...



VILKDUJA - tu negali sumeluoti jausmo

tekstas: ugn
foto: Benitto, Moontrix

Viena įdomiausių grupių, kurią per 2008 metus matėme visuose Dangaus festivaliuose ir kaskart likdavome nustebinti. Ilgai brandintas Povilo, pažįstamo mūsų scenoje iš įvairių kreivos muzikos formacijų, solinis projektas šiemet krustelėjo pelnyto keistuomenės dėmesio susilaukusiu debiutiniu albumu "Vakar duona". Dar džiugiau, kad metų bėgyje iš studijinio sumanymo VILKDUJA tapo ypatingus koncertus rengiančia, gyva grupe. Kiekvienas pasirodymas tarsi slepia savyje kažką nauja, tampa dar vienu žingsniu per aksominį įženklintą audeklą. Kaspeliškas žvilgsnis į anapusinius dalykus čia ir dabar pasidalinamas su klausytojais, - net tie, kuriems žvaigždė kaktos nebuvo praskėlusi, jaučia, kad keista šio raganiško rokenrolo energija nauja, nepatirta ir gaivališka... Prieš finalinį metų pabuvimą prisiminiau vasarinį interviu su VILKDUJOS autoriumi - tikiuosi bus įdomu.

-------------

Jau senokai nudundėjo pirmojo oficialaus debiuto "Vakar duona" furšetai ir prezentacijos, nors ir samanos dar neužaugo. Koks tavo žvilgsnis į šį albumą dabar, praėjus pusmečiui?
Povilas: Vis dar neblogas :) Šiaip išties, pačiam malonu suvokti, jog bent jau kol kas tikrai nejaučiu, jog „galėjo būti geriau“ ar kažko panašaus. Aišku, tas nepasisotinimo jausmas išlieka visados, tačiau būtent tai nemaža dalimi ir prisideda prie tolesnio stimulo kurti.

"Vakar duona" viršelyje triprasmiškai užsiminta, jog įrašytas jis Prietemos Progomis. Gal atskleistumei, kas tai per progos...? Kokie labiausiai inspiravę dalykai, temos, įvaizdžiai, nušvitimai, lakiosios medžiagos, aplinkybės...?
Gal net ne triprasmiškai,o visai daugiaprasmiškai. Ką čia skleisti – manau, kažkiek tų progų galima išgirsti/nujausti Vilkdujos dainose. Elementariausioje plotmėje tai - tiesiog metas, kada prisėdi įrašinėti, kurti, tačiau šis iš šono, atrodo, esantis paprastu procesas savyje talpina neaprėpiamą Prieblandos jaukumą, kurį savo ruožtu įtakojo įvairūs įvykiai, nuojautos ar pagaliau tai, kas tik įtariama. Visi Tavo suminėti aukščiau apibrėžimai tam tinka. Nuo įdėmaus slampinėjimo (che, įdomiai skamba) kokioje nors įdomioje, sava atmosfera pripildytoje architektūrinėje erdvėje iki Dabarties Ištikimo į tolius nusitęsiančioje pievoje, į kurią iš debesies sminga vienut vienutėlė žvaigždė.

Nemažai dalykų VILKDUJA įrašiusi ir anksčiau. Ką galėtum pasakyti apie tuos įrašus? Kiek jų būta ir ar jie taps prieinami fanatikams? :)
Nagi, nagi argi galima pavadinti tai nemažu kiekiu ? :] Sena demo „Prieblanda. Ir Žemės arbata“ ir keli paskiri kūriniai, berods tiek tebuvo. Plius krūva neleistinų eksperimentų, privedusių iki to, kuo Vilkduja yra dabar. Na ką... Tai tikrai nėra tai, ką gročiau šiuo metu :] Manau, jie bemaž visi yra pasiekiami (fanatikams, che!) vienur ar kitur internete – neįsivaizduoju kaip anie atsiduria vienoj ar kitoj vietoj, bet jeigu jau taip yra..

Tiesa tiesa, nepaklausėme juk apie patį pavadinimą? Vilkduja kilmė ir etnogenezė?
Netikėtai. Iššoko šis pavadinimas. Man patiko jo skambesys ir prasmė – vienoje sakmėje taip vadinamas prieblandos metas. „Viena merga, jau vilkdujoj ėjo pasisemti vandens.. „ Berods, tokia atkarpėlė ten buvo. Ir ši vilkduja – man tai metas, tarpas prieš pat pat, kai tuoj prasidės tikrosios sutemos, kai erdvė sulėtėja, susigaubia ir priartėja, - viskas tampa jaučiama daug labiau ir paslaptingiau.

