WEJDAS

Klausimai: Arma / (Perineum prod.), atsakymai: „Wejdas“ (2006, balandis)

1. “Žemei nusilenk” - taigi Wejdas visų pirma atiduoda duoklę Žemei taip? Kodėl? Kokia ji?

- Šiame albume Žemę galima traktuoti ir kaip proveržį į universalią komunikaciją, ir kaip vieną iš galimų orientacijų siekiant archainio (pa)jautimo, ir kaip perėjimą į (mūsų) vidinę kontempliaciją, etc. Žinoma, tai yra (savotiška) duoklė/pagarba jai... Akistatos situacija. Pasirinkome tokį konceptą dar ir dėl to, kad patiems reikėjo „prikelti“ save. Bandėme integruoti Gaya – viso, kaip vieno gyvo organizmo idėjas. Manau, tai labai embinetinė tematika.

2. Jūsų kūryboje dominuoja 4 pirmapradžiai elementai tai žemė vanduo ugnis oras. Aš žinau, kad jūs nepriklausot new-age judėjimui, bet juk tai ne paprastas sutapimas ar ne? Anyway, kodėl taip yra?

- Tiesą sakant, nelabai supratau klausimo (sorry, išlenda realūs mano senatvės požymiai ;)... Taip, su new-age mums ne pakeliui, jokio ištirpimo šiame fenomene nėra. Labiau priimtinesni būtų daugybingumo diskursai, diaugiakalbišumas, įvairovė, pliuralizmas. Tačiau WEJDAS yra gana uždara, hermetiška pasaulėjautos „sąjunga“, individuacija. Mes kuriame savitą (garsinį) pasaulį, su stipriomis etninėmis sąsajomis, kurios ne būtinai yra tiesmukos, konvencionalios ir / ar „grynos“. Žinoma, kad visa tai kuria new-age įspūdį. Bet mums svarbiau panerti į asmeninę, vizionierišką sąmonę (ar pasąmonę), kurti tokį ambient / aplinkos garsų medžiagos, etninių nuojautų raizginį, o ne skelbti kažkokią žinią, ar pan.

3. Kartą aš galvojau, kad tarkim skardžius paukščių balsus yra lengviau imituoti skaitmeniniu būdu- kompiuteriu, tuo tarpu žinduolių, žvėrių balsai paprastai yra duslesni, grubesni ir pan.? Ar tai nėra tai kad Wejdas naudoja (ar siekia naudoti) grubesnę materiją, t. y. analoginę aparatūrą kaip teisingiausią būdą išgauti ar atrasti grubiosios materijos Žemės garsus?

- Taip, tavo pastebėjimas/praregėjimas įdomus (ir dėl garsų „konvertavimo“, ir dėl grubios materijos). Tačiau nemanau, kad, pvz., paukščių balsai yra „aukštesni“ – galima išgirsti ir žemų tonų paukščių leidžiamų garsų, ar ne? Tas pats su žinduoliais... Aš prieš characteristca uniersalis. s
Paradoksas, tačiau konkrečiai darbe „Žemės alsavimas“ nenaudojome tik analoginių, gyvų garsų. Buvo ir dozė ((pa)ruoštos) elektro-akustikos, net elektronikos, manipuliacijų. Artimiausiuose projekto darbuose manome atsiriboti nuo e-medžiagos, nerti ir dirbti su analogine aparatūra, naudoti etnografijos metodus, kitaip diversifikuoti garo išgavimo ir panaudojimo būdus. Išliksime ištikimi savo (kūrybos) principams, garso estetikai, tarpdiscipliniškumo (jei taip galim išsireikšti) tvermei.

4. Ar nemanot, kad šiuolaikinė laptopinių koncertų virtinė yra susijusi su didesniu žmogaus susidomėjimu subtilesnėmis žmogaus energetinėmis struktūromis “esančiomis” mentaliniame lygmenyje. Turiu omeny, kad koncertuose fizinę energiją, kurios pagalba pereinama į tranzą, keičia “aukštesnė” (bet, galbūt, pasyvesnė) energija, orientuota į atlikėjo/klausytojo sąmonę, kur fizinė proceso išraiška netenka reikšmės?

