::: apie pirmąjį ciklo Akiwarai renginį ir industrial žanrą sutiko parašyti mūsų bičiulis Velnaruna iš Latvijos, beje, jau neblogai mokantis lietuvių kalbą, pažįstantis mūsų sceną ir besiruošiantis Lietuvoje apsigyventi :::

GAMTA · ŽMOGUS · MAŠINA
Akiwarai Online – Vilnius – 2003 m. lapkričio 15 d.
textas: v31na13vna
foto: Gaisma

>> industrial: įžanga
Primityvus žmogus kadaise išmoko išgauti energiją daužydamas vieną į kitą du akmenis. Taip gimė ugnis. Kaskart atsirandant naujai
technologinei galiai, žmonija pasistumėdavo į priekį - į naują proto galimybių ir sugebėjimų lygmenį. Tam pasitarnavo daugybė įvairių reiškinių - nuo neapdirbtų akmeninių ir medinių pirmykščio medžiotojo įnagių, Alexandrijos švyturio ir senovinių karo mašinų iki viduramžių kalvių, malūnų ir šieno žaginių, garo variklio ir pagaliau elektros atradimo XIX amžiuje! Sunku būtų pasakyti, ar moxlas yra moderni magijos išraiška, nes akivaizdu, kad abu naudoja skirtingas technologijas - moxlas susijęs su materialiais, o magija su eteriniais pasauliais - tačiau taip pat akivaizdu, kad, deja, tai vienintelė žmogui likusi magija, kuri nėra pilnai ar dalinai pamiršta, prarasta ir uždengta amžių dulkėmis...>>>

>> industrial: reikšmė
Industrija
yra šios moderniosios magijos degalai. Pats terminus technicus reiškia bet kokią struktūrą, skirtą darbui ir pastangoms - RABOTA! Ir tikrai, Arbeit macht frei ne tik prievartinių nacių darbo stovyklų kontexte, bet ir kaip moderniosios žmonijos išlaisvintojas apskritai - nes, išties, juk tai darbas mums suteikia daugiau laisvės - leidžia atpalaiduoti raumenis ir išnaudoti laiką taip, kaip mums norisi, paliekant sudėtingai ir veixmingai mašinerijai susitvarkyti su visais nepatogiais rūpesčiais už mus. Be viso to, mes liekame dėkingi visiems kasdieniams XXI amžiaus patogumams - nuo mobiliųjų telefonų, skalbimo mašinų ir automobilių iki www, kino ir elektrinių gitarų, - šis vardijimas gali būti negalinis... Tas, kas neigia šio progreso suteiktas galias ir naudą, yra arba visiškai aklas, arba tikras mexikietis šamanas, gyvenantis vien grybais, sapnais ir kita realybe...>>>

 

>> industrial: kultūra
Daugelio nelaimei, šis techninis progresas, kuris iš pradžių suteikė tokį stebuklingą palengvėjimą, vėliau atsisuko prieš savo kūrėją - patį žmogų. Žmogus tapo per daug pasyvus, netgi (tikrai!) tingus, beviltiškai priklausomas nuo buities technikos, arba nenatūraliai apsėstas minėtų prabangumų - svajojantis turėti naujausią mobiliojo telefono modelį su krūva naujų bereikalingų funkcijų, praleidžiantis nenormaliai daug laiko prilipęs prie žydrosios dėžės arba paskendęs pasauliniame tinkle. Tabako, alkoholio ir vaistų pramonės sukūrė begalybę degenaratinių substancijų, kurioms gaminti yra tik vienas pretextas - dar didesnė uždirbamų pinigų begalybė. Itin sudėtingi ir destruktyvūs mirties įrengimai yra nuolat tobulinami remiant vyriausybėms ir dažnai naudojami akimirxniu žudant mases. Be to, natūraliųjų išteklių industrija nepaliaujamai eikvoja mūsų gimtosios planetos lobynus, tuo metu dvokiantys dūmai virsta iš fabrikų kaminų ir dažo saulę juodai, nuodydami orą, kuriuo kvėpuojame, ir vandenį, kuriame mėgstame pliuškentis. Ir atrodo, kad kelio atgal nėra. Pradžioje buvo kitaip, bet dabar pramonė užvaldė savo kūrėją, tapo žmogaus šeimininku, paversdama jį abejingu robotu, turinčiu kūną ir protą, bet be sielos. Asmeniškai aš netikiu Matrix tipo ateities galimybe, bet ši depresyvi vizija verčia susimąstyti - kas gi yra eilinis žmogus, jei ne funkcionalus cyber-varžtas didelėje Mašinoje, kuri palaiko pasaulio judėjimą?..>>>