Kokie tamistos muzikiniai interesai pastaraisiais metais? Ir ką galėtum pasakyt apie industrial bei neo-folk scenų tendencijas? Ar VILKDUJOS albumą įtakojo neo-cabaret atradimai?
Ojergau, čia tai pasikasiau galvą. :) Ganėtinai įvairu, nors man atrodo, kad yra neryškus, visus tuos dalykus vienijantis siūlelis,- kaipgi be jo. Nuo senų, laiko patikrintų formacijų (nagi, visi jas žinom ir mylim, negi kartosi grupes su skaičiais 93 ar birželio mėnesio pavadinimais ? :) iki padrikų atradimų, kurių tempas, deja, pastaruoju metu yra kiek sulėtėjęs. Bet galbūt taip kokybiškiau ? Industrial ir neo-folk scenos ? Ką aš žinau... Asmeniškai, mane labiausiai erzina, jeigu pajuntų falšą. Neturėdamas ką išspinduliuoti, nepajusdamas tu gali stengtis, verstis per galvą, groti nuostabiausiais instrumentais ir daryti kokybiškiausius įrašus, tačiau tau vis viena nieko nesigaus. Svarbiausia yra tas spindintis grūdelis viduje, savo šaknimis nutysęs ten, apie ką papasakoti neįmanoma (šiuo atveju belieka dainuoti/groti). Pastarosiose scenose yra daug patogių vietų aukščiau minėtiems dalykams, pozai pasireikšti, todėl šiose sferose pradėjau rinktis ganėtinai atsargiai. Neo-cabaret atradimai.. Be abejo, jie mane įtakoja, kaip įtakojo/įtakoja daugybė muzikos, kuri praeina pro mane, tačiau vienareiškišmai teigti, jog tai prisidėjo prie „Vakar Duonos“ tokios, kokia ji yra, tikrai negalėčiau. Galgi pavadinčiau tai riebiu potėpiu prieblandos paletėje ? Juk, pagaliau, vyno svaigulys ir tyliai švytinti aistra yra, berods, iš ten. Kaip ir iš visur. Muzikiniai apibrėžimai išskysta.

Beje, neo-kabaretas... koks vis dar saldus žodis. Kaip manai, kur Vilniuje sėkmingiausiai galima užčiuopti šias aistringai dekadansines nuotaikas, garsus ir šokius?
Hehe, teisingai, DAR saldus. Ir aš tikiuosi, kad anas išliks tokis – juk, leiskite taip manyti, čia veikia tas pats dėsnis, apie kurį minėjau ką tik buvusiame atsakyme – tu negali sumeluoti jausmo. Kaip ir negali sumeluoti atmosferos, kartais tampančios vos ne visiškai savarankiška būtybe/ sąvoka. Kabaretų gidas ? :) Juk kiekvienam karts nuo karto tai atsiveria, ypač jei užtaisas nukreiptas ta linkme. Negi nori, jog paminėčiau kokį „Suokalbį“, kuriame teesu buvęs 2 kartus ? :] Man Vilnius dar turi to dekadentiško grožio, ypač užsukant į mažiau lankomus užkaborius, regint rupių plytų sienas. Panašūs principai galioja ir kelionėse, tik čia prisideda dar ir nežinomybės faktorius. Bet juk geltonas gatvės žibintas bet kuriame mieste turi kažką bendro . Juolab, kad žvaigždės tos pačios. (Nors kas čia žino ..)

Kokios 5 blogiausios ir 5 geriausios lietuviškos grupės?
Nu kaip viktorinoj :) Nesakysiu :) Pasakysiu tik tiek, kad patinka darantys ne taip, kaip reikia :)

Daina "Medinių kiaulių armija" nuskamba vietom gan alegoriškai. Ar rašant ją regėjai tą armiją? Gal paaiškintum kas čia turėta omeny?
Tas omuo iškilęs kažkur viršum Bangų ir ką tu čia supaisysi, kai jame atsispindi Mėnulis ? :] Kaip išrišti žodžiais žodžius, nežinau. Nors tuo pat metu tai ir bandoma daryti – mažum nuskambės ambicingai, tačiau tai – savotiška žodžių alchemija, kada su esama medžiaga (kalba) bandoma sukurti kažką daugiau už ją pačią. Kitaip tariant, su ganėtinai ribota išraiškos priemone pasakyti daugiau negu ana išreiškia. Aišku, tam tikra dalimi tai gali sietis su daugmaž konkrečiais dalykais. Medinių (kas rodo išlikusias sąsajas su gamta) kiaulių minia spokso ir nežino, tikėti stebuklais ar ne, nors pastarieji ir vyksta.

