 D.A. 17 "Geriausios dainos" Štai prieš mane lietuviškojo synthpop pradininkų, elektro-pop pankų DA-17 šviežiai išleistas diskas. Po festivalio "Kunigunda Lunaria 2005" pasklidusios kalbos apie kultinių Arno Klivečkos ir Liutauro Kontrimo kūrybos gabalų realizavimą nepasirodė tuščios. Džiugu. Suzvimbęs CD grotuvas raportuoja, kad Prior Records išleistame DA-17 beste įamžinta 15 kūrinių (nuo 1987 iki 2005 metų), viso 77:03 min. Neblogai. Seniai norėjosi vėl išgirsti tuos keistokus gabalus, ataidinčius iš žalios jaunystės, girdėtus per dar nekomercializuotas radijo ir TV stotis. Prieš pasineriant į muziką, reikia mesti kritinį žvilgsnį į disko apipavidalinimą. Tiesą sakant, dizaino čia nematau jokio, nebent tos nupiepusios pieštos eglaitės turi kažkokią itin slaptą prasmę... Albumo pateikimas nesiskiria nuo įprastos piratinės produkcijos (gal čia koks marketingo special ėjimas? :) Pamanau, kad kultinis DA-17 projektas nusipelno solidesnės išvaizdos. Viršelyje lakoniškai, bet detaliai pateikta projekto istorija ir ėmus ją skaityti ranka pati nejučia paspaudžia "play"... Diskas prasideda garsiausiu dueto hitu "Kas mes tokie? (ne metalistai...)", tradicine versija iš 1987 metų, kuri tokia pat vežanti kaip ir vėlesnis remeikas. Kojos kilnojasi pačios. Po superhito nuskamba beveik negirdėtas ankstyvasis gabalas "Nekaltos merginos laiškas "Tarybinės moters redakcijai" - naivumo kupina dainelė kažkiek primena ironišką Radioshow kūrybą. Bet vėliau sekantys kūriniai "Himnas", "Paslaptis", "Pasitikti savęs" ir "Rytas" užburia prakilnia futuristine elektronika, idealistiniu pasiryžimu ir melancholija. Pastarieji du gabalai irgi pretenduoja į hitų kategoriją - "Pastikti savęs" video klipe buvo maksimaliai išplėtotas kadaise pionierinis DA-17 juodųjų akinių ir klavišinių įvaizdis. O "Rytas" 1990-aisiais buvo iškopęs į pirmąją Lietuvos TOP-10 poziciją, nors klausant šį gabalą dabar toks pasisekimas kiek stebina :) Įpusėjus albumui, didingi dramatiški akordai vėl pažadina ir supurto - negali apsigauti, tai "Išdavystė" ! Bene ni ū riausia, lėta DA-17 daina, tarsi peiliuku "Sputnik" perrėžianti sielos žievę ir atverianti skausmo gelmes... - tiesiog regiu magišką Arno gestikuliaciją "Kunigundos" scenoje. Beje, šiam kūriniui šiemet sukanka 10 metų. Nuo jo bestas tarsi persisveria į kitą pusę - 1996 metų gabalai "Miestas", "Takas", "Diena", "Lauk" ir "Veidas" pasižymi pastebimai kokybiškesne elektronika ir švelnių tonų vokalais. Jie pakankamai vienodi savo nuotaika ir galiausiai rimavimas "viltis-paslaptis" tampa nuobodokas. Tam reikalinga nuotaika. Amžinos tiesos ieškojimas baigiasi žvilgsniu į paslaptingą pilnatį, tuščiame mieste aušta šaltas skaidrus rytas. CD pabaigoje sudėti trys energingi kūriniai. 1996 m. "Paveikslas" man skamba kaip įdomiausia staigmena, įelektrinta šokiniais ritmais ir na?ve art vaizdiniais. "Ne metalistų" agresyvi versija (1998), girdėta "Kunigundos" rinkinyje, dar labiau padidina energetinį užtaisą, kurį pribaigia šviežias DA-17 gabalas "Viltis"! Pastar ąjį, kiek galima spręsti iš patiektos info, inspiravo A.Klivečkos žmona - daina sukurta naudojant šiuolaikinio garso techniką, taigi skamba įspūdingiau, nors priedainis man truputį primena vestuvines melodijas ;) Žodžiu, linksmybės tęsiasi ir panašu, kad DA-17 tikrai dar turi parako, o įrašas viršelyje irgi su užuomina - "Tikėkit !! Mes linksmintojai!! ir tai dar ne pabaiga!!!" Nežinau, ar šį albumą verta įsigyti tiems, kas nežinojo DA-17 iš anksčiau. Dabartiniu metu šie gabalai kai kam galbūt skambės kaip nykoka elektro-pop muzika. Jos klausant reikalingas background'as ir, be abejo, tam tikra laiko perspektyva. Hipnotizuojantis, charizmatiškas Arno Klivečkos dainavimas ir futuristine vėsa dvelkianti atmosfera žavi skaidria melancholija ir neįmintomis paslaptimis (o viena didžiausių mįslių lieka pati D.A.17 šifruotė...) - nepriklausomai nuo stiliaus, nuo vaidmenų ar įvaizdžių, čia valdo tikėjimas ir nuoširdumas. Ir sunku nesutikti su auksiniais autorių žodžiais - "Nieko negalima kurti melo pagrindu. Tai savęs ir kito išdavystė !". Taigi, u ž šią tikrą, nemeluojančią ir savitą kūrybą jiems nuoširdžiai ačiū. 7/10
|