 

>> industrial: art
Dažnai manoma, kad industrial menininkas nedaro nieko kita, tik kurdamas triukšmą šlovina techninį progresą ir jo atneštą minties nuopolį. Tai visiškai ne taip. Nes pagrindinė industrialistų nuostata yra ironija ir destruktyvi kritika, nukreipta prieš mašiną, kuria save pavertė žmogus, ir visą šiuolaikinį jo pasaulį. Skirtingai nuo futuristų judėjimo, kuris gimė XX amžiaus pradžioje ir šlovino bei garbstė triukšmą, dūmus ir beprotišką industrializacijos greitį, šiandieninis industrialistas yra kur kas supratingesnis pašalinių progreso efektų atžvilgiu. Tačiau jų kūryba turi ir bendrų temų, tokių kaip socialinės problemos, karas, žiaurumas, kančia, iškrypimai, depresija, beasmeniškumas, beprotybė, iliuzijos, psichinės ligos, etc - sąrašas tęsiasi ir tęsiasi... >>>

 

>> industrial: pavyzdys
we do not accept what you call reality
we do neglect your rules of democracy
we will tear apart the structures of society
we will destroy this culture of sobriety 

wake your soul, control your mind,
open eyes that have been blind,
we are the new breed,
we are the new creed...

-- SIECHTUM :New Breed: [Diagnose:Zeit, 2002]

 

>> industrial: muzika
Industrial muzika
(klasifikuojantis terminas kilęs iš legendinės grupės Throbbing Gristle leidyklos Industrial Records pavadinimo) išreiškia šio visa naikinančio Žmogaus-Mašinos dvasią, imituodama jo garsus ir struktūras audio ir vizualine formomis. Mechaniniai triukšmingi garsai kaip taisyklė turi ciklišką formą, kuri linkusi į ritmiškumą ir struktūras (būtent šis bruožas skiria Industriją nuo jai giminingo Noise žanro). Industrinių įrašų dizainui būdinga šalta, sintetinė atmosfera ir militaristinis, beasmenis įvaizdis, kurį dažniausiai papildo atitinkamos video projekcijos ir instaliacijos.

Yra skirtumas tarp senos mokyklos ir naujosios mokyklos industrial muzikos - pirmoji daugiau paremta elektroakustinėmis ir analoginio noise struktūromis (pvz, Einstürzende Neubauten, SPK, Throbbing Gristle, Skinny Puppy, &c.), tuo tarpu antroji teikia pirmenybę lengviau klausomoms formoms, būdingoms moderniai elektroninei klubų muzikai (techno, hardcore, d’n’b, electrogothic ir t.t.), bet iškreipta ir daug agresyvesne maniera, - taip išveisti tokie gentiniai vediniai, kaip technoid industrial, drum’n’noise, breakcore, darkcore, body industrial &c. New school industrial atstovai šokį traktuoja kaip įrankį pažinti mašinai, kuri yra žmogaus kūnas, turėdami omenyje laisvus judesius, vedančius į kūnišką transą ir suteikiančius paradoxalų atsipalaidavimą įniršusioje garso audroje - tai savotiška triukšmo meditacija. Manau, nesunku pastebėti, jog tokia technika yra iš esmės šamaniška.

Įdomu tai, kad nepaisant savo prieštaringo žmogiškumo, industrial neignoruoja vokalo, tačiau čia retai išgirsite neiškraipytą balsą, jis daugiau naudojamas kaip dar vienas instrumentas.