Kaip tau atrodo, ar keistojo undergroundo scena galėtų išgyventi ir kurti nuolat nesisvaigindama? Kiek alkoholio suvartojate repeticijose ir kiek šis gaivalas svarbus koncertuose? Ar alus mus išgelbės? O kas mus pražudys?
Na kaip.. Keistuma visą laiką yra kažkas kito negu standartinė būsena ir kiekvieno pateikties keliai bei pasirinkimas yra asmeninis reikalas. Kitas dalykas – ir alkoholio kiekis, ir jo buvimas yra sąlyginis reikalas. Jeigu Vilkduja karts nuo karto (ar čia man tik taip atrodo, pataisykite, jei klystu :) yra siejama su šiuo svaigalu, matyt, dėl to, jog tai nėra slepiama. Ta prasme, juk daugybė kitų grupių užkulisiuose išlenkia ko nors, tačiau ant scenos to lyg ir nėra, tarsi nė nebūtų to darę :) Vilkduja stengiasi nemeluoti. Tai visai nereiškia būtinos sąlygos ar pan. Tačiau juk ir svaigulys yra visoks. Būsena, kada pagrindas pasislenka ir tu žvilgteli anapus užuolaidų, esi kiek pakrypęs, pajunti tai, apie ką ir bandai išreikšti aukščiau minėta žodžių alchemija. Kas mus išgelbės ir kas mus nužudys, aš nežinau. Kartais posakis humanity is the plague of humanity atrodo toks teisingas, o kartais atsimeni, jog mūsų indėlis į šios planetos Magiją yra žmogiškasis.

Jeigu neklystu, jau braška nauji VILKDUJA kūriniai ir rezgamos užmačios šį tą išleisti. Malonėkite plačiau... !
Braška, krebžda kažkas palėpėje. Jau senokai buvo laikas, tačiau, kaip žinia, mūzas ir laiką gana sunkoka suderinti. Tikiuosi iki rudens atsiras kažkas. Plačiau kol kas neverta plėstis , kadangi, kaip žinia, neretu atveju planų atvėrimas sutrikdo vėlesnes jų galimybes išsipildyti.

Artėjančio 11-ojo MJR festivalio proga - noriu paklausti, ką ruošia VILKDUJA? Kokia bus sudėtis scenoje, kokia programa? Iki šiol visi VILKDUJA koncertai nustebindavo vis naujais kūriniais... ar tau svarbu kaskart išreikšti kažką naujo kiekviename vyksme, ar tiesiog gabalai pilas kaip iš gausybės rago ir nieko kito nelieka, tik groti juos scenoje?
Scenoje tikriausiai būsime tryse – kaip iki šiol ir būdavo visuose Vilkdujos pasirodymuose. Geras skaičius. O ruošia, kaip bebūtų keista.. pasirodymą :) Kuris, turintis tam tikras ribas, visgi yra linkęs kisti - tai neišvengiama, kadangi grojimo metu visąlaik veikia esama atmosfera, jausena ir daugybė kitų smulkių nesuskaičiuojamų bei nepastebimų dalykų. Kas dėl naujų kūrinių – pastarųjų ruošiniai gulėdavo kurį laiką – reikėdavo prisiruošti ir iškelti juos į viešumą. Į kiekvieną pasirodymą norisi įpinti kažko, ko nebuvo vykusiame prieš tai – juk taip įdomiau, ar ne? Tuo pačiu naujas elementas įneša ir naujų potyrių. Gabalai nesipila kaip iš gausybės rago – greičiau gal ropščiasi lapu viršun tarsi boružė. :}