- Sutinku su ta mintimi, kad tarp muzikos atlikimo ir jos klausymo/suvokimo nėra nieko bendra. Tai atskiri dalykai.
Mums visada įdomi implikacija, netiesmukų „archetipų“ (pa)naudojimas kuriant garsyno lobyną, mezgant savo garso tinklus ir išgaunant sąskambius, tembrus, garsų koliažus, kurie vibruoja/ įgaubia/sutinka/sukimba (su mūsų vidiniu pasauliu).

5. Ar esat bandę kurti extremaliomis sąlygomis kaip badavimo metu, 3ia bemiegė naktis, šaltis, psichotropiniai preparatai ir pan? Kokie buvo rezultatai? Ir kaip jūs žiūrit į extremalumus kūryboje aplamai?

- Pradžioje, apie 1994 metus, buvo įvairių eksperimentų, daugiausia su (ne)miegu. Net buvo įrašytas albumas „Be miego“. Tačiau svaigina ir pats kūrybos procesas, savo „plano“ konstravimas... Virsmas, kai tavo mentalinė idėja materializuojasi, kai pamiršti viską pasaulyje ir gyveni kitokiu (biologiniu, socialiniu) ritmu, pasikeičia mąstymo trajektorijos, it su samčiu imi semti Orakulo dulkes – ar tai nėra ekstremali dinamika ir gyvenimo ritmika?

6. Ar esat susidūrę su nesuprantamais mistiniais reiškiniais, gamtos jėgomis, sukėlusiais jums nepatirtą baimę ar neregėta nuostabą? Gal galėtumėte pasidalinti įspūdžiais?

- Tai per daug individualu. Atsiprašau, jokių viešų išpažinčių, indulgencijų ;)

7. Lietuvos folk / etno muzika yra unikali ir, aišku, mėgiama tiek lietuvių, tiek ir užsieniečių. Kodėl pastaruosius tai taip domina? Ką jie tame randa? Yra nuogirdų? Juk šią autentišką muziką gali suprasti tik lietuvis/baltas ar ne?

- Tas šuolis, tas įvykis, tas Dievas...Yra daug būdų, daug kelių atrasi save, suvokti savo vidų ir išorinį (socialinį) pasaulį. Matyt, lietuviškajame folklore yra kažkoks „kodas“, išoriškas ir vidinis užtaisas... Kai kas girdi/mato/jaučia tą pulsą, kiti – ieško egzotikos ar linksmybių. Aš po kelių bokalų alaus irgi žaviuosi biurgerių armonikom ;) O jei rimtai, tai bet kurios šalies etinėje muzikoje yra svarbių, raktinų dalykų, kuriuos aš priimu kaip įdomius, padedančius susigaudyti mikro- ir makro-erdvėse.

8. Kas yra Pagonybė jums asmeniškai? Kaip jūs žiūrit į Rytietiškų religijų atmainų inkorporaciją į lietuvio sąmonę?

- Persmelkimai, intuicijos, dirginimai, nušvitimai, šuoliai, ieškojimai ....?

Ačiū, tikiuosi nenuobodu, bus daugiau...

Ačiū už įdomus klausimus ir palaikymą.

WEJDAS
darius gerulaitis, donatas bielkauskas
interviu by ugn

- Kokie įspūdžiai po pirmojo gyvo Wejdas pasirodymo ir MJR festivalio? Kaip jaučiatės po 5 metų vėl kurdami kartu, kas pasikeitė?

Da: Kadangi turiu unikalios patirties – buvau pirmuose trijuose MJR festivaliuose, bei šiame, paskutiniajame, - tai galiu palyginti įvairius dalykus: publiką/auditoriją, grupių pasirodymus, organizacinį/vadybinį aspektus, etc. Malonus festivalis, geras garsas, keistas apšvietimas, kuris buvo reikalingas vos keletui metalo grupių (bei Kadmon‘ui)... Asmeniškai aš patenkintas Wejdas pasirodymu, nors pastarasis mažai kuo skyrėsi nuo pasirodymo per pirmuosius juodaragius. Turiu omenyje konceptualiąją bei atlikimo pusę...
Manau, dabartinėje Wejdas stovykloje yra labai įdomi ir kūrybinga atmosfera: lėtai, tačiau ne taip intuityviai kaip prieš 10-8 metus, generuojam idėjas, jungiam garsus ir sintetinam patirtį. Visų pirma, pasikeitė mūsų psichologija (žinoma, kūnas taip pat, chi chi), įgūdžiai tiek muzikiniame, tiek socialiniame pasaulyje, garso antropologijos tyrimo srityje, etc, etc. Dabar net aplinka kita – daugiau technokratijos, įvairovės, minties laisvės. Nežinau, manau, viską turime, ko reikia tobulėjimui... Įdomu, ką atsakys Donatas?..

