dėstytoja pasakė: "tik paklausykit, kaip jis dainą harmonizuoja". Buvau viešai išjuoktas ir tąkart gavau dvejetą. :) Kai kurios dainos (kurių tiesiog "negalima liesti") paliktos visiškai nepakitusios, iš kitų autentiški liko tik tekstai. Dainas transformavau tik tiek, kiek man leidžia sąžinė, vidinė pagarba sakralumui, ne daugiau. Taigi, sumoje leidinys gavosi ganėtinai asmeniškas, šiek tiek idealizuotas ir netgi su dalelyte romantikos. Ar duotum man (arba kitam nesusipratusiam žmogeliui) per galvą, jei DONIS pavadinčiau lietuviškaisiais "Dead Can Dance"? O jei rimtai, kaip, kiek ši grupė yra svarbi Tavo kūryboje ir "Bite lingo" albumo (su)kūrime?
Žinau, kad bandysi diplomatiškai išsisukinėti, bet noriu paklausti Tavęs kaip muzikanto, etno-muzikologo, muzikos adepto apskritai, kokios muzikinės grupės, stiliai Tau nelabai patinka, neįdomūs, nuobodūs...? Esu prijaučiantis etninei kultūrai, tačiau tikrai ne fanatiškai, kaip kad turėtų būti, jei būčiau kvalifikuotas etnomuzikologas :) Net ir nesistengdamas išsisukinėti tikrai nesugebėsiu įvardinti tai, kas man neįdomu. Manau, kad laikui bėgant, tampu vis atviresnis, nors ir negaliu skirti pakankamai dėmesio kitų žmonių muzikinei kūrybai. Didžiąją dalį laisvalaikio atiduodu savajai. Galima bet kurioje muzikoje atrasti kažką įdomaus: autoriaus originalumą, garso operatoriaus sprendimus, atlikėjo profesionalumą, muzikos įtaigą, ir t.t., o iš blogų pavyzdžių mokausi, kaip nereikėtų daryti. Vienokia muzika klausosi gerai tik koncertuose, kitokia - ramią naktį per gerą audio sistemą namuose. Priklauso nuo nuotaikos, situacijos, galimybių. Nuobodi muzika pasidaro tada, kai pajuntu snobizmo skersvėjį iš atlikėjo, autoriaus ar net klausytojo/žiūrovo pusės. Taip kartais nutinka koncertuose. Kažkaip įrašuose tai sunkiau įžvelgti. Ritmo ir abstrakcijos (galima sakyti ambiento) santykis Tavo naujajame albume? Kiek svarbu sukurti/palaikyti konvencionalų ritmą, o kiek "pasinerti į raminamą ekskursiją"? "Gryno ambiento" beveik nėra. Šiame albume jis paslėptas po ritmikos struktūromis ir vokalo partijomis. Gerai kai viena kitam nemaišo. Ar tai pavyko, tegul nusprendžia klausytojas. Kūriniai išdėstyti taip, kad būtų ir "raminančių ekskursijų. Net pasirinkus ir tokią temą, albumas skamba ganėtinai santūriai.
|
Man tai būtų tikrai didelis komplimentas, bet argi taip yra ? :) 