| BARAS: "Dažnai sapnuose laidoju save..."
Baras numirė praėjus trims metams po šio pokalbio, įvykusio 2002 m. sausį ir pratęsto vasarą. Po tylios kreivojo meno meistro mirties, nupučiu dulkes nuo apšiurusio sąsiuvinio, paimto iš taip ir nepsirodžiusio zino-žurnalo "Noxta" archyvo. Matydamas Barą karste, rožančiumi apvytomis rankomis, bet ta pačia beprotiška šukuosena, ryškiai prisiminiau jį Sudeikių kultūros namuose, - scenoje mušantį lėkštėmis ir hipnotizuojantį apstulbusius klausytojus žodžiu "Tyla". Tuomet policijos viršila vos galo negavo iš juoko, kai jo kolega puolė į sceną geblėti Baro iš skalbiamosios mašinos, manydamas, jog sostinės menininkas taip baisiai riaumoja todėl, kad "Riga" įtraukė jo ranką. Prisimenu Barą einantį su juodu dulkėtu maišu. Praeiviai matyt nė neįtardavo, jog ten knygos. Arba kokios nors šventos vinilinės avangardo relikvijos. Prisimenu Barą paskutiniame koncerte, kur jis negailestingai draskė smegenis su Donce Abručiu Gonziku ir ORAL CLIMAX. Prisimenu Barą nardantį knygų labirinte savo kambaryje su keistai riestomis šlepetėmis. Ir jo nepakartojamą pasirodymą Kristoforo klube, kuomet gitara buvo sudaužyta taip smagiai, jog scenoje pasipylė kraujas. Prisimenu mirgančius, sunkiai nupasakojamus Baro filmus (juos gal prisiemna ir COIL nariai). O daugiausiai prisimenu Barą girtą. - C 2H 6O buvo Mago degalai. Šis interviu padarytas po to, kai IVTKYGYG atšventė 13 metų jubiliejų dideliu soliniu koncertu (ten pat kur dužo gitara). Praėjo keli mėnesiai. Po to atėjo vasara ir dienos buvo vaiskios. Gatvėmis skubėjo žmonės. Kažkur trūkčiodamas raliavo radijas. Ir butelį alaus vienu mauku nurijęs Baras atrodė patenkintas ir pilnas energijos. Žodis gerbiamam meastro. - - HellO ! Ar skalbiam ųjų Ašakų bažnyčioje dar sukasi įkaitintas sraigtas? Baras: Bažnyčia - tai gerai. Joje gimei, joje ir mirsi. Skalbti smegenis bažnyčioje - tai naujovė. Gerai, kad kunigas nedirigavo. Velniai taip pat nepanoro išsiskalbti savųjų smirdančių smegenų. Liko amžiams aidas - sraigtas skalbiamųjų "Riga". - Barai, labas vakaras. Kodėl jubiliejui pasirinkote skaičių 13? Jis matyt kažką reiškia kabalistinėje sistemoje? Baras: Jeigu rimtai, tai man skaičius 13 nieko nereiškia. Paprasčiausias gyvenimiškas sutapimas. 13 grupės gimtadienis, nes 13 metų, kaip gyvai pasirodome. O iš tikrųjų - gimtadienį švenčiame pirmąjį kartą, tik prie trylikos kūrybos metų. Reiškia tiek metų turėjo nutekėti, kad įvyktų pirmasis I.V.T.K.Y.G.Y.G. gimtadienis. - Kaip pavyko nugriaudėjęs jubiliejus - ar jau užgijo stygomis perpjauta ranka? Kokie atsiliepimai? Baras: Pirmas blynas - vykęs, saikingai gerai iškepęs su įvairiausiais prieskoniais. (Ir kraujo būta). Atsiliepimų neigiamų iki šiol neteko išgirsti. Rutbūt dėl to, kad jubiliejui buvo ruošiamasi, šūdo nemalėm. Grūdai pabiro. Ne visada ir visiems tai duota ! - Kas šiuo metu vyksta grupėje? Baras: Šiuo metu vasara. Visi maudomės, nerepetuojam ir nieko nevyksta, išskyrus kai kada būna taip vadinamos pjankės. Tiesa, dar to vadovo, Šlipavičiaus Artūro dvidešimt kelintą tai dieną bus gimtadienis - na tai pjankė vėl, žodžiu, repeticijų nevyksta. - Taigi minėjai, kad Šlipas išeina iš grupės - kokios tų konfliktų priežastys ir pasekmės? Baras: Tai jis išeina išeina ir vėl ateina, matai. Kai kompaktą pristatėm tai jo nebuvo, o sugrojom be jo dar, gal ir įdomiau? Bet žodžiu, kaip, jisai išeina mintimis, o paskiau ir grįžta, nes... nes jis negali išeit, iš tikrųjų tai nebent jam tik kas ranką nupjautų ar nusuktų, grot negalėtų, tai išeitų. O iš tikrųjų tai jis išeina, kaip sakoma "kas aš per vienas", tai vat aš išėjau ir grįžai. Tai toks vat išėjimas... - O Jūs tarpusavy, kaip muzikantai, neprieinate iki kūrybinių konfliktų? Ar nemanai, kad Tu kaip asmenybė užgoži visą likusią grupę kartais? Baras: Na, kaip tik taip nemanau. Aš grupėje visai nieko nedarau, labai ramiai sėdžiu, kai reikia padainuoju. O šiai tai leidžiu tokį laiką... na, nesikišimo politika pas mane grupėje. Todėl kad, man užtenka, kaip sakoma, lyderiauti ir kitur. Ne, grupė dėl to visai nekenčia. Ir, kas svarbiausia, tiktai vienas kenčia gal Šlipas, nes jis galvoja, kad "va, čia aš lyderis". O iš tikro, jis yra grupės lyderis ir grupės vadovas ir man dėl to visai galva neskauda.