Do : Ką gi, šiemet ypač jautėsi, kad scenos apšvietimo bei garsinimo įranga puiki. Truputėli kitaip nei Darius, aš nebuvau tik pirmajame MJR [būta rimtos priežasties]. Taigi kiekvienais metais mačiau pokyčius ir, žinoma, jie ženklūs, nors negalėčiau sakyti, kad visi tik geri, tiesiog festivalis dabar kiek kitox, tačiau vienas iš nedaugelio, kurio aš visada laukiu su nekantrumu. Wejdas pasirodymą MJR vertinčiau kokiais 8 balais, nes mano manymu mums truputėli pritrūko susiklausymo, galbūt net laisvės. Vis tik praktiškai pirmas pasirodymas.
Dar prieš porą metų maniau, kad Wejdas tikrai nebeatgims. Tačiau dabar džiaugiuosi, kad vėl galime kažką daryti kartu. Asmeniškai mane aplinkybės privertė ieškoti kūrybinių bendraminčių, žmonių, kuriems rūpi tas pats, kas ir man. Pats save nustebinau, kad tądien ilgai galvoti nereikėjo...
Manau, kad Wejdas šiuo metu yra puikios "formos". Ilga laikotarpį muzikavus atskirai, įgavome individualios bei labai skirtingos patirties. Viską sudėję kartu padarome puikių akustinių sprendimų. Mane labai džiugino bendradarbiavimas su Dariumi, kai įrašinėjome mūsų naująjį albumą. Jei taip seksis ir toliau, manau, kad Wejdas nudžiugins dar ne vienu savo darbu.
Lyginant kaip viskas vyko prieš dešimt metų ir dabar, tai žinoma kad pokyčių yra: pasikeitė pats požiūris į muziką [čia aš gal apie save daugiau]. Tada viskas vyko taip gaivališkai ir nekontroliuojamai, kad dabar net baisu pagalvoti. Šiuo metu, manau, jau galime sau leisti prabangą viską daryti lėtai, apgalvojant [Dariui gal ir per lėtai atrodo]. Tai, žinoma, lemia ir techninė mūsų bazė: nieko stebuklingo šiandienos akimis, tačiau prieš dešimtmetį tik pasvajoti galėjome apie kondencatorinius mikrofonus, rimtų firmų mikšerinius pultus, nuosavus sintezatorius, o apie kompiuterius tuo metu išvis nieko nenutuokėme. Taigi, bent minimalias technines sąlygas jau užsidirbom :).
Atmosfera projekto viduje dabar jauki, darbai nuoseklūs, ginčai motyvuoti. Va taip... :)

- Beje, Wejdas dalyvavo ir pačiame pirmajame Mėnuo Juodaragyje Verbiškėse - to pasirodymo nelaikote pirmuoju projekto koncertu?

Da: Jei būti labai sausam/chronologiškam, pirmajame Mėnuo Juodaragyje buvo pirmasis Wejdas pasirodymas. Taigi šiemet tai nebuvo debiutas...

Do : Nežinau ką ten Darius per pirmąjį MJR darė, bet tai tikrai nebuvo Wejdas :) [greičiau jau performansas pagal Wejdo muziką]. Aš asmeniškai manau, kad projektas debiutavo per šių metų MJR. Tai buvo pirmas "rimtesnis" W pasirodymas!!!

- Na, Donis kaip visad stoja už kokybę ! :) Naujasis albumas "Žemės Alsavimas" turi pastebimai konceptualią sandarą - kelios dalys, jų trukmė ir kt. Gal galėtumėt tarti keletą žodžiu apie šias idėjas?