Šiais laikais industrial yra labai plati sąvoka, jos ribos vis plečiasi paliesdamos įvairius giminingus muzikos žanrus (noise, ambient, electro, gothic, netgi metalas ir pop muzika neišvengia industrinės įtakos), tarp kurių populiarėja tokios kryptys, kaip ebm (electronic body music), electro industrial, noise industrial ir power electronics.>>>

 

>> industrial: scena
Nepaslaptis, kad šiandien Vokietija yra Europos tamsiosios muzikos citadelė, turinti didžiausia šios muzikos rinką ir auditoriją Senajame Pasaulyje. Tai pasakytina ir apie pramoninį žanrą (industrial) - .de galūne baigiasi domenai tokių iškilių leidyklų, kaip Ant-Zen, Dependent ir Out of Line, taipogi tokių garsių grupių, kaip :Wumpscut:, Feindflug, Terminal Choice &c. Vokietijoje rengiamas ir didžiausias pasaulio industrial festivalis - garsusis Maschinenfest, kiekvieną rudenį sutraukiantis fanus iš viso svieto, net iš Australijos ir Pietų Amerikos. Bet, žinoma, industrinė muzika gyvuoja visose šalyse, kitos didžiausios scenos yra Belgijoje, Švedijoje, toliau sekant visoms ES valstybėms, JAV, Japonijoje, Rusijoje ir taip toliau - jokių ribų! Tiesą sakant, industrinės grupės top1 titulas šiandien tikriausiai priklauso Mexikos (!) psichams Hocico, kurie neperseniausiai grojo visai  netoliese šiaurėje - Tallinn.ee ir pietuose - Castle Party.pl>>>

 

>> industrial: įvaizdis
Nors abu turi daug bendro, industrial įvaizdis yra kur kas mažiau extravertiškas ir iššaukiantis nei gothic. Industrialistai taip pat vilki juodai, naudoja pyrsingą, tatuiruotes ir išsiskuta plaukus, tačiau labiau minimalistine ir futuristine maniera. Tikrasis atsidavimas pramoninei kultūrai taip pat gali būti išreikštas tiesiog praktiškais darbo kostiumais, beasmene karine uniforma arba visišku beveidiškumu (pvz. užsidėjus dujokaukę).>>>

 

>> industrial.lv vs. gothic.lt
Ne, čia kalbu ne apie interneto svetaines.. Klaipėdietės Sisters of Mercy aka Gothic Phantasmagoria, apsilankiusios vienintaliame Latvijoje reguliariai vyxtančiame gotikiniame party Discotheque Necronomicon (kur latvių publikai jau pristatyti tokie Lt projektai, kaip Notanga, McKaras, Xess, Anapilis, Mano Juodoji Sesuo..), labai nustebo pamačiusios, jog tikrai gotiškai atrodančių žmonių Rygoje išvis NĖRA! Taip, ši muzika čia turi kokį šimtą ar du klausytojų, bet čia nėra scenos ir padėtis visiškai priešinga nei pastaraisiais metais Lietuvoje, kur publikos susidomėjimas pakankamai didelis, kad kasmet būtų galima rengti kelių dienų gotikinį festivalį. Tačiau, kalbant apie rimtą industrial veiklą, renginių Vilniuje ir Kaune beveik nebūta (industrinė muzika patenka į scenas, bet dažniausiai renginiuose, kurių pagrindinė koncepcija visiškai skirtinga, pvz. MJR), ir nežiūrint į tai, kad vietinė scena kupina įdomių kūrėjų, reprezentuojančių įvairius tamsios electronic/ambient muzikos atspalvius, man pavyko suskaičiuoti tik 5 aktyvius projektus (Girnų Giesmės, Notanga, Xess, Agyria, Ataka), kuriuos galėtume apibūdinti kaip dalinai industrinius (turint omenyje, kad jų muzikos šaknys visgi yra kituose žanruose - tai būtų ambient, folk, gothic ar dar kas nors...)

