...
Darius: Ar save priskirtum prie, galėčiau tai įvardinti kaip "music without beat community" (muzikos be byto bendruomenė) (kur pirmu numeriu čia rašyčiau save, Lashą, daugybę kitų veikėjų....) šalininkų, ar elektronikos, ritmo, beato kūrėjų? Donis: Manau sąlyginai ir taip, ir taip. Dar po keleto numatytų albumų, manau, rimčiau padirbėsiu ir su griežtais ritmais. Šizofrenija, ką ir bepridursi :) Dar tokia mintis egzistuoja sena klišė, apie muziką, neva ji yra tarsi "universali kalba. Čia gal kažkas panašaus į tai, kad yra bandymų (su)kurti universalią kalbą/raštą (pvz., volapük, esperanto)... Ką Tu manai apie muziką, kaip universalią būtį/esmę, padedančią pasiekti archaines gelmes (tiek mūsų viduje, tiek pasaulyje/kosmose)? Kad muzika "universali kalba" pritariu 100%. Už LT ribų, klausydami kai kurių mūsų folklorinių dainų, žmonės verkia ir, nesuprasdami kalbos, gali nusakyti apie ką dainuojama (faktas)! Kaip įmanoma paaiškinti tokį fenomeną? Turbūt esmė, raktas emocijos, būdingos ir suprantamos kiekvienam iš mūsų. Štai taip priėjome ir prie d.n.s. projekto (net nežinau, kaip tai reikėtų įvardinti, šalutinis projektas, DONIS gyvagyslė, aorta, eksperimentinis garso institutas, elektronikos varstotas, e-kalvė :)). Kokios yra d.n.s. idėjos, intencijos? Kaip suprasti tą Tavo dvilypumą (savotišką susidvejinimą, galima sakyti, schizofreniją :))?.. Tavo komentarai... Kažkaip gaunasi taip, kad kūryba ganėtinai įvairialypė, ir man tai kol kas patinka. Žinoma, "kažko siekiant", geriau vientisumas. Bet užsiciklinus galima labai greitai pradėti nebeįdomiai kartotis, be abejo dar sunkiau užsiciklinti ir sugebėti nepasikartoti. Net nežinau, kaip yra su tuo "d.n.s." :) Tai lyg ir tas pats DONIS, bet ir visai kitoks vienu metu. Negaliu kurti tik ambientą ar etno. Vis kažko norisi daugiau. Taip yra visą laiką, kad ir kiek/ką bedaryčiau! Kokią kompoziciją albume išskirtum pats? Nesvarbu, ar pagal aranžuotės profesionalumą, ar atlikimo, dainos, teksto kokybę, jausmą, nesvarbu... Lietuviškoji neo-folk muzikos scena / kultūra nėra labai įvairi (manau, mažai suklysiu sakydamas, kad Tu pats / DONIS tą tradiciją ir kuri). Lyginant su kitų Europos kraštų, čia mažiau patoso, gotikos, fetišizmo klišių, etc. Gal gali pakomentuoti, kokia muzika (žanras, stilius, estetika), išskyrus folklorą, Tau yra artimiausia? Mat neo-folkas sąveikauja su plačiu spektru eksperimentinės, industrinės ir po-industrinės muzikos stilių... Tavo teiginys, sakyčiau, klaidingas, LT neo-folk sceną formuoja tikrai ne vienas projektas ir kolektyvas. Kas domisi - žino. Kitas dalykas, ar dalis to neo-folk atlikėjų/kūrėjų eina teisinga linkme? Apie komercinius šios stilistikos projektus net nekalbu. Patoso žinoma mažiau, jei jis išvis yra? Mūsų folklore netrūksta kažkokio galbūt tik lietuviams būdingo ir tik jiems patiems suprantamo vidinio liūdesio. Ir tos karinės dainos neskamba kaip didingi pergales šlovinantys himnai. Pvz.: McKaras priekaištavo: "kiek tie lietuviai gali liūdėti, čia juk karo dainos, kur karingos tautos pergalės himnai?. Bet, kai viskas susimaišo dar ir su asmeniniais kūrėjo charakterio bruožais, gaunasi tai, kas gavosi :) Nėra vieno kažkokio žanro, kuris man artimesnis daugiau nei kiti. Tikslaus ir vienareikšmiško atsakymo nėra! Ar naujojo