Do : Viskas nuo pat pradžios lipdėsi sluoksniais, kadangi medžiaga buvo siuntinėjama Šiauliai <<>> Klaipėda paštu. Šių metų pradžioje, pradėjus rinkti medžiagą naujajam albumui, pasirodė, kad jos yra labai daug, labai skirtingos. Kai Darius išgirdo, kas iš viso to gaunasi, pasiūlė ši kartą plėtoti žemės koncepciją. Man ji patiko ir toliau viską darėme orientuodamiesi į tai. Bebaiginėjant albumą pastebėjome paradoksą: šiuolaikinių technologijų, kurios iš esmės ir griauna/ardo žemę tiek iš vidaus, tiek iš išorės, šiame albume panaudota kaip niekad daug. Tai mus pačius nustebino, bet buvo nuspręsta nieko nebekeisti.
Kadangi nuo pat projekto pradžios Wejdas textus rašo Darius [man didesnis krūvis muzika/ kompozicija/ techniniai sprendimai], todėl jis [Darius] natūraliai perima ir pirminį koncepcijų generavimą. Taigi kolega - žodis jums.

Da: Mes toliau nuosekliai vystome pradėtas mentalines vizijas --- buvo tamsos materijos, sapnų, genčių ribų (savotiško stalkerizmo), savi-ritualizacijos etapai. Dabar aktualios Žemės vibracijos... "Žemės alsavimas“ yra apie kultūrinę (etninę) sedimentaciją mūsų (pa)sąmonėje. Savotiškas Žemės metraštis – juk ne iš Biblijos sužinojome apie Žemę... Albume audio kompozicijos yra tolygios nuosekliom sluoksnių sekom (nors čia labiau galima kalbėti apie emocinę pusę, o ne realią/moksliškai pagrįstą), nuo pačių seniausių (?) iki dabartinių. Jei Gamtoje iš yrančių augalų (nuogulų) susidaro anglys, iš jūrų dumblių – klintys, tai albume yra tokia pati seka/analogija – mano ir Donato muzikinės idėjos trianguliacija, iš kurių kristalizuojasi specifiškas garsas...
Žemės, GAYA (inspiruota James Lovelock - atmosferos chemikas, NASA konsultantas) pajauta - jei būti labai paprastiems - tai kelionė per laiką ir erdvę, kitoks požiūris į Žemę kaip planetą. Tarsi kontrastas, alternatyva egzistuojančiam konvencionaliam planetos vaizdiniui, kur manoma, kad gyva medžiaga yra pasyvi, žalinga, etc. Visa gyvoji materija – oras, vandenys, landšafto įdubos, pan. (tarsi vidaus "organai") – formuoja kompleksinę sistemą – Žemė tai yra gyvas organizmas. Upės, miškai, gyvūnai ir augalai nuolat sąveikauja tarpusavyje, o gyvybė reguliuoja Žemės terpę. Nors ši teorija yra atmetama kaip nemokslinė, tačiau būtent ji, "atskiesta" senosios religijos reminiscencijomis ir sudaro albumo konceptualųjį pagrindą.

Do : Hm... nesu susipažinęs su šia teorija, bet manau, kad dabartinėje situacijoje pagal ją žmogus turėtų būti priskirtas parazituojantiems :).

- Albume vystoma tokia pakankamai archeologinė žemės tema. Kilo apibūdinimas "dvasinė garso archeologija"... gal net "garso genetika". Ką atveria žemės gelmės? Kodėl pasirinkote šią pajautos kryptį?

Da: Sutinku, ką pasakei. Mat kaip ir kiekviename Wejdas įraše bei albumo minties įkrovoje, taip ir šiame, yra begalės dviprasmybių, meta reikšmių, net universalijų (kiekvienas savaip supranta tamsos, pasąmonės ir pan. materijas, kiekvienas savo galvose piešia vis kitokį mentalinį jų atvaizdą). Mums džiugu, jei kažkaip/kažkiek galime atverti tas jusles, padėti žmogui pasiirstyti savyje, paieškoti atsakymo į klausimą apie savo šaknis... ir ne tik. Tai ir savotiškas ĮGAUBIMAS, Orakulo siekimas, kurio, gali būti, niekada taip ir nepasieksime...