Užtat Latvijoje situacija su industrial yra beveik tokia, kaip Lietuvoje su gotika (ir atvirkščiai, ir akiwariškai :). Legendinis Sturm party jau 3 metus kas mėnesį sutraukia po 200-300 žmonių į nediduką Rygos klubą Depo, kur tikrai patogiai jaustis gali tik maždaug dukart mažesnis lankytojų skaičius. Kaskart mažiausiai vienas ar du projektai iš Latvijos arba užsienio pasirodo gyvai (iki šiol iš Lt buvo Girnų Giesmės (dukart), iTi, Ataka) ir žmonės gali deginti savo energiją šėldami su įvairiais didžėjais dviejose salėse. Industrinė muzika turi daug klausytojų, prie ko dar prisideda faktas, jog latviai turi savaitinę radijo laidą, skirtą šiai muzikai, ir kad čia koncertavo ne vienas žymus industrial menininkas iš užsienio (Institut, Winterkälte, Imminent, Panacea, Ah Cama-Sotz, Ms Gentur...). Šiemet nesavanaudiškų Autarkea Digital pastangų dėka Vilnius pagaliau sulaukė pirmojo žinomo ir daugmaž kultinio industrial atlikėjo - Deutsch Nepal - užtat Rygoje Mr. Andersson jau spėjo gastroliuoti dukart. Latvijoje yra mažiausiai 20 daugiau mažiau rimtų dark electro/noise/industrial projektų (kam įdomu - galite įsigyti Sturmer ir Napalmism rinkinius Dangaus mailorder kataloge), kurie aktyviai įrašinėja, prodiusuoja ir gyvai atlieka savo kūrinius scenoje - šiuo metu žymiausi vardai yra, žinoma, Rosewater, Cyberpunk, Claustrum, Error, Barodarho, Bios, Traur Zot, Knauzers ir Antireality.

By the way, you can try hearing the abowe mentioned radioshow online, every other monday @ 11 pm (gmt +2:00), by streaming from mms://video1.lanet.lv/radio

Aš nedaug žinau apie industrial/gothic sceną Estijoje (be to, kad jie turi netgi portalą www.gothic.ee, berods daugiau nėra ką pasakyti apie jų sceną), bet mūsų šiauriniai broliai nėra pagrindinė tema. Apmąstęs šiuos Latvijos/Lietuvos industrial/gothic kontrastus geografiniame kontexte, aš supratau, kad galiausiai tai turi daug prasmės. Tie, kas bent trumpai pabuvojo abiejose sostinėse - Rygoje ir Vilniuje - pastebės skirtumą. Ryga - didžiausias miestas ir ekonominis centras Baltijos šalyse, jo populiacija beveik 0,9M ir visi pramoniniai plotai (fabrikai, uostai, geležinkeliai, konstrukcijų aikštelės, sandėliai ir t.t.) užima keletą dešimčių kvadratinių kilometrų, kur beveik viskam pavadinti geriausiai tinka žodis “didelis”. Geometrinė Rygos struktūra geriausiai apibrėžiama kaip kvadratinis ir dvidimensinis daugiausiai plokščias paviršius (beveik be žymių landšafto pasikeitimų) su statmenomis gatvių paralelėmis, simetriškais namų kvartalais ir bombastic architektūra. Praleidau Rygoje beveik ketvirtį amžiaus ir ryškiausios asociacijos, kurias iki šiol man kelia šis miestas, yra: didžiulis, pilkas, dulkėtas, užterštas, sunku kvėpuoti, pavargau eiti, tox beveidis, tox negyvas, tox pramoninis... Skirtingai nuo to, Vilniaus slėnis išlaikė naminį jaukumą, kur gatvės ir namai kvepia burtais, senu išdidumu, paslaptimis ir turį kažkokį keistą psichodelinį švytėjimą. Visa jo struktūra yra spindulinė ir 3-dimensinė (žiedai, kalnai, tiltai, tuneliai ir net pasakiški miškai, kur gali pasiklysti pačiame miesto centre), staigmena čia gali laukti už kiekvieno kampo ir net oras atrodo pilnas paslapčių... Argi ne tiesa, kad aplinka įtakoja Meną, kuriam duoda pradžią?

