Pirmiausia tai sena tradicija, primenanti vaikystę, kuomet šeima, kaimynai šventė šią pavasario šventę. Velykos geros būdavo, jeigu oras buvo saulėtas, šiltas. Velykos visada buvo suvokiamos, kaip pavasario šventė. Kai vėliau ėmiau galvoti apie baltiškas Velykas, supratau, kad nereikia jų skirti nuo įprastų , t.y., švęsti atskirai nuo krikščioniškų. Lietuviai turi švęsti kartu šventes, tik įprasminimai gali skirtis. Velykos pradeda pavasario švenčių ciklą, kuris tęsiasi iki Rasos. Per tris mėnesius kartojasi tie patys papročiai ir apeigos maudymasis, margučiai, pirmoji žaluma ir kt. - Ką šiomis dienomis žmogui svarbu padaryti? Kokius simbolius iš naujo įprasminame savo sąmonėje? Nuo Velykų prasideda aktyvusis Metų laikas. Žmogus turi mokėti įsijungti į Gamtos jėgų judėjimą. Mūsų akyse Gamta skleidžiasi, reikia susiimti ir nepramiegoti šį stebuklą. Žinau, kaip miestietis samprotauja, jog nuvažiuos į gamtą, kai turės laiko. Bet dažniausiai būna taip, kad pavėluoja, kad pavasaris jau pralėkė. Labai gaila, nes prarastos nuostabios galimybės. Kartu kviečiu pasiskaityti etnografinę literatūrą. Kokie išmintingi buvo tie mūsų kaimiečiai. Simboliai Vanduo, tai ryškiausia gyvybės apraiška. Vanduo tekantis, jame reikia apsiprausti, net pasinerti. Ugnis ji taip pat atsinaujina, ją reikia apeiginiu būdu atkurti. Velykų metu gerbiamos šventybės t.y.prisimenami mirusieji, tai Vėlų Velykos, gerbiamas Perkūnas, nes jis yra tikras Pavasario atrakintojas, gerbiama Laima, pasireiškianti gegužės pavidalu, gerbiama Žemyna. Dievai ir Deivės ateina kartu su pavasariu. - Koks skirtumas tarp Velykų ir mėnėsiu vėliau švenčiamos Jorės? Jau sakiau, kad visos pavasario šventės yra panašios. Skirtumas yra tas, kad ilgėjant dienai, daugiau žalumos. Todėl Jorėje jau pasirodo vainikai, gėlių puokštės ir pan., nors ir toliau svarbus maudymasis, margučių marginimas ir kt. - Kaip Trinkūnai dažo kiaušinius? :) Margučių marginimą aš palieku jaunimui, vaikams, t.y. mano dukroms.- Ar žmonės ima labiau suprasti senąją Velykų prasmę per krikščionybės užlipdytą spalvotą luobą? Kaip Velykų įprasminimas Jums atrodo šiandienos žiniasklaidoje? Velykų prasmė vieniems lietuviams aiškėja, kai jie gauna daugiau žinių apie senąsias prasmes. Krikščionims tai grynai knyginė prasmė. Per TV vienas kunigas pareiškė, jog Velykos tai jokia gamtos šventė. Sakyčiau, gėda taip samprotauti. Žiniasklaida labai atsitiktinai aiškina Velykas. Etnologų vėl yra visokių, bet jie taip pat pasiskirsto į katalikus ir baltus. - Tikriausiai kaskart didžiosios šventės atneša daug naujų minčių? Ar šiemetinės Velykos yra kuo nors ypatingos? Iš tiesų, kiekvienas šventinis metas sužadina naujų minčių. Įsitikinęs, reikia vėl ir vėl skaityti etnografinę literatūrą. Kaskart aiškėja prasmės. Atrodo, jog brauniesi pro įvairias užtvaras ir uždangas. Tuomet kalendoriniai papročiai virsta vienu didingu ritualu. Juk už buitinių dalykų, tokių, kaip žemės arimas ar kasimas, aiškėja Gamtos galių apraiškos. O žmogus turi mokėti dalyvauti tame.
|