Do : Didžiąją dalį albumo muzikos galima būtų apibūdinti kaip antraplanę, t.y. muzika, reikalaujanti vaizdinių. Tikiuosi, kad besiklausantieji kiekvienas sau atras tokias vietas, kai klausydamiesi staiga save "pagaus", jog jau keletą minučių muzikos realiai kaip ir nebegirdi, o yra tiesiog paskendę savo mintynų labirintuose.

Da: Grįžtant prie klausimo --- manau, žemės gelmės yra begalinės. Kaip ir žmogaus vidus. Ten slypi visi mūsų instinktai, svajonės, vizijos, gėris/blogis, etc.

Do : Šiaip dėl žmogaus vidaus ir žemės gelmių: realiai tai manau, kad niekas nežino kas ten yra, tik spėlioja.

Da: Tai ir yra tas pats Orakulo siekimas, tik poetiškiau pasakyta...

- Jūsų tinklapyje minima koncepcija skleisti mintis iš gilių, tačiau nūdienos alaso užgožtų etninių šaltinių. Ar "Žemės alsavimo" kūrinius galime sieti su praeities laiko erdve? Ar jie semti iš dabarties? Kokia Wejdas istorinio laiko sąvoka?

Da: Taip, tu teisus. Paskutiniam Wejdas darbui tinka ir toks palyginimas – praeities ir dabarties sąsaja per žemę (kaip materiją, tačiau labiau simboline reikšme); šulinius (realius buities, gyvybės palaikymui būtinus atributus), šaltinius (vanduo – svarbiausiai), laiko reliatyvumas (mokslo sąsaja)...
Nei aš, nei Donatas nesam nei istorikai, nei profesionalūs etnologai. Mūsų galvose istorinio laiko sąvoka, žinoma, neatitinka strėlės principo (laikas kaip vienpusio eismo gatvė). Pabandysiu tai susieti su mūsų kūryba: pvz., karščiuojant, sapnuojant ar pan., dingsta įprasti laiko, erdvės orientyrai; muzikoje taip pat – ji be sienų, be politinio angažuotumo, laiko ir erdvės saitų. Mes bandome surasti tą akustinę transkripciją ir groti tokią muziką, kuriai nereikia madų, laikmečio estetikos kanonų, technologinių naujovių, muzikinių klišių ir atlikimo standartų. Tai yra žinių/žinojimo bei pajautos/jutimo apie archaiką estetika. Emocionalus lietimas iš vidaus/viduje.

Do : Ar dabarties žmogus būdamas gamtoje gali jausti tą patį, ką protėviai jautė prieš šimtus ar tūkstančius metų, ar mes suprantam ką jų balsai mums šneka šiandien? Manau kad gali, nors ir neidentiškai, gal ne taip stipriai. Net mūsų seneliai, kurie šiandien mano esą krikščionys, laikosi daugybės pagoniškų papročių to net nesuvokdami/nepripažindami, tačiau juk kiekvienas iš mūsų iki šiol savo atmintyje dar saugome senosios pasaulėjautos šaknis. Taigi W muzikoje nors ir subjektyviai, tačiau labai savitai juntama/perteikiama praeitis.
Žinant ekologinę situacija W albumas nori nenori įgauna dar ir netiesioginį ryšį su šiandiena. Paėmus į rankas albumą skirtą žemei, tačiau girdint gan industrinę muziką, turėtų kilti minčių ir apie besaikę, aplinką griaunančią industrializaciją.

- Tiek albumo kūriniuose, tiek dizaine ryški žemės ir gintaro sąsaja. Kas sieja žemę ir gintaro ritualus? Ar gintaras Wejdo plotmėje yra išskirtinė, sakralinė substancija (kaip pvz. kraujas ir pan.)?