Su įvairiais projektais - nuo UGNĖLAKIO iki VILKDUJOS - grojai daugumoje MJR festivalių. Ar galėtum iš savo varpinės palyginti Verbiškių, Sudeikių, Kernavės ir Zarasų atmosferas...? Įdomiausi atsiminimai, skirtumai, gėrybės ir blogybės?
Verbiškėse buvau vienąkart. Atsimenu tą išties keistą paslapties jausmą – pradedant nuo runomis išmargintos skrajutės, baigiant keistais garsais, sklindančiais virš ežero iš prie įėjimo pastatytų kolonėlių. Jei neklystu, tai buvo DEUTSCH NEPAL, ane ? ;] Pastarasis vyxmas įtrigo kaip nuoširdus, senas „pagoniškas“ įrašas iš kasetės, padabintas medžių šakom ir rupiu kvapu. Atsimenu SALOS pasirodymą, po kurio teko rinkti po salę išvartytus būgnus :] Sudeikiai – atradimo ekstazė ir kiek mažesni apsisukimai trečiąjį kartą ten vykstant renginiui. IVTKYGYG su skalbimo mašinomis, pamenu, kirto kaip reikalas. Stroboskopas sieloje, triukšmo burtai kultūrnamyje. Manau, būtent Sudeikiuose MJR įsisuko į platesnes apimtis. Kernavėj situacija gana panaši – pirmas kartas visai saldžiarūgštis, tačiau, atvirai pasakius, kai MJR vyko Valiukiškėse antrukart, man tai buvo kaži koks sulėtėjimas, skrydžio pažemėjimas. Ar neteisingų žmonių daug, ar grupės ne man... Bet taip buvo, matyt, tik dėl to, jog po metų pertraukos Mėnulis pakiltų kaip reikalas devintąjjį kartą – pastarajį Juodaragį atmenu kaip vieną geriausių, nuostabiausių ir visokį kitokį. Nedidelis žmonių kiekis, jauki, uždara atmosfera ir daugelio viduje kibirkščiuojantis kaukiškas šėlsmas. Zarasai praeitais metais – įdomus išbandymas naujoje vietoje, kuris, manau, pasisekė ir šiais metais žiūrėsime, kokias kibirkštis atneš Aitvarai.

Ar tu prietaringas? Žinoma, matyt skaičius 23 kelia tikrą pamišimą. O, tarkim 13? Kokie dar skaičiai tau įdomūs, mėgiami ar vengiami?
Vėlgi, žiūrint kaip atsižvelgti į pačią „prietaro“ sąvoką. Vieniems tai gyvenimą apsunkinantys smulkūs „nepraktiški“ įpročiai, kitiems tai per amžius pastebėtų Pasaulio procesų žymos (jokiu būdu neteigiu jog visi dalykai, kurie yra vadinami „prietarais“, pretenduoja būti tokiais). Interpretacija ir, cha, pritaikymas :] Čia panašus reikalas, kai vienam purve plaukiojančios šakos sudaro runas, o kitam tai tik galimybė išsipurvinti batus. 23 – nepasakyčiau, jog labai koncentruojuosi į šį skaitmenį, tačiau, net ir man to nesiekiant, šis šmikis kaskart kyšteli savo uodegėlę. Kartais nuo sąmoningo noro pastebėti, tačiau kartais ištinka tokie sutapimai, kad net akteli. Ir jokiu racionalumu (turinčia tam tikras ribas aibe) čia nepasiremsi.

Skaičiai įvairūs. Man imponuoja 4, kaip tradicinis keturias Pasaulio puses , keturis elementus simbolizuojantis skaičius. 12, 3, 9 – Maginiai- Mitologiniai skaitmenys ir tie, kurie tiesiog atsitinka, kada ištinka Dabartis.

Kadangi niekas dar neklausė, tai paklausiu - kodėl "Vakar duona" CD digipako kamputyje kukliai įsispraudęs yra ženkliukas "Globus"?
Globus juk yra Pasaulis, gerbiamasai kolega, dalyvavęs šio ženkliuko Atradime :]

Keletas žodžių gerbėjams, kurie svaido į sceną liemenukus, prietėliams, žemdirbiams ir Mikimauzui.
Na, jei jau svaidytų liemenukus gerbėJAI, tai šiek tiek sutrikčiau :) O šiaip, ką čia dar pridūrus.. Linkiu dainuoti, žvelgti ir nebūti visko žinančiais, bo taip įdomiau :] Žemdirbiai tegu įkvepia chtonikkos, o Mikimauzas tegu nesimaišo po kojom, kada nereikia. Mannaz. Jera. Raido. Ir, aišku, GEBO!

Vilkduja internete: www.myspace.com/vilkduja