Taip, aš pilnai suprantu aukščiau aprašytųjų jausmų subjektyvumą, bet manau Jūs supratote esmę anyway. Dabar, užtex prielaidų, eikime prie pagrindinio šio straipsnio tixlo. Taigi>>>

 

>> akiwarai: online
Jeigu neklystu, tai buvo pirmasis beveik grynai electro-industrial žanrui skirtas renginys Lietuvoje. Taip, prieš tai būta visokių Baltų Triukšmų, Noxta tūsų, ir kasmetinė Kunigunda tradiciškai turi išskirtinę electronic/experimental naktį, ir panašiai, - bet, pripažinkime, kad iki šiol nieko taip iššaukiančiai šokdinančio Vilniuje nėra buvę! Koncertas su 2 vietiniais ir 2 Latvijos industrial atstovais + Lt/Lv didžėjais turėjo atskleisti kokios šios muzikos perspektyvos Lietuvoje ir, mano manymu, padarė tai puikiai! Šeštadienio vakarą beveik 250 žmonių susirinko ant pačios Senamiesčio/Užupio ribos slupinčiame klube Intro:, netoliese nuo gotiškiausios Vilniaus bažnyčios, prie kurios tąkart kaip tik vyko kažkokio labai jau kieto filmo filmavimas (tai buvo “Žiurkės 2” :) - ugn) - prožektorius jie turėjo išties įspūdingus, o dūmų mašinos, kranai ir per racijas kalbantys vokiečiai vyrukai gaisrininkų kostiumais, bei žaliai-baltos POLIZEI mašinos ant kiekvieno kampo sudarė šiek tiek siurrealistinį ir net šventišką įspūdį, kad tai surengta specialiai šiai progai.>>>

 

>> akiwarai: pradžia . juodaibaltas kelias į pragarą
Taigi, jau šeštadieni ir latvių industruialistų autobusiukas varo iš Rygos pietų kryptimi. Pasaulis atrodo nerealiai  - medžiai, laukai ir dangus atrodo balti kaip nuo sniego, ogi čia ne sniegas, bet speigo žiedai. Tik asflatas juodas ir sėdintys mašinoje visi juodai apsirengę. Pakeliui iš Lt, gauname sms pasiūlymą užsimušti ir tada groti savo industriją dievui, bet nesutinkame, nes kažkaip nesijaučiame visiškai tikri, kad pataikysim būtent pas jį.

 

>> akiwarai: intro: vėl baltas
Klubas atrodo ok, tinkamas dydis ir talpumas, šiek tiek nejaukios tos baltos sienos, bet tamsoj atrodo geriau. Užtat backstage - liux, patalpa tokio pat dydžio, kaip pagrindinė salė, plius čia dar vyxta avangardinė postmodernistinė paroda ir kai kurie grupių nariai išreiškia norą panaudoti kelis jos elementus scenoje.>>>

 

>> akiwarai: login
Lygiai 19 val. savo setą su Girnų Giesmių :bundančio speigo a:datomis: simboliškai pradeda tarpbaltinis andergraundo žvalgybos agentas v31na13vna. Kol klube iš lėto renkiasi pirmieji klausytojai, jų ausys ir Intro: aparatūra yra palaipsniui paruošiamos grynos energijos sprogimui laukiančiam priešakyje.>>>

 

>> akiwarai: agyria
Ateina laikas ir baltąją sceną užima šių metų Mėnuo Juodaragio debiutantai Agyria. Ogi projektas iš esmės ne jaunas - jį sudėtyje tamsiojoje Lt underground scenoje pristatymo nereikalaujantis Trolis ir kiek mažiau viešai matytas old school atstovas, tox funny vyrukas vardu Herodotas. 2 kompai, Fruity Loops (tokia muzikos programa) ir velnias (ar Trolis) žino, kas dar - bet Agyria susirinkusiuosius užvedė puikiai, prieš tai beveik tuščia buvusi salė iš karto mistiškai prisipildo žmonėmis, kurie palaipsniui, bet užtikrintai užpildo vis greičiau mažėjančią erdvę šokių judesiais ir makabriškai ore besiplaixtančiomis šukuosenomis, tiesiog šaunu stebėti! Ritmas tolygiai darosi vis kietesnis ir tai, kas pradžioje skambėjo kaip įdomus dark idm iki pasirodymo pabaigos virsta į kokybišką hard elektroindustrinį transą. Asmeniškai man, aukščiausias Agyria show taškas buvo regėjos niekad nesibaigsianti užburianti tibetiečio vienuolio balso kilpa virš iki beprotybės vežančio byto.>>>

 