Da: Gintaro ir Žemės archetipai atrodo tokie užmiršti, nereikalingi... [nebent per oficialias šalies prezentacijas brukamas beaistris, naivus, inertiškas gintaras ir demonstruojami su juo susiję amatai]. Wejdas tekstai yra mažai informatyvūs, labiau vizionieriški (net siurrealistiniai), mat pats garsas pasako daugiau nei sunkiai ištariamai žodžiai.
Jei ir tu tai pajutai, vadinasi šįkart įkrova buvo teisinga.
Visi ryšiai, sąsajos tarp Žemės, gintaro, kraujo balso, pan. yra atrandami iš naujo, vėl mokomasi juos suprasti. Jau minėjom anksčiau, kad yra įdomu/smagu padėti ieškojimuose kitiems. Wejdas neturi nieko bendro su new age sąjūdžiu, nors šios mūsų mintys, galbūt ir skamba labai panašiai...

- Albumo kūrinių garsas man pasirodė "rupesnis", labiau technologinis, nei anxčiau. Bet tox pat gilus, tamsus. Ar galima sakyti, kad autentiškų folk instrumentų partijos užleido daugiau vietos ambient/industrial estetikai? Kox elektroninių ir natūralių garso šaltinių santykis dabartiniame Wejdas skambesyje?

Da: Dėkui už gerus epitetus. Gal aš pabandysiu tokia analogija (at)sakyti. Termenvoksu (old-school elektrinis sintezatorius – dėžė su garsiakalbiu, lempiniais stiprintuvais, radijo antenomis, etc. Pirmasis vykęs elektrinis muzikos instrumentas, pag. 1920m.) išgaunama muzika yra vertingesnė nei akustinės gitaros šešiastyge modifikuojama liaudies dainos melodija?
Tiek muzikine, tiek mentaline prasme, "Žemės alsavimas" yra mažiau tiesioginių sąsajų su ETHNO turintis kūrinys. Šiame darbe jaučiama ambient ir lengvos (soft) elektronikos estetika, tačiau pats garsas, manau, yra labai intuityvus (t.y. siekia senosios dvasios klodus, jei taip galima išsireikšti). Plačiąja prasme, siekiame ne tiesiogiai (bet per pajautas, išgyvenimus, sapnus, vizionierišką sąmonę ir pasąmonę) atverti, parodyti ethno muzikos gilumą. Nors, kita vertus, tai labai asmeniška, etc.
Klausantis tokios muzikos kartais kyla asociacijos su mišku, ošiančiu vandenynu ar paukščių klegesiu --- tai emocinis sprogimas, mat tiesioginių tokių garsų įraše nėra.
Be to, sunku kalbėti apie dabartinį Wejdas skambesį, mat užmanymuose yra šiek tiek kitokių įrašų nei "Žemės alsavime" sesijos. Nesinori eksploatuoti tų pačių tembrų, garsų, kaip ir minčių, idėjų. Tačiau yra kažkoks permanentinis, pamatinis, raktinis konceptas, kuris veda... į Orakulą. Žmogaus viduje tokia begalė garsų, kurie yra keistai, trumpiau sakant, nuostabiai gražūs. Kam sukti galvas apie technologines savybes?

Do : Taip, vis tik galima sakyti kad šiame albume autentiški folk instrumentai užleido daugiau vietos elektronikai, tačiau jie neišnyko, tiesiog panaudotieji yra daugiau nei įprastai preparuoti efektais. Panaudota begalė mūsų pačių sukurtų bei surinktų semplų. Taigi natūralių garso šaltinių tikrai netrūxta ir visai nesvarbu, kad jie neatpažįstamai pasikeitę. Kaip pastebėjai, skambesys išliko "tox pat gilus, tamsus" ir tai svarbiausia. Jei elektroninėmis priemonėmis bandytumėm imituoti natūralius instrumentus, tai būtų tiesiog katastrofa [o juk tenka tokių baikų išgirsti]. Visai nenustebčiau, jei sekančiame W albume nebūtų nei vieno elektroninio garselio, 100 procentinis natūralumas. Taigi, tas elektroninių ir natūralių garso šaltinių santykis nėra konstanta, tiesiog šį kartą pabandėm taip kaip yra.

- Dariau, tu teisus. Beklausydamas aš regėjau ne tik žemės gilumas, bet ir tavo minėtą vandenyną, ir mišką... :) Albumo kūrybos procese - ar dažnai nesutarėte, ieškojote kompromisų? Ar kūrybiniai skambesio siekiai įgyvendinti?