DONIS albumo pasirodymui turėjo įtakos tas faktas, kad 2005 m. dainininkės Rasos Serros vardas buvo įtrauktas į Lietuvos Nacionalinės bibliotekos archyvus, kaip žmogaus, nusipelniusio Lietuvai? O jei rimtai, pakomentuok DONIS ir Rasos Serros santykį, įnašą, kolaboraciją, kūrybinį bendradarbiavimą... Mes senokai pažįstami (kartu mokėmės). Ją galiu apibūdinti kaip labai savito, stipraus ir įtaigaus balso savininkę. Rasa Serra indėlis į albumą yra begalo svarbus! Jei ne ji, nebūčiau išdrįsęs įrašinėti šį albumą, kuris, būtent jos balso dėka, skamba labai savitai, be to, keletą partijų ji adaptavo pagal savo balso ypatumus ir "nuspalvino puikiomis vokalinėmis improvizacijomis. Profesiniam lygmenyje sutikdama bendradarbiauti, asmeniškai man, Rasa Serra suteikė begalinį džiaugsmą. Aš jai tikrai dėkingas. Gal mums būtų prasminga pakalbėti apie mixus naujajame albume? Kodėl McKaras ir Driezhas? Kaip pats vertini šiuos kūrinius (mat abu jie labai skirtingi), ar pastarieji "įsipaišo" į bendrą "Bite lingo" estetiką? Mixai žinoma ganėtinai skiriasi nuo visumos, tačiau aš to ir tikėjausi prašydamas būtent McKaro ir Driezho padaryti savas "Bite lingo" interpretacijas. Manau jos sėkmingos. Įvairovės siekiau tikslingai.
Ar sutinki su teiginiu, kad augantis roko, elektroninės muzikos, kitų preparuotais tembrais išgaunamų stilių, žanrų įvairovė tampa vis labiau kompleksinė ir absurdiška, mažareikšmė, beprasmė? Tuo tarpu folk muzika išlieka integrali ir prasminga? Dalinai sutinku. Bet ir folkas evoliucionuoja. Sunku pasakyti, kaip jis skambės po kokių 50 ar 100 metų. Ar DONIS nepasuks "World music" keliu? Mat kai kurių užuomazgų "Bite lingo" albume galima užčiuopti : ) Liksi ištikimas lietuviškajam folklorui, jo tradicijomis? Dėl "World music" tai abejoju. Kartais tenka išgirsti, kaip nugrybaujama stačiokiškai arba "ypatingai novatoriškai" eksperimentuojant su mūsų folku. Juokingų dalykų žmonės prisigalvoja vardan tariamo originalumo. Tikrai neteigiu, kad aš darau geriau nei kiti, tiesiog kaip sako doc. Irena Nakienė "saikas - kultūros ženklas". Manau liksiu tiesiog ištikimas :) O kaip ateityje vystysis / plėtosis Tavo kūrybinė veikla DONIS, d.n.s., Wejdas, kiti projektai..? Transformacijos, išgyvenimai, sapnai?... Pokyčių kaip ir neturėtų būti, nuoseklus tęstinumas: visi paminėti (ir ne tik) projektai dar 2006 metais nudžiugins savo naujais albumais. Norai nemenki, o kas iš jų gausis nežinia :) Gal dar ką norėtum pridurti pabaigai? Gal aš kažko tiesiai nepaklausiau, nepasakiau?... Tavo klausimai "užkabino" tikrai gilias temas, kuriomis galima būtų diskutuoti ne vieną vakarą ar naktį. Ačiū Tau. Baigdamas rašliavas, labai noriu padėkoti visiems, kas prisideda prie projekto DONIS veiklos: kartu muzikuoja, dizainina, fotografuoja, filmuoja, organizuoja, publikuoja, klauso ir t.t. ir t.t. Aš JUMS LABAI DĖKINGAS!
2006 sausis-vasaris ----------------------------------- -----------------------------------
|
Turbūt "Tai gražiai gieda lakštingalėlė", kur nuostabiai atsiskleidžia Rasa Serra balsas ir puikūs Jevgenij Sege improvizaciniai gebėjimai gitara, bei už pavykusią interpretaciją dar išskirčiau dainą "Už aukštųjų kalvelių". Kadangi vis vien negaliu būti objektyvus, tai pridursiu, jog visos dainos savaip originalios ir įdomios. 