>> akiwarai: cyberpunk
Buvo staigmena sužinoti, kad šiems Rygos kiberpankams tai nebus pirmas koncertas lietuvių žemėje - pasirodo prieš keletą metų jie buvo headlaineriais vieno naktinio klubo jubiliejaus šventėje Panevėžyje (!!!). Šį, vieną žinomiausių Latvijos projektų, kuris savo stilių apibūdina kaip punk power industrial, atstovavo du juodai vilkintys Matrix/Neo-style vaikinai, nešiojamas kompiuteris, iškreipti vokalai, dėl kažkokių priežasčių negirdimos gitaros, bei tekėlo siunčiamos žiežirbos į jau ir taip gerai įkaitusį orą bei publiką. Anyway, CyberPunk yra puikus ir laukiamas pasikeitimas akims po gana statiško lietuvių spragsėjimo palėmis ir klaviatūromis prieš tai. Dabar įvaizdis atitinka atmosferą! Muzika gal kažkiek ir primityvesnė nei prieš tai grojusio projekto, tačiau pašėlę ritmai ir energingi atlikėjų judesiai tiesiog neleidžia publikai ilsėtis iki pat pasirodymo pabaigos.>>>

 

>> akiwarai: skardas
Kitas projektas turėjo groti kažką skirtingo nuo kitų vakaro dalyvių, nes, kaip supratau, buvo ambient žanro atstovas. Nenorėdamas išmėginti savo alkio sunkiems dūžiams tą naktį, pasinaudojau proga paslankioti linxmomis Vilnelės pakrantėmis ir įkvėpti drėgno ir keisto Vilniaus nakties oro. Taigi, apie Skardo pasirodymą negaliu pasakyti nieko, sorry. Tie, kam jis patiko - susiraskite Skardo CD “Neocron”, kurį išleido Dangus.>>>

 

>> akiwarai: rosewater
Nerealu. Iš visų emocingų atsiliepimų apie 3-iąjį jų pasirodymą Vilniuje, šis žodis girdėtas dažniausiai. Rosewater pradėjo savo setą 5-iais visiškai naujais gabalais, kurių net aš nebuvau girdėjęs, ir palaipsniui savo pulsuojančiu ritmu perėmė kone visų to vakaro Intro: lankytojų kūnų vadeles. Burtai mesti, jie pereina prie labiau žinomų club-friendly kūrinių iš savo albumo :Kursk:, paversdami salę į sintetiškai šaltos ugnies nutviextą šėlstantį šokių pragarą. Deja dėl tam tikrų techninių kliūčių jie negali pabaigti dviejų kompozicijų, bet greitai tai ištaisoma ir show tęsia dar labiau uždegantys hitai. Jų pasirodymas baigtas ir atrodo niekas nesuvokai kiek gi laiko praėjo nuo jo pradžios, publikai reikalaujant jie sugroja dar vieną dainą ir palieka sceną lydimi garsių aplodismentų bei pripažinimo. Vėliau aš išgirstu komentarus, kad ateiti į Akiwarus buvo verta jau vien dėl šių vaikinų ir netgi nusiskundimus dėl skaudančių kojų, kurios neturėjo galimybės pailsėti per visą jų pasirodymą. Ką gi, Rosewater exporto į Lt ateities perspektyvos atrodo tikrai šviesios!>>>

 

>> akiwarai: logout
Sceną vėl okupuoja didžėjai ir tuos, kam neužteko, No.Thing, Ment ir v31na13vna [set] dar pavaišina gausiais electro industrial ir ebm klubų hitais. Smagus Feindlug gabalas :Sturmwalz: signalizuoja vyxmo pabaiga likus kelioms minutėms iki 4 valandos ryto, ir keli likusieji su pavargusiomis, bet laimingomis šypsenomis traukia link išėjimo. Renginys pavykęs ir išties šaunus, ir už tai didelis AČIŪ ne tik atlikėjams ir organizatoriams, bet ir publikai, kuri buvo šauniai aktyvi, šokanti ir taip pozityviai priėmė latvius - ačiū viesiems, kas atėjo! Tiesiog nėra ką čia bepridurt.>>>

 

>> akiwarai: išvados
Kokios dar išvados? Laukite kito Lv industrial sprogimo Vilniuje... ir kitų Akiwarų, kurie numatomi vasario 16 d.! Iki...

 

[]