Da: Oho, klausimas skamba taip, tarsi mes būtume žymi grupė, o mass-media laukia sensacingų naujienų apie garso paieškas; chi chi. Nežymime nesusipratimų. Manau, kažkaip natūraliai „sugulė“ mintys tiek garso, tiek vizualinio apipavidalinimo atžvilgiu, nors, tiesą sakant, buvo ir šiokių tokių nesutarimų, požiūrio į tembrus/sąskambius, net kažkiek konceptualių sprendimų skirtumų. Bet iš įvairovės/diskusijų/kritikos gimsta įdomūs dalykai. Tolerance!

Do : Jo, kai teko perdarinėti pirmąją albumo dalį trečią kartą jau maniau ......ginčų būta :)
Kiek žinau, Darius vis tik labiau simpatizuoja ambientinėms albumo dalims. Man jis patinka visas be išlygų. Gavosi net geresnis nei tikėjausi. Man šiuo metu tai Wejdo albumas NR. 1, tikrai savitas ir originalus darbelis ne tik LT masteliu. Tenuskamba akiplėšiškai, bet neslėpsiu, jog su W sieju ganėtinai ambicingus tixlus.

Da: Kur Jūsų kuklumas, kolega :-)?

- Kaip dabar žvelgiate į anxtesnius Wejdas darbus? Ar "Žemės alsavimas" jums yra buvusių albumų tąsa, ar daugiau naujas kūrybos paragrafas?

Da: Labai aiški ir konkreti tąsa --- net muzikiniuose sprendimuose palikome beveik tas pačias metodines prieigas. Tiek garso antropologijos, tiek koncepcijos, tiek muzikiniu lygiu naujasis Wejdas darbas yra stipriai įsirėmęs į ankstesniuosius. Nors jis ir blizga visai kitokiais atspalviais ir stimuliatoriais...
Patys pirmieji Wejdas įrašai, manau, tiek Doniui, tiek man buvo gera mokykla/praktika. Užtai dabar galime jaustis tvirtesni, net, pasakyčiau, subrendę [garso "kalimo" dirbtuvėse]... Šiaip, nieko prieš juos neturiu, o kai kurios vietos ir dabar skamba labai įdomiai (žinoma, yra ir silpnų, net naivių momentų).

Do : Keista, kai pavasarį apie tai kalbėjome, aš supratau, jog tu manai, kad naujasis albumas per daug atitrūkęs nuo W tradicijų, o aš įrodinėjau jog ne. Nuomonė pakito?

Da: Akurat :)

Do: Puiku. Galima sakyti, jog "Žemės alsavimas" tikrai perėmė gerąsias ankstesnių albumų savybes: konceptualumą/savitumą, tembrinę įvairovę, netikėtumo aspektą. Pirmieji W darbeliai brangūs tuo, kad jie buvo tarsi "užrašyti ant balto lapo", t.y. be jokios pašalinės įtakos. Bent jau aš nebuvau tuo metu girdėjęs nieko panašaus ir praktiškai nenutuokiau, kad egzistuoja underground‘as ir tokie pat "bepročiai". W kūryba prasidėjo nuo absoliutaus nulio. Žinoma, tai buvo "kitokios" muzikinės praktikos pradžia, gera mokykla, kaip Darius sako, o aš pridursiu, kad mes tos mokyklos turbūt nebaigsime niekada. Fiziškai neįmanoma aprėpti/padaryti/išbandyti viską, kas įdomu/įkandama.

Da: Taip, mes apie ta patį...

- Keistas efektas - albumo kūrinių įvaizdžiai atrodo visiškai subjektyvūs, bet tuo pačiu jie turi abstraktų universalumą, perteikia juntamą kryptį. Ar tokia intuityvi kūryba remiasi konkrečiais įvykiais, daiktais, veixmais, knygomis, reminiscencijomis, etc, kurių textai nekonkretizuoja. Pasąmonė? Prūsija?

Da: Per tuos kelis metus, kai kartu visai negrojome (po Wejdas pavadinimu), mumyse akumuliavosi, nusistovėjo ir atsisijojo daugybė idėjų. Gal todėl jos yra labiau subrandintos, nei, pvz., pirmuosiuose 4 Wejdas albumuose per 2 metus...