- Nuo kada ir kodėl prasidėjo IVTKYGYG... atgimimas? Turbūt nė vienais karjeros metais dar negrojote tiek koncertų, kiek pernai? Kokie geriausi įspūdžiai, smagiausios pagirios? :) Baras: Atgimimas? Ne. Paprasčiausiai vienu metu I.V.T.K.Y.G.Y.G.-ą prisiminė daugelis. Ir koncertuoti teko įvairiausiu sąstatu. Vingio parke per alaus šventę "Trys dienos, trys naktys" pirmąsyk scenoje pasirodėme keturiese. Artūras Šlipavičius, Gedas Siamiškis, Vacys Nevčesauskas ir aš - Baras. Tai keturi vinys į kūrybos karstą. Tai grupė - šeima. Šeimoje viskas verda - gimsta ir miršta. Ir niekam nevalia suvokti ar įsiskverbti į šeimos paslaptis. Tądien "šeima" Vingio parke įrodė visiems, kad ir be kviestinių muzikantų sugeba paguldyti publiką "aukštyn papais". Įsimintiniausias metų koncertas įvyko Kernavėje - "Ragana 2001". Net nebeatsimenu kiek jisai tęsėsi. Pasirodo mes buvome vieninteliai grojantys gyvai. Elektrą mums padarė dyzelio generatoriais. Įsivaizduok, mes šutiname gabalą ir vidury jo dinksta elektrą. Spėjame išgerti po 100-ą. Tęsiame toliau. Ir taip N kartų. Nepakartojamas koncertas. Ačiū sušiktiems dyzelio generatoriams ! Ir saliarkai, kurios ryškiai buvo per mažai. - Gal nusikėlus 13 metų užpakalin prisimintum pirmąjį IVTKYGYG koncertą? Kaip jis atrodė? Kaip prasidėjo ir... kaip baigėsi? Baras: 1988 metais pirmieji du koncertai Vilniaus inžinerijos instituto patalpose Antakalnio gale, per jųjų firmines šventes. Prasidėjo ir baigėsi alumi. Gitara tada grojo Edis Butkus, o būgnus mušė Nėrius 'Atsuktuvas' Pečiūra. Pagrojome "čiki-čiki". Daug studentų, alaus, tik babkių nerasta. Tiesa, per antrą grojimą, aš bedainuodamas nuvirtau nuo scenos su visais pastoliais, bet akimirksniu publikos buvau vėl užmestas atgal su įstrigusiu mikrofonu savo gerklėje. - Grupės internetiniame saite lakoniškai parašyta, jog IVTKYGYG yra susivieniję menininkai. Bet gal galėtum konkrečiai paaiškinti šią abstrakciją - iš esmės - kas tai per žmonės ir kodėl jie sulipo tokiame kolektyve? Ar per 13 metų pasikeitė daug muzikantų? Baras: Grupė stabili. Atsuktuvą pakeitė Vacys, o Edį - Gedas. Taigi, jau greitai grupė-šeima I.V.T.K.Y.G.Y.G. galės taip pat švęsti 13 gimtadienį. O kviestinių svečių nesuskaičiuosi... Tai ir Juozas Milašius, ir Vytautas Labutis, ir Andrius Radžiukynas, ir Rytis Kamičaitis, ir Darius Kodikas, ir Arūnas Blušius, ir daug daug kitų. (žr. CD "Linkėjimai Falkenhanui"). Mūsų "šeima" iš keturių. Visi mes tragiškai skirtingos asmenybės. Bet tai ir yra kaifas kūrybos prasme. Ir tik visagalis gali žinoti kodėl taip yra. Repeticijų metu mes tampame vienetu, kuris ir išrutulioja kreivą muziką. Apie kiekvieno nario asmeninį gyvenimą, jo vingius - aš geriau patylėsiu. Tegul tai būna smalsi paslaptis.
|