Do : Sakyčiau, kad projekto gyvavimo pradžioje albumų ir demo įrašų galejo būti mažiau. Aplamai, kuo didesnis laiko tarpas tarp albumų įrašinėjimo, tuo jie įdomesni, skirtingesni. Taip yra ir su W.

Da: Pasąmonė, Prūsija – Wejdas stimuliuoja ne tik relaksaciją, bet ir kūrybines potencijas. Taigi, laisva erdvė (interpretacijoms, ieškojimams, meditacijai, apkalboms, seksualinei ir libidinei energijai, burtams, instinktyviam elgesiui, manipuliacijoms, etc., etc.), o ne "broma atverta ing viečnastį". [Be to, ankstesniame atsakyme iš dalies tai apibūdinau...]

Do : Intuityvi kūryba remiasi patyrimais kurie yra nenutrūxtamas procesas, įtakojamas daugybės, kartais sunkiai įvardinamų veixnių.

- Kūrinių pavadinimų ir žodžių vertimai CD pateikiami vokiečių kalba - kodėl ne įprasta anglų? Orientyras - Vokietijos rinka? :)

Da: Ne, tai ne atsvara anglosaksiškam kultūros antplūdžiui ir ne takoskyrinės gairės. Kita vertus, kitoks požiūris į komerciją (jei nori)... Pagrindinis akstinas – senprūsių dvasios pagerbimas ir nedviprasmiška sedimentacijos archeologija. Pasak liudijimų, Prūsijos teritorijoje žmonės kalbėdavę vokiškai (taip sujungėme senai puoselėjamas Wejdas idėjas). Šiaip, mes specialiai nepalikome prūsiškų nuorodų, kad žmogui galima būtų pačiam atsekti (reikiamas) paslaptis. Vokiški vertimai – potenciali nuoroda...

- Tiek Ensemble SP, tiek nauji elektroniniai Donio bandymai atrodo yra pakankamai nutolę nuo pirminio pagoniško Wejdas skambesio - kokią vietą projektas užima dabartinėje jūsų kūryboje? Kokie kiti žingsniai?

Do : Kuo daugiau/masiškiau pagonybė/folk‘as "exploatuojami", tuo mažiau man besinori save su tuo sieti muzikoje. Pastaruoju metu tai ypač tapo, mano manymu, idiotiška mada. Krūvos grupių, dj‘ų, jaučia keistą/liguistą pareigą "padaryti" ką nors su folku, bei krūva folklorinių kolektyvų trokšta garbės kur nors "sudalyvauti" su pop "žvaigždėmis".
Jaučiu, kad įrašinėjamas karinis-istorinis projekto Donis albumas bus paskutinis, kur tiesiogiai naudosiu/cituosiu lietuvių liaudies dainas. Bangai atslūgus [tikiuosi], gal vėl grįšiu prie Lt folkloro. Tačiau Donis visada išlaikys ethno liniją bendrąja prasme. Turiu numatęs keletą albumų "švilpių dvasioje".
Nežinau kiek ilgai, gal jau po pusmečio grosiu tik ambient‘ą ar dar ką nors, bet šiuo metu mane į priekį stumia būtent grubi, griežta bei expresyvi muzika. Elektroniniai bandymai tai tarsi antroji mano pusė, fizinė satisfakcija visiškai kitokia, nei grojant ambient‘ą arba ethno. Man tai nauja patirtis.
Naujasis/naujoji W albumas/kūryba su savo skambesiu atsiduria tarsi per vidurį, jame/joje yra visko ir tai man labai patinka. W planai.... groti/įrašinėti visiškai nenaudojant kompiuterio, nuo pat garso atsiradimo iki galutinio kūrinių įrašymo į CD 100 % atsisakyti PC. Pabandysim bent trumpam grįžti prie W kūrybinių ištakų.

Da: Nemanau, kad Ensemble SP ar Donis muzika yra labai nutolę nuo archainės muzikos archetipo... Visa patirtis, eksperimentai tik atveria kelią (išlaisvina) TIKRO GARSO PASAULIUI.

Dėkui už interviu. Norėjome, kad kažkiek prasmingas būtų WEJDAS atgimimas, tavo klausimai tai (į)rodo. Ačiū.

Žemei nusilenk.